2018 m. birželio 8 d., penktadienis

Virginija Vingrienė: Tariama ir tikra valstybės tarnybos pertvarka?

V. Vingrienė | 15min.lt nuotrauka
Pradėta valstybės tarnybos reforma mane, buvusią valstybės tarnautoją, į politiką pasukusią su intencija reformuoti šią sustabarėjusią sistemą, verčia grįžti prie diskusijos, ar teisingu keliu einame? O gal einame senuoju keliu, tik prisidengę skambių reformos šūkių šydu? Juk prie reformos laivo vairo stovi senieji sustabarėję biurokratiniai vairininkai.

Jie ir užsitikrina sau visiško komforto sąlygas. Ta tik patvirtinto kai kuriose ministerijose nuvilnijusios dėlionės, seniems, bet nebūtinai geriausiems, biurokratiniams vilkams toliau sėkmingai įsitvirtinus ir tęsiant patogią egzistenciją aukščiausiose pozicijose.

Mažinti valdininkų skaičių kartu taupant milijardus biudžeto lėšų – skamba labai patraukliai, ir atrodo ganėtinai paprasta. Tačiau ne paslaptis, kad visų „galvų kapojimais“ grįstų pertvarkų rezultatas yra toks pat – realiai išaugantis biurokratinis aparatas. Nepaisant to, toliau sėkmingai lipama ant to paties grėblio, ir toliau siūlomos pasenusios, esą visas problemas išspręsiančių mažinimų idėjos, atmetant drąsius ir ryžtingus sprendimus veiksmingos vidinės pertvarkos link.

Sutarkime bent dėl to, kad būtina reformuoti valstybės tarnautojų korpusą – čia abejonių nekyla. Šimtatūkstantinė biurokratų armija – tai gerokai per didelė, perdėm formalizuota, dažnai persidengiančių funkcijų su itin privilegijuota „išrinktųjų“, dažniausiai aukštesniųjų ir aukščiausiųjų vadovų, turto valdytojų ir jų artimos aplinkos biurokratų klasė.

Daugiau skaitykite adresu: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/virginija-vingriene-tariama-ir-tikra-valstybes-tarnybos-pertvarka-18-983354?c=18.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2018 m. gegužės 28 d., pirmadienis

Virginija Vingrienė. Kaip nelygybė šeimoje virsta smurtu?

Nors už lango XXI amžius, Lietuvoje – pažangioje ES valstybėje – vis dar įsišaknijęs gilus patriarchalinis požiūris, paremtas lyčių nelygybės principu. Karjera, politika vis dar dažniausiai skiriama vyriškoms nuomonėms, vyriškos lyties kandidatams ir vyriškai kompetencijai.

Tai vyrauja vyresnėse kartose. Guodžia žinojimas, kad jaunimo požiūris kitoks, tačiau šiandien profesinėje veikloje moteris vis dar turi būti devyniomis galvomis aukštesnė už vyrą, kad pelnytų deramą įvertinimą ir pripažinimą. Kitaip ji tiesiog liks nepastebėta.

Šiandien vis dar gajus nebylus sutarimas, jog politika – išskirtinai vyriška veiklos sritis, į kurią įžengusias moteris derėtų traktuoti lyg ne į savo vietą patekusias prašalaites, toleruoti tik tiek, kiek neišvengiamai būtina. Toks įsitikinimas visiškai neracionalus ir kyla veikiau iš savanaudiškų paskatų, o ne racionalių argumentų. Nepaisant to, toks požiūris tebėra gyvas ir plačiai propaguojamas – deja, ne tik valdžios struktūrose, bet ir šeimose.

Būtent šeimose, mano įsitikinimu, glūdi viena pagrindinių mažo moterų įsitraukimo į aktyvią politiką ir karjeros siekį priežastis. Daugeliu atvejų šeimos vyras prioritetą teiks asmeninių perspektyvų vystymui ir sulauks tam didelio palaikymo, kone iš inercijos stumtelėdamas savo moterį į antrą planą, kur jai tenka jei ne pilno, tai bent dalinio etato namų šeimininkės vaidmuo, paliekantis jai gerokai apribotas galimybes pačiai įsitraukti į veiklą.

Daugiau skaitykite adresu: https://m.delfi.lt/ringas/article.php?id=78122755

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2018 m. gegužės 23 d., trečiadienis

Susitikimas su Justiniškių gyventojais, 2018-05-21

Pirmadienį Seimo narė Virginija Vingrienė susitiko su Justiniškių gyventojais.

Piliečiai su parlamentare aptarė dalyvavimo Dainų šventės renginiuose galimybes, taip pat lengvatas, teikiamas vyresnio amžiaus asmenims naudojantis viešuoju transportu - aptarta galimybė teikti savivaldybei siūlymą savaitgaliais viešąjį transportą padaryti nemokamą Vilniaus senjorams.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

V. Vingrienės kalba Seime vykusioje diskusijoje apie moterų teises



Už lango jau XXI a., tačiau Lietuvoje, esančioje viena pažangių ES valstybių, šeimos dalimi vis dar vyrauja giliai įsišaknijęs patriarchalinis požiūris, grįstas lyčių nelygybės principu, pasireiškiančiu tuo, jog karjeros sferoje ir be abejo politikos srityje prioritetas dažniausiai skiriamas vyriškoms nuomonėms, vyriškos lyties kandidatams, ir vyriškai kompetencijai. Tai ypač pastebima vyresniųjų kartų atstovų tarpe. Nors mane guodžia žinojimas, kad jaunimo požiūris į lygias lyčių galimybes yra nepalyginamai liberalesnis, šiandien profesinėje veikloje moteris vis dar turi būti devyniomis galvomis aukštesnė už vyrą, kad pelnytų deramą savęs įvertinimą ir pripažinimą – kitaip ji tiesiog liks nepastebėta.

Šiandien politinėje sferoje vis dar tebėra jaučiamas tam tikras nebylus sutarimas, jog politika yra išskirtinai vyriška veiklos sritis, į kurią įžengusias moteris derėtų traktuoti lyg ne į savo elementą patekusias prašalaites, ir toleruoti tik tiek, kiek reikalauja etikos reikalavimai. Asmeniškai, toks įsitikinimas man atrodo visiškai neracionalus, ir veikiau kyla iš savanaudiškų paskatų, o ne racionalių argumentų. Nepaisant to, toks požiūris tebėra gyvas ir plačiai propaguojamas – deja, ne tik valdžios struktūrose, bet ir šeimose. Būtent šeimose, mano įsitikinimu, glūdi viena pagrindinių mažo moterų įsitraukimo į aktyvią politiką ir karjeros siekį priežastis: daugeliu atveju, šeimos vyras teiks prioritetą asmeninių ambicijų vystymui ir sulauks tam didelio palaikymo, kone iš inercijos stumtelėdamas savo moterį į antrą planą, kur jai tenka jei ne pilno, tai bent dalinio etato namų šeimininkės vaidmuo, paliekantis jai gerokai ribotesnes galimybes pačiai įsitraukti į veiklą. Mano manymu, toks elgesys, kai vadovaujamasi besąlygišku principu, o ne racionaliu protu, nėra nei teisingas, nei sąžiningas. Juo labiau, kad talentas ir gebėjimai visiškai nepriklauso nuo lyties, o karjeros nesiekiantiems vyrams niekas netrukdo palaikyti ambicingesnes savo žmonas, ir dėl to nesijausti pažemintais.

Be abejo, tokios „reversuotos“ lyčių rolės šiandienos visuomenėje vis dar nėra plačiai priimtinos. Minėtas patriarchalinis mąstymas ir iš jo kylantys stereotipai dalies vyrų tarpe koduoja labai iškreiptą garbės jausmą, kuriuo remdamiesi jie linkę pašiepti, nepilnaverčiais laikyti ambicijos stokojančius vyrus, noriai apsiimančius pasyvesnę, palaikančiojo sutuoktinio rolę savo ambicingų moterų atžvilgiu. Toks smerkimas (dažniausiai privatus, bet neretai ir viešas) daro didžiulį spaudimą vyrams bereikalingai riboti savo žmonų siekius, laikytis įsikibus dominuojančios rolės šeimoje, ir jokiu būdu neleisti jų moters šešėliui užgožti jų pačių, net jei  moteris veikloje būtų daug gabesnė už jį. O toks požiūris dažnai tampa ne tik pagalių kaišiojimų į ratus moterų siekiams, bet ir šeimų irimo, ir net įvairių formų smurto prieš moterį priežastimi

Smurto prieš moteris problema, jos priežastys ir sukeliamos pasekmės neabejotinai reikalauja didesnio mūsų dėmesio. Labai apmaudu, tačiau statistiškai kas trečia moteris Lietuvoje, nepriklausomai nuo jos socialinės padėties, išsilavinimo, ar užimamų pareigų, patiria fizinį smurtą šeimoje; deja, mūsų visuomenėje į tai tebėra žiūrima pro pirštus, laikant tai privačiu šeimos reikalu. Net policijos pareigūnai, turintys ginti ir apsaugoti žmogų, leidžia sau moralizuoti nukentėjusiai moteriai, priekaištaudami dėl to, kad ji kreipėsi pagalbos. Dar blogiau, viešoje erdvėje jie dėsto savo subjektyvias interpretacijas, formuojančias neigiamą požiūrį į smurtą patyrusį asmenį.

Fizinis smurtas yra labai skaudi, moterį žeminanti ir jos orumą palaužianti blogybė, tačiau daug baisesnis yra psichologinis smurtas, kurio atvejų, deja, pasitaiko dar dažniau. Įrodyti psichologinio smurto apraiškas mūsų šalyje praktiškai neįmanoma – neturint milžiniškos krūvos nepaginčijamų įrodymų, jis nepripažįstamas net teismuose, o seksualinė prievarta šeimoje mūsų šalyje apskritai nėra laikoma problema. Su psichologiniu smurtu susidūrusios moterys yra visiškai neapsaugotos, o dažnai ir pačios nesuvokia, jog jį patiria. Kai žmogus yra nesaugus toje aplinkoje, kuri turi būti jo užuovėja, jis palūžta dvasiškai; tikėtinas puolimas į depresiją, ar net savižudybė.

Visa tai taip pat neabejotinai prisideda prie daug mažesnio moterų aktyvumo viešajame sektoriuje ar siekiant karjeros, juo labiau, kad vyro pasiekimus pranokstanti moters sėkmė dažniausiai ir tampa smurto prieš ją priežastimi, nes siauromis pažiūromis grįstas patriarchalinis mąstymas diktuoja, kad moters vieta virtuvėje, su vaikais ir apskritai būti tarnaite vyrui. Džiugu, kad tokiu mąstymu vadovaujasi tikrai ne kiekvienas vyras. Tikėtini atvejai, kai save visuomeninėje ar politinėje veikloje realizuoti norinti moteris, susidūrusi su savo sutuoktinio pasipriešinimu ar keliamais ultimatumais, nuolankiai renkasi uždarą gyvenimą šeimoje. Šią mūsų visuomenėje įsišaknijusią ydą turime rauti lauk su visomis šaknimis, juo labiau, kad realybėje retai užtikrinama, kad smurtautojas būtų fiziškai atskirtas nuo aukos – dėl įrodymų stokos nutraukiami ikiteisminiai tyrimai, labiau pasitikint smurtautojo, o ne aukos parodomais, dėl ko net pagalbos paprašiusios moterys gali sulaukti jų sveikatai ir gyvybei grėsmę keliančio smurtautojų keršto. Kiekviena moteris Lietuvoje turi turėti palaikymą, užtikrintumą, savo saugią užuovėją – o tai jau yra mūsų politikų (pirmiausia – politikių, kurios tai suvokia geriausiai) uždavinys. Be abejo, neužtenka vien tik rūpintis pažeidžiamų moterų apsauga; privalome mokyti savo moteris būti stipriomis, savarankiškomis, pajėgiomis ginti savo orumą, pasipriešinti smurtautojams. Nė viena moteris neturėtų taikstytis su žeminimu, tenkintis akivaizdžiai nuodingais santykiais.

Smurto prieš moteris apraiškos yra iš gilaus XIX a. amžiaus ateinanti lyčių nelygybės pasekmė, turinti daugybę niuansų. Šios problemos sprendimas yra neabejotinai ilgas procesas, susijęs su visos visuomenės nuostatomis, įsitikinimais, susiformavusiais stereotipais. Viskas priklauso nuo mūsų indėlio į ateities kartų auklėjimą. Labai daug vilčių teikia mūsų jaunoji Z karta – tuo nuolat įsitikinu bendraudama su savo vaikais ir jų draugais. Jų tarpe vyraujantis požiūris pasižymi labai aiškia pagarba lyčių lygybei. Bet prie to turime prisidėti mes, stiprios moterys, parodančios aiškų pasipriešinimą smurtui bei jo toleravimui. Taip nepakantumo smurtui galės pasimokyti ne tik mūsų dukterys, bet ir sūnūs, privalantys suprasti, jog rankos kėlimas prieš šeimos narį yra visiškas ir neginčytinas tabu.

Šį procesą paspartintų aktyvesnis pačių moterų įsitraukimas į veiklas, o ypač į politiką. Manau, kad tada politikoje būtų mažiau laiko prarandama tuštiems, vien dėl ambicijų kylantiems nesutarimams, skandalams, grubiam santykių aiškinimuisi, kerštui, pavydui; vietoje to, valstybei ir kiekvienam žmogui svarbūs politiniai sprendimai būtų priimami sklandžiau, vadovaujantis išmintimi, nes moterys labiau linkusios ieškoti kompromisų, kai kuriose vietose nusileisdamos, kai kuriose tvirtai gindamos savo siūlymus. 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2018 m. gegužės 22 d., antradienis

Seimo nariai – prieš nežabotą sąvartynų plėtrą

Kėdainiečiams, kovojantiems prieš Zabieliškio sąvartyno plėtrą ir pajėgusiems metams pristabdyti Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) planus, į pagalbą suskubo parlamentarai. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai ragina, kad sprendimai dėl sąvartynų plėtros būtų priimami ne regionuose, o Vyriausybėje.

Kėdainiuose išrinktas Darius Kaminskas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika ir šio komiteto narė Virginija Vingrienė parengė bei įregistravo Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą. Ji numato, kad leidimus plėsti jau veikiančius sąvartynus galėtų išduoti tik Vyriausybė. Parlamentarai tikisi, jog Seimas apsvarstys pataisą dar per šią – pavasario – sesiją. Seimo narių žodžiais, ji galėtų tapti įrankiu, leidžiančiu valdyti šiuo metu nevaldomus procesus.

Daugiau skaitykite adresu https://www.lzinios.lt/lzinios/Lietuva/seimo-nariai-pries-nezabota-savartynu-pletra/265963.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Kėdainiečiams, kovojantiems prieš Zabieliškio sąvartyno plėtrą ir pajėgusiems metams pristabdyti Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) planus, į pagalbą suskubo parlamentarai. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai ragina, kad sprendimai dėl sąvartynų plėtros būtų priimami ne regionuose, o Vyriausybėje.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Lietuva/seimo-nariai-pries-nezabota-savartynu-pletra/265963
© Lietuvos žinios
Kėdainiečiams, kovojantiems prieš Zabieliškio sąvartyno plėtrą ir pajėgusiems metams pristabdyti Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) planus, į pagalbą suskubo parlamentarai. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai ragina, kad sprendimai dėl sąvartynų plėtros būtų priimami ne regionuose, o Vyriausybėje.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Lietuva/seimo-nariai-pries-nezabota-savartynu-pletra/265963
© Lietuvos žinios
Kėdainiečiams, kovojantiems prieš Zabieliškio sąvartyno plėtrą ir pajėgusiems metams pristabdyti Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) planus, į pagalbą suskubo parlamentarai. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai ragina, kad sprendimai dėl sąvartynų plėtros būtų priimami ne regionuose, o Vyriausybėje.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Lietuva/seimo-nariai-pries-nezabota-savartynu-pletra/265963
© Lietuvos žinios

2018 m. gegužės 21 d., pirmadienis

Seime vyko tarptautinė konferencija "Darbuotojų dalyvavimas įmonės valdyme"



Gegužės 16 d. Seime įvyko Seimo narės Virginijos Vingrienės ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos inicijuota tarptautinė konferencija "Darbuotojų dalyvavimas įmonės valdyme".

Pranešimus apie socialinio dialogo tarp darbuotojų ir darbdavių svarbą, darbuotojų motyvacijos kėlimą ir jų dalyvavimą įmonės kūrime skaitys pranešėjai iš Lietuvos ir Vokietijos. Virginija Vingrienė tarė sveikinamąjį žodį.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2018 m. gegužės 19 d., šeštadienis

Traptautinė biologinės įvairovės diena VU botanikos sode

Gegužės 19 d. biologinės įvairovės dienos proga Seimo narė Virginija Vingrienė lankėsi Kairėnuose, kur pasveikino ekologinio konkurso "Mano žalioji palangė" nugalėtojus - pačius geriausius iš jaunųjų gamtos ir grožio puoselėtojų.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2018 m. gegužės 8 d., antradienis

V. Vingrienė: „Prioritetą norėčiau skirti žmonėms, ypač tokiai jautriai socialinei grupei“

Antradienį (gegužės 8 d.) Seimas  svarstymo stadijoje nepritarė Seimo Audito komiteto siūlymui atmesti mano pateiktą pataisą, pagal kurią būtų suteikiama galimybė daugiau kaip dešimt metų buvusiuose tarnybiniuose būstuose gyvenusiems, tarnybinę veiklą baigusiems žmonėms ir neturintiems nuosavybės teise kito būsto, juos įsigyti pirmumo teise. Projektą svarstančiu pagrindiniu komitetu paskirtas Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komitetas.

Siūlomos pataisos esmė ta, kad urėdijų reforma numato tokius nereikalingus pastatus perduoti Turto banko aukcionams, nors juose tebegyvena šimtai buvusių miško darbininkų, jų šeimos. Šie gyventojai niekam netrukdo, net padeda – pasaugo miško techniką, atbaido medienos vagis ir kt. Deja, dabar jų interesų nepaisoma, juos norima išmesti į gatvę, neatsižvelgiant į amžių ar negalią. Daugeliui jų anksčiau buvo žadėta, kad jie galės tuose būstuose gyventi netrukdomai ar net juos privatizuoti. Juolab kad dalį tokių tarnybinių būstų, beje, ir labai geros būklės jau buvo leista privatizuoti.

Vyriausybė teigia, kad tuos pastatus gali perimti savivaldybės kaip socialinius būstus, bet daugeliui jų reikia rimto remonto. Savivaldybės, žinoma, kratosi tokios naštos, o sprendimą vis dėlto būtina priimti.

Ministerijų parengtose išvadose prioritetas teikiamas valstybės biudžetui, aš norėčiau prioritetą skirti žmonėms, ypač tokiai socialiai jautriai grupei. Laimė, turime ir plataus požiūrio bendraminčių. Esame nusiteikę eiti iki galo ir patobulinti projektą. Vienas sprendimų -leisti būstų gyventojams likti juose gyventi iki jiems bus suteiktas socialinis būstas arba iki jų gyvenimo pabaigos. Turime žiūrėti plačiau, juk valstybės pagrindinė funkcija pasirūpinti žmogumi, pirmiausia – socialiai jautriausiomis grupėmis, o ne nedidelių pinigų biudžetui uždirbimu.

Virginija Vingrienė
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir
Europos reikalų komiteto narė

Šaltinis: miskininkas.eu 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.