2019 m. birželio 27 d., ketvirtadienis

Užregistruotos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos

https://g2.dcdn.lt/images/pix/880x550/vs8OnrZ0WCA/tomas-tomilinas-ir-stasys-jakeliunas-78400733.jpg Seimo nariai Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys, Stasys Jakeliūnas, Vida Ačienė, Viktoras Rinkevičius, Tomas Tomilinas ir Virginija Vingrienė užregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, kuris pristabdytų jau numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio augimą ir įvestų 32 proc. tarifą daugiau uždirbantiems asmenims. 

Šaltinis: delfi.lt.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2019 m. birželio 26 d., trečiadienis

Seminaras "Viskas apie pluoštines kanapes: nuo teisinio reglamentavimo iki plataus panaudojimo"


https://scontent.fvno3-1.fna.fbcdn.net/v/t1.0-9/65047245_2358239367529506_4178727953208705024_n.jpg?_nc_cat=107&_nc_oc=AQlbUyYPMFpSSuajtsJOfviIlvtG4NukbU_s1iOShtZXDzubWVu1pDKWMAmUgl-EuUg&_nc_ht=scontent.fvno3-1.fna&oh=ff8d5d65ce3781909a3778ccc833d517&oe=5E3DC872Virginija Vingrienė dalyvavo seminare "Viskas apie pluoštines kanapes: nuo teisinio reglamentavimo iki plataus panaudojimo".

Pluoštinė kanapė - tai ne tik plataus panaudojimo spektro augalas; ji svarbi ir aplinkosaugos aspektu, kaip CO2 absorbuojanti priemonė. Žiedinės ekonomikos kontekste ji taip pat turi išskirtinę perspektyvą ne tik kaip natūralaus bioskaidaus pluošto šaltinis, bet ir kaip dirvos derlingumo gerinimo priemonė, bei puiki žaliava bioplastikų gamybai. Jos išskirtinių panaudojimo galimybių spektras plečiasi neįtikėtinu greičiu, kaip ir jo populiarumas pasauliniu mastu.


https://scontent.fvno3-1.fna.fbcdn.net/v/t1.0-9/65188574_2358239550862821_3522556954398425088_n.jpg?_nc_cat=108&_nc_oc=AQkpcOEXmHWb7HuTJ20lghp2xXAUXwI6Ub7GBKz1PwQjXtZaHIsZw3r9eLSAKe3JMts&_nc_ht=scontent.fvno3-1.fna&oh=8a3172d64b4387f5b8ec80a024fd98eb&oe=5DFC7F6Bhttps://scontent.fvno3-1.fna.fbcdn.net/v/t1.0-9/65086302_2358239464196163_159146345251209216_n.jpg?_nc_cat=103&_nc_oc=AQmUreynk0w2_kZ4z7s-0XZZCpZTDtgi8JuZ_rf2m1rp8UVZDxEimw7aasS42H8Qsoo&_nc_ht=scontent.fvno3-1.fna&oh=73683d339871d2eb300044daee86804d&oe=5DF008C4
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2019 m. birželio 25 d., antradienis

Virginijos Vingrienės pasisakymas Europos Sąjungos parlamentinių komitetų konferencijoje

Seimo narė Virginija Vingrienė dalyvavo Europos Sąjungos parlamentinių komitetų konferencijoje LXI COSAC, vykusioje Bukarešte. Diskusijoje inovacijų ir techninės pažangos tema Seimo narė pasisakė žiedinės ekonomikos klausimu.


"Viena esminių inovacijų tvirtai įvardyčiau žiedinės ekonomikos kelią, apimantį visas kitas inovacijas, privalomai užprogramuojančias savyje tik uždaro ciklo aspektus. Šį naują ES iššūkį vertinčiau kaip turintį atsirasti inovacijų prioritetų viršūnėje. Spręsdamas ne tik aplinkosauginius, klimato kaitos padarinių ir taršos mažinimo bei ribotų išteklių taupymo problemas, bet ir ekonominius, socialinius aspektus, šis naujas iššūkis užtikrintai atveria kelius naujoms perspektyvioms galimybėms. Jį ir, apskritai visus aplinkosaugos iššūkius, būtina vertinti kaip išskirtinį šansą pažangos, naujos ekonomikos, naujovių, augimo proveržiui.
Sveikinant kylančias iniciatyvas ES lygmeniu naujų griežtų standartų diegimui, užtikrinant produktų ilgaamžišką, būtina kartu pabrėžti ir griežto principinio požiūrio būtinybę ambicingų žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimui tiek Valstybių narių, tiek ES institucijų lygmeniu. Žvelgiant iš perspektyvos, būtina išsikelti daug aukštesnius standartus, nei numatyti ambicingų įsipareigojimų tikslai, o subsidijuoti tik investicijas į aukščiausias žiedinės ekonomikos pakopas: ekodizainą, produktų ilgaamžiškumą, perdirbamumą, atnaujinimą ir ekologinio sąmoningumo ugdymą, be jokių nuolaidžiavimų investicijų į pasenusių technologijų (pvz. Atliekų deginimo) rėmimui, nepaisant vis dar likusių tam galimybių finansinėje perspektyvoje. Ateinančioje perspektyvoje jų net neturėtų būti. Negalima suteikti šanso pasidėti lengviausio kelio pliusiuką. Būtinos pastangos aplinkai draugiškų pažangių sprendimų paieškai.
Šiandien svarbu drąsiai rinktis ir įgyvendinti pažangų žiedinės ekonomikos kelią, atveriantį galimybę perspektyvoms, augimui, pažangai, aiškiai įvardijant ją naujo pobūdžio, naujos kartos ekonomikos, judėjimo pirmyn garantu!"

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2019 m. birželio 18 d., antradienis

Siūloma atsisakyti plastikinių pirkinių maišelių

„Seimas po pateikimo pritarė trims mano parengtoms pataisoms, susijusioms su pakuočių atliekų tvarkymo problemų sprendimu. Vienoje jų siūloma iš rinkos išimti aerobiškai skaidžius (greitai suyrančius, o tiksliau – į gausybę smulkių mikrodalelių subyrančius) plastikinius maišelius“, – komentavo už ekologinį sąmoningumą ir pasiūlytų iniciatyvų palaikymą kolegoms dėkinga Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Žala didesnė, nei manyta

Praėjusią savaitę Seimas ėmėsi spręsti, ar nuo 2020 m. reikia dar labiau sugriežtinti plastiko maišelių naudojimą – norima uždrausti Lietuvoje ir gaminti, ir tiekti į rinką dviprasmiškai vertinamus aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius. Birželio 11 dieną Seimas priėmė svarstyti tai numatančią Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kurią parengė  Virginija Vingrienė. Už tai, kad pataisos Seime būtų svarstomos, balsavo 57 Seimo nariai.  „Šį plastiką siūlome išimti iš rinkos.  Nemažai prekybos centrų tokio plastiko jau patys atsisako“, – pabrėžia Seimo narė. – Aerobiškai skaidūs maišeliai ne tik yra trumpaamžiai, nes greit suyra į gausybę mažų gabaliukų, bet ir kenksmingesni nei pagaminti iš paprasto plastiko. Anksčiau šie maišeliai laikyti ekologiškesniais, mažiau teršiančiais aplinką, bet dabar požiūris keičiasi ir jų siekiama iš viso atsisakyti.“

Seimo narė pažymi, kad  tokių maišelių naudojimas klaidingai formuoja ekologiškumo principus. Šio plastiko skilimo procesas yra ilgai užtrunkantis. Jis suskyla į mikroplastikus, kurie padaro žymiai didesnę žalą aplinkai, negu kiti plastikai.  Maišeliai Žemėje gali irti 500 metų. 2017 metais vienam Lietuvos gyventojui teko 260 lengvų ir labai lengvų maišelių.

Nepaklūstančius siūloma bausti

 Sumažinti plastikinių pirkinių maišelių naudojimą Seimas jau ėmėsi prieš kelerius metus. Nuo 2019 metų leido prekybininkams neimti mokesčio tik už labai plonus (plonesnius kaip 15 mikronų) plastiko maišelius, kurie būtini higienos tikslais arba skirti nefasuotiems maisto produktams. 15–50 mikronų storio maišelių pirkėjams nebegalima dalinti veltui, jie apmokestinami.  Tačiau tokiam reikalavimui paklūsta ne visi prekybininkai.

Aplinkos ministerija siūlo draudimui nepaklūstantiems prekybininkams skirti baudas. Baudos galėtų būti nuo 10 iki 200 eurų.

„Kiekviena nauja iniciatyva, verčianti keisti įsisenėjusius, dažniausiai kenksmingus įpročius, daugelį gąsdina, dėl to ir sulaukiame nemažos dalies visuomenės atstovų pasipriešinimo. Visgi, keistis privalėsime. Juo labiau, kad ir baimintis dėl patogumo nereikėtų, nes plastiką jau galima lengvai pakeisti, atveriant kelius pažangai. Ir tai ne tik popierinės, tekstilinės pakuotės iš antrinių žaliavų, bet atsiranda galimybių gaminti plastiką iš natūralių polimerų (pvz. chitino ) juo labiau, kad jis yra bioskaidus, panaudotas tampa nebe šiukšle, o trąša, kad ir kambariniams augalams patręšti, – kalba Seimo narė Virginija Vingrienė. – Džiaugiuosi, kad ir politikai nusiteikę pamažu eiti koja kojon su aplinkosaugos ir pažangos naujovėmis.“

 Politikė pažymi, kad įpročius reikia keisti atveriant kelius pažangioms technologijoms, o seni patogūs, nors labai žalingi įpročiai trukdo atverti kelius pažangioms iniciatyvoms. Jos manymu, uždraudus plastiką, vakuumo gamtoje neliks. Greitai pasijungs kūrybiškumas ir atsiras naujų pažangių būdų, kad ir plastikas iš chitino ar pluoštinių kanapių.

Virginija Vingrienė primena, kad nuo 2021-ųjų vidurio Europos Sąjungoje įsigalios draudimas tiekti rinkai plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles, taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio.

Parengė Karolina Baltmiškė

Daugiau apie išmesto plastiko žalą:
https://www.youtube.com/watch?v=pYCqZIsqXNI
https://www.youtube.com/watch?v=5qNrmGu8LnY
https://www.youtube.com/watch?v=HW0MWfK4M7o

Šaltinis: manokrastas.lt 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.