Ar verta nerti į beprasmišką Kalėdinių pirkinių karštinės sūkurį? Gal pabandykime pažvelgti į šią šventę kitaip?
Daugiau skaitykite adresu http://www.delfi.lt/grynas/gyvenimas/susivienijimo-zalilt-koordinatore-didziausias-siurprizas-siandien-butu-nieko-nedovanoti.d?id=63588100.
2013 m. gruodžio 20 d., penktadienis
2013 m. rugsėjo 26 d., ketvirtadienis
Privačių miškų savininkų galvose - tik pelnas
Tai taikoma tikrai ne visiems privačių miškų savininkams. Tikrai yra savininkų savo paveldėtus, dažniausiai mažus miško sklypelius siekia išsaugoti gamtą, puoselėti gamtą, tvarkyti, išsaugoti ateities kartoms. Jie vertina gamtą ir grožį ir naudoja jos išteklius saikingai. Bet tokių šiandien mažuma, deja. Nemaža dalis jų kolegų, ir ne tik įsigijusiųjų mišką komerciniais tikslais, kaip rašome komentaruose, bet ir paveldėjusiųjų, laikančių mišką tik pasipelnymo šaltiniu bei spaudžiančių iš jo maksimaliai didžiausią naudą, pasuka tokiems tausotojams pirštą prie smilkinio. Labai gaila, kai spaudoje šiandien gausiai mirga straipsniai apie miško savininkų teisių suvaržymus ir ieškoma kelių kaip tuos suvaržymus panaikinti. Štai vienas iš jų: http://www.delfi.lt/grynas/aplinka/misku-savininkai-per-daug-pareigu-per-mazai-teisiu.d?id=45174745.
Pabrėžiamos lankytojų sukeliamos šiukšlinimo problemos, bet pamirštama apie tai, kad patys savininkai ne visada laikosi nustatytų taisyklių. Juo labiau, gamtos išsaugojimo idėja daugumai jų vaidina ne patį svarbiausią vaidmenį. Liūdniausia, kad siekis pasipelnyti, iškeliamas aukščiau už viską ir ribų nebeturi. Niekas nesako, kad miško kirsti ir iš jo pasipelnyti neleidžiama. Šiuo straipsniu norima pasakyti ne tai. Norima pabrėžti, kad viskam turi būti saikas ir ribos. Būtina atrasti pusiausvyrą tarp gamtos išteklių naudojimo ir jos išsaugojimo, nepamirštant ne tik gamtos, bet ir visuomenės bei jos teisių į rekreaciją. Turime galvoti ne vien apie privačių savininkų privačios nuosavybės ir verslo teises, bet ir apie viso to pasekmes kitoms visuomenės grupėms, bei mūsų visų namais laikomai gamtai. Todėl ir norisi apie tai kalbėti kaip galima daugiau ir garsiau.
Daugiau skaitykite adresu http://www.delfi.lt/grynas/aplinka/nuomone-privaciu-misku-savininku-galvose-tik-pelnas.d?id=62488495.
Pabrėžiamos lankytojų sukeliamos šiukšlinimo problemos, bet pamirštama apie tai, kad patys savininkai ne visada laikosi nustatytų taisyklių. Juo labiau, gamtos išsaugojimo idėja daugumai jų vaidina ne patį svarbiausią vaidmenį. Liūdniausia, kad siekis pasipelnyti, iškeliamas aukščiau už viską ir ribų nebeturi. Niekas nesako, kad miško kirsti ir iš jo pasipelnyti neleidžiama. Šiuo straipsniu norima pasakyti ne tai. Norima pabrėžti, kad viskam turi būti saikas ir ribos. Būtina atrasti pusiausvyrą tarp gamtos išteklių naudojimo ir jos išsaugojimo, nepamirštant ne tik gamtos, bet ir visuomenės bei jos teisių į rekreaciją. Turime galvoti ne vien apie privačių savininkų privačios nuosavybės ir verslo teises, bet ir apie viso to pasekmes kitoms visuomenės grupėms, bei mūsų visų namais laikomai gamtai. Todėl ir norisi apie tai kalbėti kaip galima daugiau ir garsiau.
Daugiau skaitykite adresu http://www.delfi.lt/grynas/aplinka/nuomone-privaciu-misku-savininku-galvose-tik-pelnas.d?id=62488495.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)