Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
2017 m. rugpjūčio 30 d., trečiadienis
Stambiagabaričių atliekų aikštelės rekreaciniuose miškuose - rimta problema
Stambiagabaričių atliekų aikštelės rekreaciniame miške tapo ne vienos
vaizdingos gyvenvietės vietinių gyventojų, urėdijos miškininkų ir
savivaldybės komunalininkų galvos
skausmu. Neaptvertos, neprižiūrimos, netvarkingos. Nepaisant sustatytų
konteinerių, pažymėtų užrašais, įpareigojančiais rūšiuoti, atliekos,
akivaizdu, verčiamos tiesiai vos ne iš savivarčių, atvažiuojančių
paslapčia naktimis. Vežama net ir tai, ko negalima šiose aikštelėse
vežti: asbestinis šiferis, statybinės atliekos, padangos ar net
komunalinės ir bioskaidžios atliekos. Tad vaizdas susimaišęs su kvapu
tampa priežastimi, siekiant aplenkti šį rekreacinį miškelį iš toli.
Deja, sąvartynas įrengtas šalia viešojo vietinės reikšmės kelio.
Pastarasis ir pats toje vietoje tapęs jau neíšbrendamo purvyno klanu, o
kai vogčia pilamų atliekų plotas jau gerokai išsiveržia iš savo
teritorijos ribų, užima net ir paties kelio teritoriją. Tai vienos
Druskininkų savivaldybės aikštelių, įrengtų gražios vietovės
rekreaciniame miške vaizdų, čia jau, po visą dieną dirbusių keturių
komunalinio ūkio darbuotojų, atitrauktų nuo darbų statybose triūso :) (kaip tai atrodė iki tol nepasisekė užfiksuoti, deja :)). Vietinio RAAD inspektoriai nesukontroliuoja pažeidėjų, atliekomis
atsikratančių naktį. Uždarius šią aikštelę (gyventojai kreipėsi į
savivaldybę raštu ir jau planuojama tai padaryti), neabejotinai bus
vežama toliau ar dar blogiau - gilyn į miškus. Mūsų - aplinkosaugininkų
politikų - pareiga ieškoti racionaliausių būdų, kaip išspręsti šią opią
problemą. Galbūt numatyti atsakomybę ir įpareigojimus griaunantiems
pastatus, vykdantiems statybų ar remonto darbus, reikalaujant deklaruoti
kur išveža statybų atliekas. Būčiau motyvuojančiųjų, ne baudžiamųjų
(jos reikalingos, bet kraštutinės, esant piktybiškiems pažeidimams),
priemonių šalininkė. O senų baldų atsikratymo srityje veiksmingiausia jų
surinkimo priemonė - organizuoti visuotinį senų baldų ir elektronikos
prietaisų surinkimą, informuojant apie jų galimą išnešimą šalia kelio
konkrečiose miesto gatvėse ar miesteliuose bei kaimuose nustatytomis
datomis pvz. du kartus metuose. Taip yra daroma Vokietijoje ir puikiai
veikia. Beje, tai kartu ir socialinio teisingumo aspektas, nes mažiau
pasiturintys žmonės ar laikinai bendrabučiuose įsikūrę studentai pasiima
dar tinkamus naudoti baldus ar veikiančius televizorius ir toliau
sėkmingai naudoja buityje (kaip ir žiedinės ekonomikos vienas iš
prioritetinių tikslų). Taigi, svarbu paieškoti išeičių ir rimtai imtis
konkrečių politinių sprendimų reikiamiems pokyčiams įgyvendinti, taip
suaktyvinant visuomenės pilietiškumą ir ekologinio sąmoningumo augimą.
Šis klausimas mano iniciatyva įtrauktas į trečiadienio, rugsėjo 13 d.,
Seimo aplinkos apsaugos komiteto darbotvarkę.
2017 m. rugpjūčio 28 d., pirmadienis
Konferencija "Žiedinės ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje"
2017 m. Rugpjūčio 25 d. Marijampolėje įvyko jau antroji konferencija
„Žiedinės ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje“, kurios
tikslas – skatinti socialinius
partnerius domėtis ir žinoti apie ES žiedinės ekonomikos politiką, jos
uždavinius bei praktinį įgyvendinimą Lietuvoje. Šįkart konferencija
suorganizuota Marijampolės savivaldybėje, renginyje dalyvavo LR Seimo
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika bei Europos
Komisijos atstovybės Lietuvoje, Ekonominės valdysenos pareigūnas Jonas
Rasimas, kurie pradėjo renginį tardami sveikinimo žodį ir toliau
diskutavo su konferencijos dalyviais bei pranešėjais apie žiedinę
ekonomiką Lietuvoje. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto
biuro narė Daiva Kvedaraitė pristatė Europos ekonomikos ir socialinių
reikalų komiteto poziciją dėl Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotų
subjektų platformos kūrimo. Renginyje taip pat dalyvavo ir Lietuvos
Respublikos ūkio viceministras Ramūnas Burokas, kuris papasakojo
dalyviams apie ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą bei uždaro
ekonominio ciklo kūrimą. LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė
Virginija Vingrienė pristatė Žiedinės ekonomikos situaciją Lietuvoje,
Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas
Reipas pristatė atliekų tvarkymo situaciją Lietuvoje. Trumpą pranešimą
parengė ir Algirdas Bagušinskas, UAB Marijampolės regiono atliekų
tvarkymo centro vadovas. Renginys ir vėl sukėlė nemažai praktinių
klausimų bei diskusijų dėl žiedinės ekonomikos įgyvendinimo Lietuvoje,
buvo pateikta Europos Komisijos nuomonė bei komunikatas, kuriuo EK
pabrėžia inovacijų ir naujų technologijų svarbą, galimybes skatinti ne
tik jų pasiūlą, bet ir paklausą, apie tai nemažai kalbėjo Ramūnas
Burokas. Anot jo, Ūkio ministerija patvirtino Investicijų skatinimo ir
pramonės plėtros programą bei jos įgyvendinimo veiksmų planą, kur yra
apžvelgti didžiausi iššūkiai kylantys pramonei: sąnaudų mažinimas,
efektyvumo ir produktyvumo didinimas – vis dar svarbiausias Lietuvos
pramonės tarptautinio konkurencingumo didinimo veiksnys. Tam, kad šie
iššūkiai būtų įveikti daug dėmesio reikėtų skirti geros kokybės darbo
vietų kūrimui pramonėje, perėjimui prie tausesnio išteklių naudojimo ir
tokių priemonių kaip ekologinis projektavimas ar Europos ekologinio
ženklo naudojimas diegimui. Tam turėtų būti sudarytos palankesnės
sąlygos pramonės įmonėms gauti tinkamą finansavimą, diegiant veiksmingas
žaliavas ir energiją taupančias, taip pat atliekų perdirbimo
technologijas. Antrasis žiedinės ekonomikos skatinimo renginys praėjo
sklandžiai ir informatyviai, dalyviai pasidalino opiausiais klausimais
bei problemomis įgyvendinant tvarios ekonomikos politiką Lietuvoje ir
pažvelgė į tai, ką galima būtų padaryt ateityje, kad būtų pasiektas dar
sklandesnis ir efektyvesnis jos įgyvendinimas.
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Susitikimas su dujų skirstymo bendrove "Energijos skirstymo operatorius"
Rugpjūčio 22 dieną Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos
skirstymo operatorius“ (ESO) druskininkiečius pakvietė į susitikimą,
kurio metu atsakė į visus bendruomenei aktualius su dujofikavimu
susijusius klausimus. Susitikime dalyvavo ir LR Seimo nariai Zenonas
Streikus ir Virginija Vingrienė, Druskininkų savivaldybės vadovai,
administracijos darbuotojai. ESO specialistai visiems susirinkusiesiems
paaiškino, kad planuojama dujofikuoti du individualių namų kvartalus: Baltašiškės
ir Senamiesčio. Tam, kad šis procesas prasidėtų, reikia, kad iš visos
teritorijos pirmaisiais metais prisijungtų bent 10 procentų klientų. ESO
specialistai pabrėžė, kad galima išskirti dvi svarbiausias dujofikavimo
naudas, viena jų – patogumas. Įsivedus dujas, gyventojams nereikė
rūpintis malkomis ar kitu kuru, be to, patys gyventojai galės reguliuoti
šildymą ir suvartojamos energijos kiekį Taip pat svarbu, kad naudojant
dujas neteršiama aplinka.
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
2017 m. rugpjūčio 11 d., penktadienis
Dainavos krašto folkloro festivalus Druskininkuose
Druskininkuose rugpjūčio 8-13 dienomis vyksta Dainavos krašto folkloro
festivalis. Jo metu suorganizuota paskaita "Dzūkų tautiniai drabužiai ir
jų nešiosena", temą siejant su Tautinio
kostiumo metais. Lektorė LNKC konsultantė tautodailininkė Asta Vandytė
labai įdomiai įvedė klausytojus į XIX a. turtingų ūkininkaičių šventinės
aprangos, ko pagrindu suformuotas šiandieninis Lietuvių tautinis
kostiumas, autentiką. Kaip dzūkė, turėjau garbės sudalyvauti paskaitoje
ir pabūti modeliu savo dzūkiško tautinio kostiumo (žinoma, šiek tiek
patobulinto, prisitaikius jau prie šiuolaikiško XXI a. stiliaus :) - man tai visai patinka, nors tautodailininkų ir nežavi :)), kurio detales tautodailininkė taip pat pakomentavo.
Labai įdomi ir informatyvi paskaita, kurios metu buvo pristatytos ir aptartos išsaugotų tautinių kostiumų ar atskirų jų detalių nuotraukos, rūbų gamybos specifika, atskirų kostiumo detalių paskirtis, esmė, tradicija, stiliaus tobulėjimas keičiantis laikmečiui.
Tai - vienas iš stimulų skatinti pamilti tautinį kostiumą, didinti jo populiarumą ir dažnesnį nešiojimą. Diskusijų metu prabilome ir apie tai, kad turėtume pasimokyti iš Vokietijos Bavarų, kurie ne tik tradicinių švenčių, bet ir vestuvių ar kitomis progomis, netgi savaitgalinių išvykų ar ekskursijų metu mielai apsivelka šį nuostabų rūbą, juo didžiuojasi, papuošdami net kūdikius ar visai mažus vaikus.
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Labai įdomi ir informatyvi paskaita, kurios metu buvo pristatytos ir aptartos išsaugotų tautinių kostiumų ar atskirų jų detalių nuotraukos, rūbų gamybos specifika, atskirų kostiumo detalių paskirtis, esmė, tradicija, stiliaus tobulėjimas keičiantis laikmečiui.
Tai - vienas iš stimulų skatinti pamilti tautinį kostiumą, didinti jo populiarumą ir dažnesnį nešiojimą. Diskusijų metu prabilome ir apie tai, kad turėtume pasimokyti iš Vokietijos Bavarų, kurie ne tik tradicinių švenčių, bet ir vestuvių ar kitomis progomis, netgi savaitgalinių išvykų ar ekskursijų metu mielai apsivelka šį nuostabų rūbą, juo didžiuojasi, papuošdami net kūdikius ar visai mažus vaikus.
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
2017 m. rugpjūčio 3 d., ketvirtadienis
V. Vingrienė. Žiedinė ekonomika – ne atliekų, o pasaulėžiūros klausimas
Liepos pabaigoje Druskininkuose vykusio
susitikimo metu prasidėjo įdomi diskusija apie ekologiniu požiūriu
grįstą ekonomikos modelį – žiedinę (ciklinę) ekonomiką.
Tai pažangi Europos Komisijos politika.
Siekiama ne tik tausaus ribotų gamtos išteklių naudojimo, bet ir aukštos
kokybės produkcijos gamybos, kai ji įtraukiama į uždarą (be atliekų)
ciklą. Tai itin ambicingas tikslas. Siekiama atliekas kaip žaliavą
naudoti kitiems produktams gaminti taip mažinant sąvartynuose šalinamų
atliekų kiekį.
Pagrindinė žinia – ne tik tausus žaliavų naudojimas, atliekų tvarkymas,
bet visa produkcijos ciklo visuma nuo projektavimo, gamybos, platinimo,
prekybos, vartojimo, pakartotinio panaudojimo iki atliekų surinkimo,
tvarkymo, perdirbimo ir jos – kaip žaliavos – panaudojimo kitiems
produktams pagaminti.
Visuose etapuose siekiama ekologiškai tausaus požiūrio. Tai tenkina
prevencijos, pakartotinio naudojimo, atnaujinimo, galimybės patobulinti
ar perdirbimo tikslus. Nors mažiau priimtinas nepanaudojamų,
neperdirbamų atliekų deginimas, bet jis taip pat yra vienas iš būdų
pagaminti aukštos kokybės kietąjį atgautąjį kurą, puikią žaliavą šilumai
gauti, o po jo likusius degimo produktus (pelenus, šlakus) galima
naudoti kaip statybines medžiagas ar kitais tikslais. Taip racionaliai
naudojamas visas turinys, nieko nepaliekant šalinti sąvartynuose.
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)