Vystant verslinę žvejybą, svarbu išsaugoti žuvų išteklius

Kartu su kolegomis Kęstučiu Mažeika ir Mykolu Majausku pateikėme Žuvininkystės įstatymo pataisos projektą, kuriuo siūlome pagerinti sąlygas žuvų išteklių atkūrimui ir gausinimui, sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, surinkti į valstybės biudžetą daugiau lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir apsaugai.

Projekto uždaviniai: apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje, uždrausti prekybą neverslinio dydžio žuvimis, teisinėmis priemonėmis suderinti verslinę ir mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse, pagerinti žuvų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gausinimą.

Baltijos jūros priekrantėje ir didesnio ploto vidaus vandens telkiniuose yra pagrindinės saugomų žuvų, paukščių ir žinduolių sankaupų vietos, migracijos keliai, tačiau įstatymu nenumatyti jokie verslinės žvejybos apribojimai. Nustatyti verslinės žvejybos apribojimus Baltijos jūros priekrantėje yra įgaliotas žemės ūkio ministras, vidaus vandenyse – aplinkos ministras.

2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, todėl esminiai verslinės žvejybos ribojimai turėtų būti nustatyti įstatymais, o ne ministrų įsakymais.

Daugiau skaitykite adresu: http://www.regionunaujienos.lt/vystant-versline-zvejyba-svarbu-issaugoti-zuvu-isteklius/.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Pagalba miško žemėje įsikūrusiems miestams

"Regionų naujienos" nuotrauka

Su kolega druskininkiečiu Zenonu Streikumi inicijuojame palengvinimą mįslingiausių Lietuvos savivaldybių plėtros problemas. Šiuo metu Druskininkai, Varėna, Kazlų Rūda, Švenčionys, Rietavas ir Visaginas, kurių miškingumas didesnis nei 50 proc. viso ploto susiduria su rimtomis plėtros kliūtimis. Jau 2013 m. Miškų įstatyme minėtoms savivaldybėms padaryta išimtis, leidžiant jose keisti miško paskirtį miestų ir verslo plėtros tikslais, tačiau numačius kompensaciją už šiai plėtrai panaudotus plotus. Problema yra tame, kad kompensacijos suma, priklausomai nuo miško grupės skaičiuojama dvigubai, kai miškas III grupės (apsauginiai miškai) arba trigubai, kai miškas yra antros grupės (ekosistemų ar rekreacinis) jų atkūrimo vertei prilyginamos sumos. Įdomiausiai yra tai, kad visų miestų teritorijos ribose esantys miškai yra būtent II-osios arba rekreacinės kategorijos. Tad ir planuojant jų plėtrą - kompensacija visada trigubėja. Tuo tarpu, kai net 80 proc. pvz. Druskininkų miesto teritorijos užima miškas, Varėnos - apie 70 proc., panašiai ir kitose keturiose išvardytose savivaldybėse. Tad planuojant bet kokią šių miestų plėtrą minėtos savivaldybės susiduria ne tik su rimtais biurokratiniais išmiškinimo procedūrų barjerais, bet dar ir su dideliais kaštais, kas tampa rimto stabdžiu tiek miestų, tiek verslo plėtros galimybėms. Todėl, siekdami kažkiek palengvinti finansinę naštą, mes, miškingiausias šalies savivaldybes atstovaujantys Seimo nariai inicijuojame Miškų įstatymo pataisą, numatančią išimtį už minėtųjų šešių savivaldybių plėtrai panaudotus rekreacinius ar saugomus miškus kompensuojant suma, padengiančia jų atkūrimo kaštams t.y. tokia pat suma, kaip kompensuojama už analogiškiems tikslams panaudotus ūkinius arba IV grupės miškus.

Daugiau skaitykite adresu http://www.regionunaujienos.lt/pagalba-misko-zemeje-isikurusiems-miestams/.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Mažinama perteklinė kontrolės našta aplinkosaugos srityje

Pagaliau žengtas seniai reikalingas plačiu požiūriu grįstas racionalus žingsnis mažinant perteklinę kontrolės naštą aplinkosaugos srityje.

Antradienį Seimas žengė labai pažangų, plačiu požiūriu grįstą ir seniai reikalingą žingsnį –buvo patvirtinta aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų pertvarka. Ją įgyvendinant bus sujungiami aštuoni savarankiški ir dažnai tarpusavyje nesusikalbantys Regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD-ai), o penkių skirtingų aplinkos apsaugos įstaigų kontrolės funkcijos pavestos vienai institucijai – Aplinkos apsaugos departamentui. Taip ne tik pagerės aplinkosaugos kontrolė irbus užtikrintas geresnis pareigūnų motyvavimas bei darbo sąlygos, bet taip pat išvengta nereikalingo funkcijų dubliavimosi, „popierinės“ aplinkosaugos, perteklinio biurokratizmo, atskirų tarnybų nesusikalbėjimo, ir iš to kylančių nesukontroliuojamų sričių problemų. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau sumažės administracinė našta verslui, o gyventojams bus užtikrintos sąlygos savus ūkinius klausimus ir problemas išspręsti vienoje vietoje. Be abejo, žymiai pagerės ir pačios kontrolės kokybė, busužtikrintas jos efektyvumas ir skaidrumas. Tai leis įveikti netvarką gamtosaugos, o ypač atliekų tvarkymo sistemoje.

Daugiau skaitykite adresu http://www.regionunaujienos.lt/mazinama-pertekline-kontroles-nasta-aplinkosaugos-srityje/.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Susitikimas su Žemynos gatvės gyventojais

Seimo aplinkos komitete lankėsi Vilniaus Pašilaičių mikrorajono gyventojai. Žemynos gatvėje gyvenantys vilniečiai išsakė savo susirūpinimą ir abejones dėl statybų projekto, kuris mažų mažiausia kelia abejonių dėl savo reikalingumo. Projektas - Žemynos progimnazijos ir Vilniaus savivaldybės bendras užsakymas 4,000 kv. m sporto salės statybai. Numatyta, jog salėje treniruotųsi ir sportuotų ne tik Žemynos progimnazijos mokiniai bet ir Vilniaus krepšinio mokyklos jaunieji krepšininkai. Iš pirmo žvilgsnio projektas atrodo patrauklus ir reikalingas - juk vaikams būtinai reikia suteikti kuo didesnes galimybes užsiimti užklasine veikla, o ypač sportu. Tačiau paaiškėjus, kad projekte statomas objektas yra įvardijamas kaip sporto salė, bet galimai bus statomas visas 4,000 kv. m sporto kompleksas su 1,200 vietų žiūrovų tribūna ir LKL reikalavimus atitinkančia krepšinio sale, su dešimtimi kabinetų administracijai, ir… su 70 vietų automobilių stovėjimo aikštele. Numatomas kompleksas ne tik panaikintų aplink esančias žaliąsias erdves, bet ir reikalautų išrauti medžius, kuriuos sodino Žemynos progimnazijos mokiniai, o iškilęs 13 m aukščio pastatas užgožtų šalia esančių namų žemutinių aukštų langus. Dėl to į gyventojų butus patektų mažiau šviesos, o per langus tektų "grožėtis" metaliniu pastato fasadu. Svarbiausias klausimas - automobilių statymo vietos: kur gi pasistatytų automobilius visi, atvykę stebėti varžybų žiūrovai, žaidėjai ir jų tėveliai, treneriai? Apie autobusų privažiavimą nėra nei kalbos, nes gatvėse kamščiai susidaro jau dabar, kai į mokyklą ar iš jos keliauja moksleiviai. Ar tikrai 70 vietų stovėjimo aikštelės pakanka? O kas bus su oro užterštumu, triukšmu? Juk varžybos dažniausiai vyksta savaitgaliais. Gyventojai baiminasi, kad jų gyvenimo sąlygos dėl oro užterštumo, triukšmo, kamščių, kiemuose statomų automobilių ženkliai pablogės, taip pat žymiai sumažės jų turimų būstų kainos.

Savivaldybė laikosi savo pozicijos, kad tai bus tik sporto salė, nors Vilniaus savivaldybėje vykusiame atvirame susirinkime, matyt per neapdairumą, buvo paminėta, kad susirinkime dalyvauja ir būsimos krepšinio mokyklos direktorius. Pagal Orhuso konvenciją, gyventojai turi teisę į dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje, tad viešas susirinkimas savivaldybėje ir buvo vienas iš išpildytų šios konvencijos reikalavimų. Į užduotą klausimą, ar gyventojams pagal minėta konvenciją paprašius atlikti poveikio aplinkai vertinimą, savivaldybė sutiktų tai padaryti, savivaldybės atstovas pareiškė, kad tai nuspręs savivaldybė, tačiau iš karto pabrėžė, kad objektas projekte yra įvardintas kaip sporto salė, o sporto salei PAV nėra reikalingas. Kyla klausimas, ar tikrai nėra kitos vietos, kur tokį projektą įgyvendinant nereikėtų galvoti realybės neatitinkančio projekto pavadinimo vien tam, kad jį pastatyti, nežvelgiant į ilgojo laikotarpio padarinius, galimai kilometrines spūstis gatvėse, gyventojų ramybę ir sveikatą. Reikia tikėtis, kad savivaldybė vis dėlto ieškos kompromisinių šios situacijos sprendimo variantų, ir Vilniuje bus pastatyta krepšinio mokykla, kuria džiaugsimės visi, įskaitant ir Vilniaus Žemynos gatvės gyventojus, šiuo metu dedančius didžiules pastangas, kad projekto vystymas būtų sustabdytas.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginija Vingrienė. Kauno kogeneracinės jėgainės vertėtų atsisakyti

Viešojoje erdvėje iki šiol netyla diskusijos dėl atliekų deginimo kogeneracinėse jėgainėse. Šiandien Lietuvoje atliekos yra deginamos tik vienoje tokio tipo jėgainėje, įrengtoje Klaipėdoje, kurią administruoja Suomijos kapitalo įmonė „Fortum Lietuva“. Vilniuje ir Kaune planuojama pastatyti dar dvi tokias jėgaines. Jų statyba kainuotų daugiau kaip 500 mln. eurų. Teigiama, kad per metus visose trijose jėgainėse bus galima sudeginti 600 tūkst. tonų atliekų.

Daugiau skaitykite adresu https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/virginija-vingriene-kauno-kogeneracines-jegaines-vertetu-atsisakyti.d?id=76397861.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Vizitas Druskininkuose

Laimos Rekevičienės nuotrauka

Šiandien Druskininkuose apsilankęs LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis su Druskininkų savivaldybės vadovais ir administracijos specialistais, susitikimuose dalyvavusiais LR Seimo nariais Zenonu Streikumi ir Virginija Vingriene, Vyriausybės atstove Alytaus apskrityje Ona Balevičiūte aptarė Druskininkų bendruomenei aktualiausius klausimus.
S. Skvernelis apžiūrėjo Druskininkų sportininkų rengimo ir reabilitacijos centrą, domėjosi, kaip vyksta šio Lietuvos ir užsienio šalių sporto bendruomenei svarbaus objekto įrengimo darbai.
Druskininkų savivaldybėje organizuoto susitikimo metu meras R. Malinauskas svečiams papasakojo apie Druskininkų savivaldybės pasiekimus, įgyvendintus ir planuojamus projektus, išdėstė aktualiausias problemas.
Meras R. Malinausko teigimu, vizito metu daugiausia dėmesio šįkart skirta ne Druskininkų pasiekimams pristatyti, o problemoms, su kuriomis susiduria Druskininkų savivaldybė. Su Premjeru buvo aptarta bendra investicijų aplinka ir kurorto strategija, pozicija ir tai, kokiu keliu mes einame. Iš Premjero išgirdome, kad mūsų problemas išgirdo ir ieškos galimybių padėti jas spręsti“, – sakė meras R. Malinauskas.
Premjeras S. Skvernelis sakė, kad vizitas Druskininkuose buvo konstruktyvus ir dalykiškas: „Yra klausimų, kuriuos reikia spręsti, mėginsime ieškoti jų sprendimo būdų“.
Vizito Druskininkuose metu Premjeras susitiko ir su verslininkais, apsilankė Socialinių paslaugų ir Jaunimo užimtumo centruos, kur laukė susitikimas su aktyviaisiais „Bočiais“, kitų nevyriausybinių organizacijų nariais.
Premjeras taip pat apsilankė gilias gydymo ir reabilitacijos tradicijas puoselėjančioje „Eglės“ sanatorijoje.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Pagalba negalią turintiems Vilniaus gyventojams

Vilniaus miesto gyventojų ir neįgaliuosius vienijančios organizacijos skambučiai atkreipė dėmesį į tikrai opias problemas – žmonėms su negalia nepritaikytą Europos aikštę, o taip pat ir į neveikiančius liftus, įrengtus neįgaliesiems prie požeminių perėjų - prie jau minėtos Europos aikštės, Panoramos prekybos centro, Pilaitės mikrorajone esančios požeminės perėjos. Darganotą rudens dieną prie Europos aikštės atvyko vienos neįgaliųjų organizacijos narė, kuri pademonstravo, kad Europos aikštė yra akivaizdžiai nepritaikyta neįgaliųjų reikmėms – vos išvažiavus iš autobuso, stotelėje, iš karto susiduriama su 3-4 laipteliais, kuriais užvažiuoti neįgaliojo vežimėliu į pačią aikštę yra labai sunku. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento atstovė, dalyvavusi susitikime, informavo apie problemos sprendimui numatytas ir jau vykdomas priemones. Viena iš jų – viešasis konkursas liftų priežiūrai ir remontui. Akivaizdu, jog investicijos į liftų įrengimą prie požeminių perėjų nepasiteisino, kadangi liftai buvo įrengti ir tiesiog palikti savivaldybės žinioje be techninės priežiūros. Reikia tikėtis, kad viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi įmonė, kruopščiai ir atsakingai vykdys savo pareigas ir jau gruodžio mėnesį, pasak savivaldybės atstovės, liftas prie Europos aikštės pradės veikti, o iki vasario mėnesio bus suremontuoti ir visi kiti šiuo metu Vilniuje neveikiantys liftai prie požeminių perėjų. Gana konstruktyvaus pokalbio metu, neįgaliuosius atstovavusi Vilniaus Pilaitės mikrorajono gyventoja, pasiūlė savivaldybei pagalvoti apie sistemą, kurios dėka liftais galėtų naudotis tik tam poreikių turintys gyventojai. Tokiu būdu galėtų sumažėti vandališko elgesio su neįgaliesiems pritaikytais liftais atvejų. Lauksime informacijos iš Vilniaus miesto savivaldybės apie nuolat gerėjančią liftų būklę ir apie sprendimus, galinčius iš esmės pakeisti šią nedėkingą ir neįgaliuosius diskriminuojančią situaciją. O kol kas, galbūt racionalu būtų neįgaliųjų patekimo į Europos aikštę problemą spręsti bent jau laikinomis priemonėmis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, paprasčiausias metalinis lieptelis, padėtas ant laiptelių. Džiaugiuosi, kad žmonių su negalia iniciatyvumas padės Vilniaus miesto viešosioms erdvėms tapti vis prieinamesnėmis tiek jiems, tiek ir užsienio svečiams, turintiems vienokią ar kitokią judėjimo negalią.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Daugiau kaip 10 metų tarnybiniuose urėdijų butuose gyvenantys asmenys juos galėtų įsigyti pirmumo teise

Sprendžiame opią problemą apie, kurią nebuvo pagalvota arba pasižiūrėta gama formaliai. Nusprendus urėdijoms paklausančias patalpas, nebereikalingas tarnybiniam naudojimui perduoti turto bankui, paaiškėjo, jog nepagalvota apie juose dešimtmečiais gyvenančių į užtarnautą poilsį išėjusių miškininkų ar jų šeimos narių likimus. Šie žmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių neišgalėjo įsigyti nuosavo būsto. Dažnai tokiose situacijoje buvo pasižiūrima ir iš žmogiškosios pusės, leidus jiems gyventi ir pabaigus tarnybą. Juk tie žmonės tvarkingai mokėjo nuomos mokestį ir tvarkė aplinką, o tai priimtinesnė alternatyva nei šių pastatų apleidimas likimo ir gamtos stichijų valiai. Ir štai dabar, nusprendus šį būstą, kaip nereikalingą urėdijų veiklai turtą parduoti aukcione, jie tarsi būtų metami į gatvę, nes teisės aktai nenumato jokių išimčių ar pirmenybės jiems nusiperkant šias patalpas. Bet norint išspręsti problemą, visada būtina ieškoti išeičių ir jos randamos.

Surengtos įvairių atsakingų institucijų atstovų diskusijos metu sutarėme pakoreguoti teisinę bazę, sudarant galimybę daugiau, kaip 10 metų tarnybiniuose būstuose gyvenusiems, neturintiems kitos gyvenamosios vietos žmonėms šias patalpas nusipirkti pirmumo teise už nustatytą kainą. Ir tik minėtiems gyventojams atsisakius šiuos butus pirkti, jie galėtų būti pateikti aukcionui. Labai svarbu tai, kad bendrą sprendimą dėl šio opaus klausimo pavyko operatyviai surasti, pasižiūrėjus geranoriškai vadovaujantis žmogiškumo principais, kas įrodo, kad visuomet bendromis pastangomis, jei tik yra noras, galima pasiekti racionaliausius susitarimus. Viliamės, kad siūlymui bus pritarta ir Seimo plenarinių posėdžių salėje.

 Su Seimo pranešimu žiniasklaidai galite susipažinti čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=252586.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginija Vingrienė: "Darbas Seime tapo mano gyvenimu"

Šiandien, lapkričio 14 dieną, sukanka metai, kai prisiekė 2016–2020 m. Seimo kadencijos nariai. Tarp jų ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Virginija Vingrienė. Politikė yra Aplinkos apsaugos ir Europos reikalų komitetų ir Energetikos komisijos narė. Su Seimo nariais kalbamės apie pirmuosius darbo Seime metus, lūkesčius ir pasiektus rezultatus.

Gerbiamoji Virginija, sukanka metai, kai prisiekėte Seime. Kaip apibūdintumėte šį laiką?

Labai greitai prabėgęs, daugybe įvairių įvykių, naujos informacijos, žinių, idėjų, iššūkių gausa turtingas laikas. Malonu, kad buvo pasiekta konkrečių rezultatų, kas man, kaip į rezultatą orientuotai politikei, yra pats svarbiausias dalykas. Pasiekimai tiek panaikinus rinkos dalies barjerus ir atvėrus kelius konkurencijai pakuočių atliekų tvarkymo sektoriuje, tiek išsprendus Druskininkų gyventojų diskriminavimo dujų tiekimo srityje problemą, prie ko esu prisidėjusi, teikia labai didelį pasitenkinimą. Juo labiau, kad tam reikėjo pastangų, atkaklumo, drąsos ir užsispyrimo.
Man, atėjusiai iš vykdomosios valdžios institucijos ir pasiruošusiai griebti jautį už ragų, pirmaisiais mėnesiais darbas Seime atrodė per lėtas. Atrodė, kad ir procesai juda labai lėtai, ir rezultatai sunkiai skinasi kelią. Dabar matau, kad, darydami netgi revoliucines pertvarkas ir pasiekdami tai, ką kiti įvardytų neįmanomu dalyku, judame daug greičiau ir nuveikiame daugiau, nei ankstesnių kadencijų kolegos.Tiesa, asmeniškai man norėtųsi, kad viskas vyktų dar greičiau, ir kad rezultatas būtų dar didesnis, geresnis, nes esu viena tų hiperaktyvių darboholikių. Matyt, neatsitiktinai vienas konsultantas mane sykį apibūdino, kad esu žmogus, kurį kartais reikia ir pristabdyti. Galvoje sukasi daugybė idėjų, kurias įgyvendinti per kadenciją yra vargiai įmanoma, bet labai to norėtųsi. Per pirmuosius kadencijos Seime metus pasijutau patekusi į savo stichijos erdvę. Jaučiu, kad tai mano pašaukimas, mano kelias. Darbas Seime tapo mano pomėgiu, o gal ir gyvenimo būdu. Gyvenu tuo, ką darau, ir esu be galo laiminga, todėl nei kritika, nei į ratus kišami pagaliai ar bet kokios kitos intrigos manęs ne tik nestabdo, bet ir nevargina. Viską atperka rezultatas: išspręstos žmonių problemos, atverti keliai naujoms galimybėms ir perspektyvoms, o visų labiausiai – dėkingumo kupinos žmonių, kuriems padedu, akys. Tai labai motyvuoja, įkvepia, skatina mane ne tik nenuleisti rankų, bet ir toliau judėti pirmyn, įveikti visas kliūtis, pateisinti žmonių lūkesčius, o kartu augti ir pačiai, tobulėti, stiprėti. Šiandien dažnai susilaukiu komplimentų, jog pražydau. Linkiu kiekvienam atrasti tokį darbą, kuris taptų ne tik pomėgiu, bet ir gyvenimo būdu ir leistų sužydėti.

Kas buvo tas žmogus, kuris paskatino pasukti į politikės kelią?

Turbūt nustebsite, bet juo buvau aš pati. Tiesiog prieš pat 2008-ųjų rinkimus staiga atėjo „nušvitimas“. Tarsi kažkas būtų taręs:„Virginija, jei tavęs netenkina situacija, nepatinka tai, kas vyksta ar daroma politikoje, nervina politikų netinkami sprendimai, priimami ne ta linkme, kuria tau norėtųsi, sąmoningos jų klaidos ar tiesiog visiškos kvailystės, nepakanka vien tik piktintis ir keiksnoti, privalai eiti ir daryti pokyčius pati. Privalai savo darbu įrodyti, kad galima ir reikia dirbti kitaip.“ Juk tai jau įrodžiau dirbdama Žemės ūkio ministerijoje, niekada nežingsniavusi jau pramintais keliais ir nebijojusi reikalus tvarkytis kitaip, naujais ir biurokratinei sistemai neįprastais būdais. Įrodžiau, kad galima išspręsti problemas, kurios atrodo neišsprendžiamos, nebijojau laužyti beprasmių biurokratinių kliūčių ir įnešiau kitokį, lankstų, drąsų požiūrį. Kartais pajuokauju, kad dirbdama ministerijoje buvau gerokai labiau politikė, nei biurokratė (tiesa, biurokrate taip niekada ir netapau), o štai Seime viršų ima valdininko savybės. Iš to darau išvadas, kad labiausiai turbūt tikčiau būti ministre arba viceministre.
Grįžtant prie klausimo apie politikės kelią, verta pastebėti, kad daug kas mane dėl vienokių ar kitokių priežasčių bandė netgi atkalbėti ir sustabdyti nuo tokio žingsnio, tačiau buvo ir tokių, kurie tikrai pritarė, patarė, skatino, palaikė. Politika aktyviai domėjausi jau mokyklos suole. Tam mane labai įkvėpė mano buvęs istorijos mokytojas, Julius Matulevičius. Susitikęs su manimi, jau kaip Seimo nare, mokytojas pasidžiaugė, kad tarp jo mokinių yra ir Seimo narė, o aš padėkojau jam, ir pasakiau, kad jo nuopelnas mano priimtam sprendimui buvo didžiausias.
Mano, kaip politikės, kelrodėmis žvaigždėmis, pagrindiniais įkvėpėjais ir autoritetais yra mūsų LVŽS partijos idėjinis pirmtakas Prezidentas Kazys Grinius ir Prezidentas Valdas Adamkus. Iš pasaulinių politikų labiausiai man imponuoja kadenciją baigęs JAV Prezidentas Barakas Obama. Taip pat – jeigu jį galima pavadinti politiku – Popiežius Pranciškus. Tai asmenybės, kurios patraukia savo išmintimi, racionalumu, asmenybės žavesiu, charizma, idėjomis, išskirtinėmis charakterio savybėmis, atkaklumu, išskirtinumu, siekiais ir žmogiškumu. Jie man yra labai artimi ir įdomūs. Juo labiau, kad visi vienokiu ar kitokiu būdu yra aplinkosaugininkai. Tai įkvepia ir skatina augti lygiuojantis į juos.

Kai kandidatavote į Seimą, ar tikėjotės, kad būsite išrinkta?

Žinoma, kad taip. Rinkimuose dalyvavau vedina labai aiškaus tikslo tapti Seimo nare. Ta kryptimi aktyviai dirbau jau nuo 2008 metų. Tiesa, dalyvaudama ankstesniuose rinkimuose į Seimo ar Europos Parlamento narius, vilties būti išrinkta turėjau labai mažai, o kandidatuodama į Vilniaus miesto merus apskritai nesitikėjau jokių rezultatų, nes tai buvo tik pirmieji mano žingsniai politikoje, kai pakopa po pakopos kilau užsibrėžto tikslo link, ir kai itin svarbus buvo kiekvienas – pabrėžiu, kiekvienas – pasirodymas, didinęs mano žinomumą, padėjęs įgyti patirties debatuose ir pristatant save visuomenei, o kartu atliktikeletą kitų svarbių darbų.Vis dėlto, rinkimuose į šios kadencijos Seimą dirbau labai daug ir atkakliai, pajungusi ne tik savo jėgas, bet ir visą savo komandą. Labai tikėjau pergale. Tiesa, koją kišo mažas mano pačios žinomumas visos Lietuvos mastu, ir itin stiprūs, didelį palaikymą turėję konkurentai Justiniškių rinkimų apygardoje.Nepaisant to, buvau išrinkta pagal sąrašą. Tai ant mano pečių užkrovė gerokai didesnę atsakomybę, nes šiandien atstovauju ne tik vienos apygardos, o visos Lietuvos žmonėms, tačiau tai taip pat yra pareiga, kurią prisiėmiau noriai ir valingai. Man suteiktą mandatą laikau savęs vertu iššūkiu.

O kaip sutikote žinią, kad tapote Seimo nare?

Žinoma, kad džiaugsmingai, bet tuo pačiu labai ramiai ir santūriai. Tiesa, vidumi patikėjau tikrai ne iš karto, o šia sėkme daug labiau apsidžiaugė mano komandos žmonės, labiausiai – mano štabo vadovas Darius Surgautas. Man buvo gera matyti jų džiaugsmo kupinas akis. Jiems tai buvo jų darbo rezultatas, pats geriausias jų pastangų įvertinimas. Esu be galo dėkinga savo pasiaukojančiai dirbusiems komandos nariams, kurių dauguma šiandien yra dabartinės mano komandos parlamentinėje veikloje dalimi. Jei ne atkaklus ir pasiaukojantis šių mano bendraminčių darbas, tikrai nebūčiau pasiekusi tiek, kiek galiu didžiuotis pasiekusi šiandien.

Kodėl pasirinkote darbą Aplinkos apsaugos komitete ir Energetikos komisijoje? 

Būtų keista, jei būčiau pasirinkusi kitaip. Juk esu idėjinė žalioji, aplinkosaugos klausimais save aktyviai realizavusi ne vien tik kaip visuomenininkė, bet ir kaip Žemės ūkio ministerijos tarnautoja. Genetiškai modifikuotų organizmų tema, miškai, antiatominės iniciatyvos, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra, tausojančios ir ekologinės žemdirbystės problematika... visa tai yra sritys, kurias kuruoja Aplinkos apsaugos komitetas ir Energetikos komisija. Čia turiu daug žinių, didelę darbo patirtį, tad ir tęsiu pradėtus darbus, realizuodama gausybę idėjų, spręsdama problemas, tobulindama teisinę bazę. Taip pat dirbu ir Seimo Europos reikalų komitete. Šį komitetą pasirinkau ne tik kaip atstovavimo Europos Komisijos komitetuose patirties turinti valstybės tarnautoja, bet ir dėl naujausių iššūkių aplinkosaugos ir energetikos srityse ES lygmeniu. Žiedinės ekonomikos, Paryžiaus susitarimo, atsinaujinančios energetikos, aplinkosaugos reikalavimų sprendimai yra globalūs klausimai, kurių realizavimui turime tarti savo svarų žodį kaip tarptautinės arenos žaidėjai.

Ar darbas Seime nenuvylė? Juk Seimo nario darbotvarkėje labai daug nuobodžių posėdžiavimų.

Tikrai nenuvylė. Atvirai kalbant, tikėjausi, jog bus daug blogiau ir tai turbūt ne vien visuomenėje įsivyravusių stereotipų klausimas, kiek šį kartągerokaiatsinaujinusio Seimo nuopelnas. Juk šioje kadencijoje Seimas praturtėjo ne tik 80-čia naujų narių, bet ir naujos kartos, plataus požiūrio atstovais. Pati atstovauju 8-ojo dešimtmečio kartai, kaip ir Premjeras Saulius Skvernelis ir daugelis kitų 35-40 metų amžiaus ribą perkopusių kolegų. Manau, kad mes, brendę „Perestroikos“ laikmečiu, užgrūdinti virsmo sąlygų ir iššūkių, patys kūrę sau gyvenimus, mokęsi iš kitų šalių praktikos, nebijoję rizikuoti, bandę naujoves ir išgyvenę reformas, esame pajėgūs tiek revoliucinei veiklai, tiek, kartais, ir beatodairiškiems manevrams siekiant užsibrėžto tikslo, drąsiai nešantys permainų vėliavą, nebijantys išeiti už komforto zonos ribų ir išbandyti nepramintus kelius. Atitinkamai, darbas tokių bendražygių gretose vyksta būtent ta kryptimi, kuria eiti norėtųsi ir man.
Žinoma, ne viskas parlamente rožėmis klota... Kadangi esu veiksmo žmogus, užsitęsiančios, dažnai nereikalingos diskusijos man nėra patimaloniausia veiklos Seime dalis, tačiau viskas priklauso nuo mūsų pačių požiūrio, ir to, kaip mes susidėliojame prioritetus, kaip organizuojame savo veiklą, ko siekiame, kaip atsirenkame mūsų veiklai svarbiausius dalykus. Juk tuose pačiuose posėdžiuose patys įsijungiame į diskusijas ir argumentuotai giname savo pozicijas, teikiame siūlymus, idėjas, ginčijamės, randame išeitis, ieškome kompromisų ir pačių geriausių racionalių sprendimų, o tai tikrai nėra nuobodu – tai plečia mūsų akiratį, brandina, padeda išspręsti problemas. Juo labiau, kad be posėdžių yra dar daugybė kitų parlamentinės veiklos aspektų, kuriuose galima realizuoti savo kūrybinį proveržį, strateguoti savo veiklą, bendrauti su visuomenės atstovais, bendruomenėmis, mokyklomis, moksleiviais, verslo organizacijomis, susipažinti susituacijomis, išklausyti piliečių problemas ir idėjas, ieškoti tinkamiausių sprendimų ir jų įgyvendinimo kelių. Aktyviai dirbame ir tarpparlamentinės diplomatijos lygmeniu, palaikome tarpparlamentinius ryšius su kitų šalių parlamentarais.Dirbti Seime yra tikrai be galo įdomu. Juo labiau įvertinant specifinį iš to kylantį grįžtamąjį ryšį – tiek bendrapartinį, tiek asmeninį. Tai labai motyvuoja.

Kaip dažnai tenka bendrauti su gyventojais ir kokiais klausimais jie dažniausiai kreipiasi?

Pirmadieniais vyksta mano susitikimai su Justiniškių bendruomenės, kur kandidatavau vienmandatinėje apygardoje, gyventojais. Nors ir nebuvau joje išrinkta, ir šiems žmonėms šiandien atstovauja kitas kolega, sulaukusi daugiau, kaip 11 proc. gyventojų palaikymo, jaučiu pareigą nepasitraukti iš visuomeninio Justiniškių gyvenimo ir kiek įmanoma padėti sprendžiant šios bendruomenės piliečių rūpesčius. Kas trečią mėnesio penktadienį taip pat vykstu į susitikimus su mano gimtųjų Druskininkų gyventojais. Greitu laiku duris atvers mano biuras Varėnoje. Dzūkijos klausimai man labai svarbūs ir artimi – laikau save Dzūkijos patriote ir labai noriu padėti savo kraštui. Žmonės į mane kreipiasi ne vien aplinkosaugos, miškininkystės, atliekų tvarkymo ar energetikos, bet taip pat socialiniais, švietimo, neįgaliųjų problemų, žemės ūkio ir kitais klausimais.

Kokiais darbais turtingi pirmieji darbo Seime metai?

Manau, vienas didžiausių šios kadencijos darbų ir pasiekimų – tai valstybinių miškų valdymo reforma. Prie jos prisidėjau tiek kaip aktyvi kritikė, siekusi, kad reforma būtų įvykdyta atsakingai ir pačia naudingiausia linkme miškų, miškininkų ir visos visuomenės atžvilgiu, tiek kaip siūlomos reformos išvadų rengėja, ieškojusi kompromisų. Priimta Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisa, kuriai esu pati pateikusi nemažai pasiūlymų – atsisakant perteklinių aplinkosaugos reikalavimų, mažinant administracinę ir finansinę naštą verslui bei visuomenei. Patvirtintos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kur man teko asmeniškai pakovoti, kad būtų panaikinti nustatyti rinkos dalies barjerai ir atsivertų keliai naujoms organizacijoms ateiti į pakuočių atliekų tvarkymo sektorių. Neseniai priimtos Gamtinių dujų tiekimo įstatymo pataisos, panaikinusios daugelį metų trukusios Druskininkų gyventojų diskriminacijos aspektus ir užtikrinsiančios druskininkiečiams galimybę gauti dujas perpus mažesne kaina. Prie šio proceso prisidėjau kovodama už tai, kad dujas druskininkiečiai gautų ta pačia kaina ir sąlygomis, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai. Kartu su savo komanda suorganizavau dvi nacionalines konferencijas, kuriose buvo aptartos valstybinių miškų pertvarkos ir padangų tvarkymo problemų sprendimo perspektyvos. Kartu su kolegomis iš profesinės sąjungos „Solidarumas“ esame pradėję seriją periodiškai organizuojamų apskritojo stalo diskusijų, kuriose, tarp kita ko, diskutuojama savivaldybėseuždaro ciklo (žiedinės ekonomikos) įgyvendinimo klausimais; šiose diskusijose dalyvauja politikai ir verslininkai, savivaldybių ir kitų valstybės institucijų atstovai, atliekų tvarkytojai, įvairūs ekspertai. Žiedinė ekonomika – tai ne tik beatliekinės gamybos kelias; tai naujausia ES ekonomikos perspektyva, atversianti kelius naujoms galimybėms, naujų verslo šakų plėtrai, darbo vietų kūrimui ir, savaime suprantama, pigesniam atliekų tvankymui, tuo pat metu realizuojant aplinkosaugos ir tausaus išteklių naudojimo aspektus.
Artėjame prie aplinkosaugos kontrolės institucijų reformos finišo ir čia svarbu akcentuoti kontrolės funkcijų apjungimą po vienu stogu. Tokiu būdubus sumažinta administracinė našta verslui ir visuomenei, ištaisant absurdišką situaciją, kai įmones kontroliavo tarpusavyje nesusišnekantys kelių kontrolės institucijų pareigūnai, išvengiant nesusišnekėjimo tarp institucijų, ir jų funkcijų dubliavimosi. Gyventojai taip pat nebus vaikomi iš vienos tarnybos į kitą ir galės viską išspręsti vienoje vietoje. Tokios pat pertvarkos sieksiu ir Žemės ūkio ministerijos pavaldumui pajungtų institucijų kontrolės sferoje. Pirmas žingsnis, kurį jau pateikė ministerija, ir kurį pati labai palaikiau – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pajungimas ministerijos pavaldumui. Kitas žingsnis – siūlymas apjungti ir Augalininkystės tarnybos, NMA ir kitų tarnybų kontrolės funkcijas.
Esu parengusi ne vieną įstatymo pataisą. Aplinkos apsaugos komitete greitai turėtų būti svarstomas depozito sistemos išplėtimas, kuriuo į gražinamo užstato sistemą būtų įtraukta vyno, šampano ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tara.Tokiu būdu paskatintume piliečius aktyviau rūšiuoti stiklo tarą, mažinat taršą pakuotėmis gamtoje, o kartusuteiksime galimybę daliai žmonių papildomai užsidirbti. Parengiau Dirvožemio apsaugos įstatymą, taip pat Viešojo administravimo įstatymo pataisą, kuria siekiama operatyvesnio ir greitesnio valstybės institucijų sprendimų priėmimo; atsakomybė už sprendimų ir atsakymų vilkinimą būtų perkeliama ant tiesioginio vadovopečių. Jau parengtos ir pluoštinių kanapių įstatymo pataisos, kuriomis siekiama panaikinti perteklinius reikalavimus ir užtikrinti produktų reglamentavimo aspektus.
Dar daug idėjų guli stalčiuje, paruoštosregistracijai, o dar daugiau jų sklando mano galvoje. Viliuosi, kad per likusius tris metus pavyks didesnę jų dalį realizuoti. Turiu ambiciją inicijuoti racionaliausiai pertvarkyti atliekų tvarkymo sektorių, užtikrinant tiek skaidrumo, tiek atsakomybės, tiek esminio tikslo siekimo, geriausiai ir teisingai sutvarkyti atliekas, aplinkai draugišku keliu, ugdant gyventojų ekologinį sąmoningumą ir mažinant jiems finansinę naštą, ne vien tik pelną šioje srityje laikant svarbiausiu tikslu. Ketinu prisidėti vykdant Valstybės tarnybos reformą, bet vykdant ją iš esmės. Tam, kaip buvusi ilgametė valstybės tarnautoja ir jos darbuotojų profesinės sąjungos aktyvistė, turiu labai daug idėjų, kurios būtų svarbios užtikrinant, kad valstybės institucijos tarnautų žmogui, padėtų jam spręsti problemas.

Skaitytojui visada įdomu dirstelti ir pro rakto skylutę. kuo Seimo narė užsiima laisvu laiku?

Žinoma, ši tema bus pati įdomiausia – ne tik skaitytojui, bet ir man pačiai. Juo labiau, kad mano laisvalaikio temų spektras gana platus. Deja, tapus politike, laiko tam lieka vis mažiau, tad laikas, kurio šiandien lieka po darbų, pirmiausia skiriamas bendravimui su savo vaikais. Esu dviejų šaunių ir labai savarankiškų vaikų mama. Dukra šeštokė, o sūnus – pirmojo kurso studentas, studijuojantis elektros energetikos inžinerijos specialybę, ketinantis sekti mamos pėdomis. Jis teigia, jog dirbs energijos taupymo ir atsinaujinančios energetikos plėtros srityje. Dėmesio reikalauja ir pekinų veislės šunelis. Likęs laikas skiriamas knygų skaitymui ar atsipalaidavimui klausantis muzikos. Mėgstu filosofiją, psichologiją, lyderystės, žymių žmonių biografijų studijas, klasikinę muziką, teatrą. Pastariesiems, deja, taip pat trūksta laiko. Kitas man įdomus užsiėmimas – orchidėjų auginimas. Buvau aistringa šių augalų kolekcionierė, užsidegusi įsigyti ir pražydinti vis kaprizingesnių rūšių gražuoles, papuošdama jomis savo namus ir palanges. Deja, prasidėjus politinei veiklai, nemažai jų teko prarasti. Bet tas, kurias dar išsaugojau, stengiuosi toliau prižiūrėti, vis naujesniais orchidėjų augalais papildydama ir savo palangę Seimo darbo kabinete. Mėgstu laisvalaikį leisti gamtoje, ypač savo gimtųjų Druskininkų miškuose. Kaime puoselėju kūrybinius kiemo apželdinimo sprendimus, plėtoju dekoratyvinių augalų kolekcijas. Kaip tikra dzūkė labai mėgstu grybauti. Pastaruoju metu labai susidomėjau gamtos vaizdų fotografija. Nors šiame naujame hobyje žengiu tik pirmuosius žingsnius, manau,kad palaipsniui tai man taps rimtu pomėgiu. Negana to, sportuoju, vasarą po darbo sėdu ant dviračio ir smagiai prasilekiu Pilaitės apylinkėmis, su malonumu jungiuosi ir dalyvauju maratonuose. Vis žadu sugrįžti į keletą metų lankytas karate treniruotes, kurias pastaruoju metu esu kiek apleidusi... Na, o kadangi apie tai jau prasitariau spaudai, tai man bus svari paskata grįžti ant tatamio. Kovos menai man yra ne tik poilsis po sunkios darbo dienos, bet ir būdas ugdyti savo asmenybę.

Seimo narę Virginiją Vingrienę kalbino žurnalistė Genovaitė Paulikaitė

Šaltinis: http://manokrastas.lt/straipsnis/darbas-seime-tapo-mano-gyvenimu

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginija Vingrienė: atliekų tvarkytojai prašo neskubėti keisti įstatymą

Pakeitus Atliekų tvarkymo įstatymą tenka išgirsti labai įvairių nuomonių.  Tarp jų, kad pakeistas įstatymas komplikuoja paslaugų pirkimo viešuosius konkursus. Reikia skelbti  atskirus viešuosius pirkimus atliekų surinkimui ir atliekų rūšiavimui. Tai labai gera ir sveikintina mintis. Prieš kelias dienas Seime surengiau apskritojo stalo diskusiją, kurioje aiškinomės, ar reikia pakeisti paslaugų viešųjų pirkimų konkursų organizavimą

Daugiau skaitykite adresu  http://manokrastas.lt/straipsnis/virginija-vingriene-atlieku-tvarkytojai-praso-neskubeti-keisti-istatyma.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Apsaugojome medžius Justiniškėse

Pilietiškumas dar kartą padėjo išvengti žalos gamtai. Justiniškėse gyvenantis vilnietis susirūpinęs informavo, kad šalia daugiabučių Laisvės prospekte vykdomi paruošiamieji darbai, galbūt elektros tinklo instaliacijai. Kadangi kaip tik toje vietoje bus įrengtas dviračių takas, matyt, reikėtų džiaugtis, kad darbai vykdomi ir kad pagaliau vilniečiai galės saugiau važinėtis ekologiška ir sveikatai taip naudinga transporto priemone - dviračiu. Atrodytų, viskas tik vilniečių gerovei, jei ne viena problema...

Kaip informavo justiniškietis, šalia kasamos tranšėjos kabeliams paslėpti po žeme, auga keliasdešimties medžių alėja, pasodinta po Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Medžius sodino, jais rūpinosi ištisos šeimos, gyvenusios daugiabučiuose namuose. Tad nenuostabu, kad gyventojai, matydami, kuomet griovį kasanti technika, nutraukia medžių šaknis, kai kurios, pačios storiausios, nukapojamos kirviu, kreipėsi pagalbos.

Situaciją aptarėme su darbus vykdančios įmonės vadovu, kuris apgailestavo dėl susidariusios padėties ir maloniai patikino, kad imsis visų priemonių, kad užtikrinti nepriklausomybės laiku pasodintų medžių apsaugojimą nuo pažeidimų vykstant darbams. Malonu, kai per neapdairumą ar dėl kokių kitų priežąsčių padaromos klaidos ištaisomos ir, be abejo, smagu, kad mūsų tarpe yra vis daugiau piliečių, kurie supranta, kad medis - tai gyvosios gamtos dalis, ne tik puošianti mūsų aplinką, bet ir padedanti išlaikyti švaresnį orą, kuriuo mes visi kvėpuojame, net ir važiuodami naujaisiais dviračių takais.

 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Laikinosios suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) išdujinimo stotelės atidarymas

Druskininkų savivaldybės nuotrauka

Laikinosios suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) išdujinimo stotelės atidarymas – svarbus istorinis momentas, išsprendus vienintelio miesto, iki šiol apsirūpinimo dujomis srityje buvusio energetine sala, problemą. Pagaliau užbaigtas druskininkiečių, kuriems dujos tiektos daug brangesne kaina, nei kitiems šalis guventojams diskriminavimas ir užtikintos konkurencinės sąlygos apsirūpinimo dujomis srityje. Tai ilgo didelio kryptingo bendro darbo rezultatas, prie kurio esu kažkiek prisidėjusi ir aš, tad be galo džiaugiuosi bent nedideliu darbu kaip Seimo narė padėjusi savo gimtajam miestui.

Daugiau skaitykite adresu http://alytusplius.lt/naujienos/druskininkuose-laikina-suskystintu-gamtiniu-duju-stotele.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.