Naujas valdžios planas – taromatus kone į kiekvieną kaimą

Norėdami išspręsti problemą, ieškome išeičių, nenorėdami - pasiteisinimo. Ko ieškome - tą ir randame.

Taigi, siekiant pagerinti pirminį atliekų rūšiavimą ir paskatinti visuomenės ekologinio sąmoningumo bei aplinkai draugiškų įpročių ugdymą, ieškome tam patrauklių ir patogių būdų. Viena jų - siekis tobulinti taromatų infrastruktūros aspektus. Mano pasiūlyta pataisa kiekvienoje seniūnijoje pastatyti bent po taromatą, atsisakant rankinio depozitinės pakuotės surinkimo prievolės, ne tik patogumo gražinti tarą gyventojams užtikrinimas, bet ir administracinės naštos smulkiam kaimo verslui (parduotuvėms) sumažinimas, sprendžiant jiems ribotų sandėliavimo vietų, higienos, užmokesčio už papildomą darbą problemas. Ši našta išaugtų į užstato sistemą įtraukus vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą, jei Seimas pritars ankstesnei mano pataisai dėl užstato sistemos išplėtimo. Užstato sistemai pasipildžius 250-300 mln. pakuotės vienetų, mažos kaimo parduotuvės būtų apkrautos labiausiai. Taigi, ieškau išeičių spręsti klausimą iš esmės, kas pagerintų pirminį rūšiavimą, kokybiškiausios žaliavos iš atliekų pateikimą, paskatinant eiti žiedinės ekonomikos keliu, sumažinus atliekų deginimo kaip pagrindinio ir lengviausio jų tvarkymo būdo poreikį.

Daugiau skaitykite adresu: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/naujas-valdzios-planas-taromatus-kone-i-kiekviena-kaima-662-1020388#.W4Uq5T5z354.facebook

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginija Vingrienė. Vietoj atliekų deginimo – finansinės paskatos atliekas perdirbti

Dabartinis finansinis atliekų tvarkymo reguliavimas ne tik neskatinta pirminio rūšiavimo, tobulinimo ir perdirbimo galimybių paieškos, bet verčia sukti pačiu paprasčiausiu – atliekų deginimo – keliu. Šiam tikslui nukreipiami ir ES finansinės paramos srautai, nors pati Europos Komisija kritikuoja investicijas į perteklinius deginimo pajėgumus ir mieliau matytų jas nukreiptas į perdirbimo ar pirminio rūšiavimo programas.

Todėl siūlau atliekų deginimui numatyti „vartų mokestį“ ir jį rinkti į valstybės biudžetą, surinktas lėšas panaudojant žiedinės ekonomikos principais grįstoms atliekų tvarkymo technologijoms subsidijuoti. Taip būtų sudarytos prielaidos aiškiam prioritetų pasiskirstymui ir sėkmingam ėjimui žiedinės ekonomikos keliu.

Daugiau skaitykite: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/virginija-vingriene-vietoj-atlieku-deginimo-finansines-paskatos-atliekas-perdirbti.d?id=78905119

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

V. Vingrienė siūlo atsisakyti plastikinių maišelių

„Valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo uždrausti gaminti ir tiekti rinkai aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius, arba paprasčiau, – maišelius, į kuriuos apsipirkinėdami dedame vaisius ar daržoves. Parlamentarė savo siūlymą argumentuoja siekiu mažinti aplinkos taršą pavojingomis medžiagomis.

„Neginčytina, kad aerobiškai skaidus plastikas, įskaitant plastikinius pirkinių maišelius, atviroje aplinkoje gali suirti greičiau nei įprastinis plastikas. Tačiau nėra įrodymų, kad vėliau atviroje aplinkoje, sąvartynuose, o ypač jūros aplinkoje, jis visiškai biologiškai suirs per pagrįstą laikotarpį“, – rašoma penktadienį registruoto, V.Vingrienės parengto, įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

„Dėl šios priežasties, daugybė mokslininkų, tarptautinių ir vyriausybinių institucijų, bandymų laboratorijų, plastiko gamintojų prekybos asociacijų, perdirbėjų ir kitų šios pramonės ekspertų priėjo išvadą, kad aerobiškai skaidus plastikas nėra aplinkai draugiškas sprendimas, bei nėra tinkamas naudoti ilgą laiką, perdirbti ar kompostuoti“, – priduria Seimo narė.

Anot jos, Europos Komisija Parlamentui teiktoje ataskaitoje pateikia rekomendaciją apsvarstyti galimas taikyti priemones, orientuotas į aerobiškai skaidaus plastiko naudojimo ribojimą.

Jei Seimas siūlomam įstatymo projektui pritartų, draudimas įsigaliotų kitų metų sausio 1-ąją. Tiesa, būtų numatomas pereinamasis vienerių metų laikotarpis (iki 2019-ųjų gruodžio 31 dienos), per kurį būtų galima sunaudoti visus rinkoje esančius vienkartinius plastikinius maišelius.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento duomenimis, Lietuvoje per metus sunaudojamas vienkartinių maišelių kiekis mažėja: 2014-aisiais vienas gyventojas sunaudodavo 260, 2016 metais – 224 maišelius.

Europos Sąjungos (ES) pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva numato 40-ies maišelių skaičių vienam gyventojui pasiekti iki 2025 metų.

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/v-vingriene-siulo-atsisakyti-plastikiniu-maiseliu-662-1010486#.W2gsZ5MS7yE.facebook

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Idėją mažinti plastiko maišelių naudojimą palaiko ne visi

Vienas naujausių siūlymų – atsisakyti dviprasmiškai vertinamų aerobiškai skaidžių maišelių. Jie laikyti ekologiškesniais, mažiau teršiančiais aplinką, bet dabar požiūris keičiasi. Jų gamybą Lietuvoje jau nuo kitų metų siūloma uždrausti.

Naujas pataisas siūlo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė. Anot jos, aerobiškai skaidūs maišeliai yra kenksmingesni nei iš paprasto plastiko.

„Teigiant, kad tai yra suyranti pakuotė, formuojama klaidinga vartotojo elgsena juos įsigyti ir netiesiogiai skatinama šiukšlinti, o ne didinamas ekologinis sąmoningumas“, – BNS tvirtino V.Vingrienė.

Anot jos, tokie maišeliai irsta etapais, turi būti tam tikra temperatūra ir šviesa, o jūroje ir sąvartynuose jie apskritai neskyla.

Daugiau skaitykite adresu: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ideja-mazinti-plastiko-maiseliu-naudojima-palaiko-ne-visi-56-1011222#.W2grjmEwYAo.facebook?copied

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Ilgai kurta sistema: vietoj supaprastinimo – problemos

Padangų importuotojų organizacija (PIO) ir Autogamintojų ir importuotojų asociacija (AGIA), nebematydami galimybių susikalbėti su Aplinkos ministerija, kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narę Virginiją  Vingrienę. „Tai ne vieninteliai atliekų tvarkytojai, besiskundžiantys Aplinkos ministerijos diegiama gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistema. Sulaukiame labai daug nusiskundimų, tiek į komitetą, tiek ir į mane, kaip Seimo narę asmeniškai nuolat raštu ir telefonu su didžiausiu pluoštu pastabų ir nusiskundimų kreipiasi įvairūs tvarkytojai.  Aplinkos apsaugos komiteto vykdytos parlametinės kontrolės metu Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė išdidžiai Agnė Bagočiūtė pareiškė, kad su sistema viskas gerai, o visi nusiskundimai atsiranda todėl, kad verslininkai nenori jungtis prie GPAIS. Verslininkai, gi kelia labai daug problemų, su kuriomis dabar jiems tenka susidurti, tvarkant atliekų apskaitą. Ir tai jiems ne tik papildoma administracinė našta, bet ir laiko gaišimas mokantis ir bandant susidoroti su įvairiais trikdžiais, nesklandumais, netobulumais. Daug nusiskundimų ir dėl mokymų, kaip naudotis sistema, organizavimo. O labiausiai jie pasipiktinę arogantiška ministerijos pozicija, ką pastebėjome ir mes, vengiant atsakyti į pateiktus raštus arba atsakant praėjus pusmečiui nuo pirmojo rašto gavimo“, – susidariusią situaciją apibūdina Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Daugiau skaitykite adresu http://www.manokrastas.lt/straipsnis/ilgai-kurta-sistema-vietoj-supaprastinimo-%E2%80%93-problemos-.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.