„Seimas po pateikimo pritarė trims mano parengtoms pataisoms,
susijusioms su pakuočių atliekų tvarkymo problemų sprendimu. Vienoje jų
siūloma iš rinkos išimti aerobiškai skaidžius (greitai suyrančius, o
tiksliau – į gausybę smulkių mikrodalelių subyrančius) plastikinius
maišelius“, – komentavo už ekologinį sąmoningumą ir pasiūlytų iniciatyvų
palaikymą kolegoms dėkinga Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė
Virginija Vingrienė.
Žala didesnė, nei manyta
Praėjusią savaitę Seimas ėmėsi spręsti, ar nuo 2020 m. reikia dar labiau
sugriežtinti plastiko maišelių naudojimą – norima uždrausti Lietuvoje
ir gaminti, ir tiekti į rinką dviprasmiškai vertinamus aerobiškai
skaidžius plastikinius pirkinių maišelius. Birželio 11 dieną Seimas
priėmė svarstyti tai numatančią Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo
įstatymo pataisą, kurią parengė Virginija Vingrienė. Už tai, kad
pataisos Seime būtų svarstomos, balsavo 57 Seimo nariai. „Šį plastiką
siūlome išimti iš rinkos. Nemažai prekybos centrų tokio plastiko jau
patys atsisako“, – pabrėžia Seimo narė. – Aerobiškai skaidūs maišeliai
ne tik yra trumpaamžiai, nes greit suyra į gausybę mažų gabaliukų, bet
ir kenksmingesni nei pagaminti iš paprasto plastiko. Anksčiau šie
maišeliai laikyti ekologiškesniais, mažiau teršiančiais aplinką, bet
dabar požiūris keičiasi ir jų siekiama iš viso atsisakyti.“
Seimo narė pažymi, kad tokių maišelių naudojimas klaidingai formuoja
ekologiškumo principus. Šio plastiko skilimo procesas yra ilgai
užtrunkantis. Jis suskyla į mikroplastikus, kurie padaro žymiai didesnę
žalą aplinkai, negu kiti plastikai. Maišeliai Žemėje gali irti 500
metų. 2017 metais vienam Lietuvos gyventojui teko 260 lengvų ir labai
lengvų maišelių.
Nepaklūstančius siūloma bausti
Sumažinti plastikinių pirkinių maišelių naudojimą Seimas jau ėmėsi prieš
kelerius metus. Nuo 2019 metų leido prekybininkams neimti mokesčio tik
už labai plonus (plonesnius kaip 15 mikronų) plastiko maišelius, kurie
būtini higienos tikslais arba skirti nefasuotiems maisto produktams.
15–50 mikronų storio maišelių pirkėjams nebegalima dalinti veltui, jie
apmokestinami. Tačiau tokiam reikalavimui paklūsta ne visi
prekybininkai.
Aplinkos ministerija siūlo draudimui nepaklūstantiems prekybininkams skirti baudas. Baudos galėtų būti nuo 10 iki 200 eurų.
„Kiekviena nauja iniciatyva, verčianti keisti įsisenėjusius, dažniausiai
kenksmingus įpročius, daugelį gąsdina, dėl to ir sulaukiame nemažos
dalies visuomenės atstovų pasipriešinimo. Visgi, keistis privalėsime.
Juo labiau, kad ir baimintis dėl patogumo nereikėtų, nes plastiką jau
galima lengvai pakeisti, atveriant kelius pažangai. Ir tai ne tik
popierinės, tekstilinės pakuotės iš antrinių žaliavų, bet atsiranda
galimybių gaminti plastiką iš natūralių polimerų (pvz. chitino ) juo
labiau, kad jis yra bioskaidus, panaudotas tampa nebe šiukšle, o trąša,
kad ir kambariniams augalams patręšti, – kalba Seimo narė Virginija
Vingrienė. – Džiaugiuosi, kad ir politikai nusiteikę pamažu eiti koja
kojon su aplinkosaugos ir pažangos naujovėmis.“
Politikė pažymi, kad įpročius reikia keisti atveriant kelius pažangioms
technologijoms, o seni patogūs, nors labai žalingi įpročiai trukdo
atverti kelius pažangioms iniciatyvoms. Jos manymu, uždraudus plastiką,
vakuumo gamtoje neliks. Greitai pasijungs kūrybiškumas ir atsiras naujų
pažangių būdų, kad ir plastikas iš chitino ar pluoštinių kanapių.