V. Vingrienė lankėsi konferencijoje apie pluoštinių kanapių verslo vystymą

Smagus jausmas, kai esi pats prisidėjęs prie pažangių galimybių proveržio. Juk buvau Pluoštinių kanapių įsytatymo parengimo ir jo iškovojimo entuziastė 2013 m. Kai vizija ir lūkesčiai kokios galimybės atsivers jį priėmus realizuojasi su kaupu, nuteikia labai įkvepiančiai!

Šiandien teko dalyvauti Tarptautinėje konferencijoje „Pluoštinių kanapių verslo vystymas: gerosios patirties ir inovacijų sklaida skatinant verslo partnerystę“, vykstančioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje ir pasisakyti panelinėje diskusijoje "Politikų valanda" Pluoštinių kanapių įstatymo naujos redakcijos priėmimo tema. Kartu vykstanti paroda atskleidė stebėtiną Lietuvos verslo proveržį, įgyvendinant visą pluoštą įvairiausių inovatyviausių sprendimų, realizuojant išskirtinius kūrybinius gebėjimus įvairių produktų iš pluoštinės kanapės gamyboje. Proveržis - nuo išskirtinių įdomių naujų maisto produktų, aukštos kokybės kosmetikos gaminių, įvairių statybinių medžiagų, kanapinių drabužių, batų, kitų kanapinės tekstinlės gaminių, ir, mano mylimų suyrančių bioplastikų iš kanapių celiuliozės. Kas aiškiai neginčijamai įrodo, jog turint noro, veržlumo, entuziazmo, atkaklumo Lietuvos verslo žmonės puikiai gali išnaudoti savo kūrybinį potencialą aukštos pridėtinės vertės naujausių aplinkai draugiškų produktų gamybos proveržiui. Užkariaudami naujas sritis, rinkas, pasiimdami lyderystės vėliavą ir pramušdami sienas į naujausių galimybių perspektyvius vandenis, neįtikėtinai veržiasi vis tolyn! Tai yra aiškus pavyzdys, jog tokios tendencijos neabejotinai pasireikš ir griebiant kitų žiedinės ekonomikos galimybių laimės paukštę už uodegos. Kaip praktika ir technologijos rodo - tai jau yra įmanoma misija! O mūsų, politikų, uždavinys, atverti palčiai vartus neribotam šių naujų galimybių proveržiui. Tą mes darome, parengę naujas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, suteikiančias leidimą visos pluoštinės kanapės (kurioje narkotinės medžiagos -THC- kiekis ne didesnis, nei 0,2 proc.) augalo naudojimą aukščiausios pridėtinės vertės naujausių produktų ir gaminių kūrimui, gamybai, realizavimui.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Užgavėnių džiaugsmai

Užgavėnių šėlsmas Druskininkuose. Klimato kaitos padariniai verčia keisti scenarijų ir ne vyti žiemą iš kiemo, o ją prišaukti kitiems metams :) t.y. gruodžio mėnesiui ;) Smagu su savo kraštiečiais bei draugais pašėlti, trankiai pašokti, iš širdies pasijuokti, nuoširdžiai pašnekėti apie gyvenimą ir padangų sutvarkymo idėjas :)

 

Užgavėnių šėlsmas Justiniškėse šiemet su ugninga ragana :) ( o kaip kitaip kovoje su klimato kaita ;) pasibalnojusia ekologiškiausią ;) transporto priemonę. Proginės snaigės buvo mažas smagus įkvėpimas prišaukinėjant žiemą kietiems metams ;) o ragana linkėjo visiems laimės, sėkmės ir meilės! Ir šie raganos užbūrimai ;) pildosi su kaupu :)

  

Vakaras prie laužo Pilaitėje :) labai smagiai šiandien draugavome ir bendravome su vaikais. Faina buvo pasijausti jų drauge, netgi labai artima drauge. Stebėjausi, kai mergaitės nuoširdžiai draugiškai glaudėsi, apkabindavo. Vadinasi, nesu piktoji ragana :)

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.      

Po sprogusių ekologinių bombų užsimota kurti naują nuotekų tvarkymo strategiją

Kai viena po kitos sprogo kelios ekologinės bombos, steigiama darbo grupė nuotekų tvarkymo strategijai rengti. Nuotekų vežėjų asociacija ketina kurti bendrą atliekų apskaitos sistemą, kurioje matytųsi, kiek atliekų įmonė turi, kiek perdirba. Be to, verslininkai siūlo tikrinti, kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai.

Po „Grigeo“ nuotekų skandalo atsivėrus aplinkosaugos žaizdoms, nuotekų vežėjai ketina imtis iniciatyvos ir kurti bendrą sistemą, kurioje matytųsi, kas, kiek, ir kaip atliekas, nuotekas valo, kur veža valyti. Į tokį registrą būtų įtrauktos visos įmonės privalomai. Tokią sistemą vežėjai žada sukurti dar šiemet.

„Matysis gamintojas, kiek pagamina atliekų, matysis, kas paėmė, kur nuvežė, perdirbėjas, perdirbo, kokį kiekį ir pavertė žaliava, tikrinantis tarnyba matys kada tikrintas gamintojas ar vežėjas. Viskas aišku, kada pas ką važiuoti“, – sako Nuotekų vežėjų asociacijos prezidentas.

Pasak vežėjų, per mažai vietų, kur surenkamos atliekos. Pavyzdžiui, skystosios nuotekos iš sostinės, kur jų daugiausia, vežamos daugiau nei 100 kilometrų.

„Pusė Lietuvos yra Vilnius ir Vilniuje kur atliekos, kur riebalai dingsta? Ar naftuotas vanduo? jis važiuoja į Jonavą. 100 km reikia važiuoti į vieną pusę, tai ar tikite, kad viskas suvažiuoja tenai? Aš abejoju“, – teigia Nuotekų vežėjų asociacijos narys.

Netvarkinga arba išvis netinkama valymo įranga taip pat gali būti problema. Verslininkai sako jau seniai Vyriausybei siūlę prie įrenginių įtaisyti specialų prietaisą, pagal kurį matytųsi, kaip vyksta teršalų valymas.

„Jei būtų pilna inventorizacija - kokie įrenginiai, ar jie sertifikuoti, ar atitinka reikalavimus, tada būtų galima žinoti, tą padaryti nesunku“, – tvirtina Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.

Iš mokslininkų, verslininkų, politikų, Aplinkos ministerijos atstovų bus sudaryta darbo grupė, kuri rengs tolesnę nuotekų tvarkymo strategiją.

„Tikrai liūdnai atrodome Europos mastu. Manyčiau, kad tai tiesiog 19 amžius, be abejo, tai ne tik įrangos problema, bet ir požiūrio klausimas. Va tokie nesąžiningi aspektai, jų neturėtų būti, turime eiti pažangiu keliu - dugnas pramuštas, liko pramušti sienas ir išplauti į pažangius tvarkymo vandenis“, – sako parlamentarė Virginija Vingrienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat yra sakęs, kad sprendžiant aplinkosaugos problemas gali tekti kurti naują šią sritį kontroliuojančią sistemą.

Šaltinis: LRT.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.      

Seime – siūlymas griežtinti senų padangų tvarkymą

Lietuvoje nuo liepos planuojama sugriežtinti nebetinkamų naudoti padangų surinkimą iš jų pardavėjų bei automobilių remonto dirbtuvių. Tokias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas siūlanti „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad nauja tvarka sumažintų aplinkos taršą, nes padangos būtų geriau tvarkomos.

„Jos nebebūtų mėtomos į aplinką“, – BNS sakė parlamentarė.

Ji taip pat tikisi, kad nauji reikalavimai sumažintų senų padangų surinkimo kaštus. Padangų tvarkytojai, skirtingai negu dabar, nebegalėtų reikalauti mokesčio už padangų išvežimą iš prekybos vietų ir remonto dirbtuvių.

Pagal naują tvarką senų padangų tvarkytojai būtų įpareigoti perdirbti ar deginti skirtas padangas surinkti nemokamai. Dabar už tai imamas 16-30 centų už kilogramą mokestis.

Be kita ko, iš padangų pardavėjų ir remonto dirbtuvių senas padangas turėtų surinkti tik tie tvarkytojai, kurie turės gamintojų ar importuotojų pavedimą jas tvarkyti.

Padangų pardavėjai ir autoservisai privalėtų sudaryti trišales sutartis su gamintojus ir importuotojus vienijančia bei padangų tvarkymą organizuojančia institucija ir konkrečiu tvarkytoju.

Dabar Lietuvoje veikia trys tokios organizacijos: 60 proc. rinkos užimanti Padangų importuotojų organizacija (PIO), trečdalį rinkos atsiriekusi Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) bei 2015-aisiais pradėjusi veikti Autogamintojų ir importuotojų asociacija (AIA).

Kitas kelias – dėl naudotų padangų surinkimo tiesiogiai tartis su jų gamintojais arba tiekėjais, jeigu jie nepriklausytų šioms organizacijoms.

Servisų tinklo „Toptis“ vadovas Antanas Mačiūnas BNS teigė, kad dabar autoservisams atsikratyti naudotų padangų yra per brangu.

„Jeigu būtų nemokamai – mielu noru, bet jeigu dar iškils kaina, tai nieko gero“, – teigė jis.

„Kiti sau negali leisti sumokėti 10 ar 8 eurų už komplektą ir kažkur tas padangas padeda. Pats žvejoju, matau, kaip jos plūsta į gamtą“, – pridūrė A.Mačiūnas.

Dabar „Toptis“ naudotas padangas atiduoda Atliekų tvarkymo centrui (ATC). Keturių padangų komplekto paėmimas, pasak A.Mačiūno, įmonei kainuoja apie 10 eurų. Per metus vairuotojai į įmonės dirbtuves pristato apie 1 tūkst. padangų.

Atliekų tvarkymo centro vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė pataisas irgi vertina teigiamai.

„Tai sudarytų sąlygas turėti skaidresnę susidarančių ir sutvarkomų padangų atliekų apskaitą, užtikrinti šių atliekų tinkamą sutvarkymą ir kontrolę“, – BNS nurodė ji.

Pasak jos, dabar situacija rinkoje yra kebli, nes nemažai autoservisų veikia šešėlyje ir tinkamai nesutvarko padangų.

„Dėl to jos atsiduria neleistinose vietose ir teršia aplinką. Tačiau būtina neužmiršti, kad neužtikrinus šešėlyje veikiančių padangų gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymo, tai yra šių atliekų tvarkymo finansavimo, padangų perdirbimo sistema nebus tinkamai finansuojama“, – pabrėžė K.Štelmokaitienė.

V.Vingrienės duomenimis, Lietuvoje veikia 1,5 tūkst. autoservisų, o su įsikūrusiais garažuose – apie 7 tūkstančiai.

Šaltinis: 15min.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.      

Lietuvoje nuo liepos planuojama sugriežtinti nebetinkamų naudoti padangų surinkimą iš jų pardavėjų bei automobilių remonto dirbtuvių. Tokias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas siūlanti „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad nauja tvarka sumažintų aplinkos taršą, nes padangos būtų geriau tvarkomos.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seime-siulymas-grieztinti-senu-padangu-tvarkyma-56-1280170?fbclid=IwAR3SQMLEV37tbVN61WxiY9dcJbTjb2SED81PQjNImRCRChGndDVvqFwm-mE&copied

Lietuvoje nuo liepos planuojama sugriežtinti nebetinkamų naudoti padangų surinkimą iš jų pardavėjų bei automobilių remonto dirbtuvių. Tokias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas siūlanti „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad nauja tvarka sumažintų aplinkos taršą, nes padangos būtų geriau tvarkomos.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seime-siulymas-grieztinti-senu-padangu-tvarkyma-56-1280170?fbclid=IwAR3SQMLEV37tbVN61WxiY9dcJbTjb2SED81PQjNImRCRChGndDVvqFwm-mE&copied

Padangų depozitas – misija jau įmanoma!

Miškininkai iš miškų surinko 300 sunkvežimių atliekų. Viena išeičių – plėsti depozito sistemą.

Tokią žinią Lietuvai praneša Valstybinių miškų urėdija, kurios 26 regioniniai padaliniai išsidėstę visoje šalies teritorijoje. Įmonės išplatintame pranešime skelbiama, kad per 2019 metus surinkta  700 tonų įvairių miškuose išmestų didelių gabaritų ir buitinių atliekų. Iš jų net 100 tonų sudaro netinkamos naudoti automobilių padangos, kurių miškuose ypač padaugėja su padangų keitimo sezonu – pavasarį ir rudenį. Tai reikštų, kad maždaug 3000 automobilių savininkų nebereikalingas padangas tiesiog išmetė pamiškėse.

„Kad išlaikytume gražius miškus, jų nepaverčiant sąvartynais, nuolat renkame ir iš miškų išvežame didžiulius kiekius atliekų. Nors daug kalbame apie atsakingą elgesį miškuose, o už aplinkos teršimą yra numatytos baudos, dalies pažeidėjų tai nesustabdo. Statybinės atliekos, automobilių detalės, padangų krūvos miškuose ne tik atrodo neestetiškai, bet ir stipriai teršia gamtą. Jeigu jų nesurinktume, jos ten gulėtų ilgai – bent 120 metų, kol suirtų. Miškuose suverstos padangos dūla ir išskiria sveikatai pavojingas chemines medžiagas. Tikime, kad garsiai kalbėdami apie problemą, aktyviai šviesdami visuomenę, pasieksime gerų rezultatų – vis daugiau žmonių noriai ir atsakingai prisidės kuriant gražią ir švarią aplinką“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
 Pasak miškininkų, prieš keletą metų, įvedus taros surinkimo sistemą, miškuose ženkliai sumažėjo būtent šių šiukšlių – bent kelis kartus mažiau randama stiklinės ir plastikinės taros, už kurią renkamas depozitas.

Sumažėjus išmetamos taros kiekiams, švarioje miško aplinkoje, rečiau kyla ranka išmesti ir kitas šiukšles – miško lankytojai išties tampa sąmoningesni ir vis dažniau smulkias šiukšles išsiveža su savimi. Visgi dar pasitaiko atvejų, kai miške yra šiukšlinama, o kai miške atsiranda šiukšlių, greta jų sparčiai auga ir naujos šiukšlių krūvos.

Didžiausią rūpestį miškininkams kelia į miškus verčiamos buitinės ir stambių gabaritų atliekos. Vien pernai Kazlų Rūdos regioninio padalinio specialistai iš apylinkės miškų surinko apie 65 tonas įvairių atliekų, Nemenčinės – per 70 tonų, Trakų – 55 tonas, Švenčionėlių ir Šakių regioniniai padaliniai – po 60 tonų.

Miško pakraščiuose, prie magistralinių kelių bei miesto teritorijose žmonės palieka didžiulius kiekius buitinių atliekų, tokiu būdu atsikrato senos buitinės technikos – šaldytuvų, televizorių, buities rakandų, taip pat statybinių medžiagų, automobilių atliekų bei drabužių. Pakeitę padangas, neatsakingi vairuotojai senomis padangomis atsikrato išmesdami jas į miškus, atokius gamtos kampelius.

„Skaitant tokius pranešimus apima siaubas. Kuo toliau, tuo daugiau aplinkosauginių bombų, pritvinkusiam pūliniui sproginėjant naujose vietose. Akivaizdu, kad vieninteliu racionaliausiu sprendimu, kurį patvirtina ir patys minėtas atliekų krūvas surinkę miškininkai, –  depozito sistema. Miškininkai aiškiai patvirtina faktą, kad nebeliko miškuose užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių. Ką tai sako? Kad būtina neatidėliotinai užstatą plėsti ir jau ne vien stikline likusia tara (vyno, stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliais, stiklainiais), ką esu užregistravusi ir pritarta Seime po pateikimo dar 2017 metų pradžioje, bet ir tetrapakais, vienkartiniais puodeliais, kosmetikos pakuotėmis bei indeliais, konservų skardinėmis ir kita pakuote.

Padangų depozitas – misija jau įmanoma.  Tarptautinė padangų gamintojų asociacija (ETRMA) jau rengiasi žengti pirmą svarų logišką žingsnį ir pradėti realiai įgyvendinti padangų „čipavimo“ dar jų gamybos stadijoje ir depozito projektą. Tuomet būtų atsekama kokio gamintojo tai padanga, jam ir nukreipiant finansavimo už jos sutvarkymą prievolę. Ši idėja buvo pristatyta konferencijos, vykusios šių metų vasario 17 d. Seime metu. Pati žadu inicijuoti pataisą, kad ir už surinktas bei pristatytas į surinkimo aikštelės ar autoservisus istorines (susikaupusias iki šiol) padangas taip pat būtų mokamas bent vieno euro atlygis. Kai įsikurs pažangus perdirbimas ir padangos virs vertinga žaliava, gamtoje jų dar ir pritrūks. Dėl statybinių atliekų irgi būtina rasti sprendimą, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Anot pašnekovės, privalome žengti ryžtingą žingsnį nieko nelaukdami! Čia pat ir dabar! „Nepaisant jokių prekybininkų ar importuotojų „krokodilo ašaromis“ laistomo nenoro, pasipriešinimo su kažkokios keistos baimės atspalviu ir visuomenės gąsdinimais. Išėjimas iš saugios komforto zonos visada skausmingas, bet jo rezultatai atperka viską! Laukti nėra jokios prasmės. Tai turėjo būti padaryta prieš dešimt metų“, - griežtai pabrėžia V. Vingrienė.

Seimo narė teigia, kad problemos kitaip visai nesisprendžia, o tik didėja ir gilėja. Juo labiau, kad šiandien, inovacijoms veržiantis į priekį, rinktis reikia jau nebe pasenusias, nors prieš 10 metų buvusias tobuliausias technologijas . „Dabar metas griebti pačias naujausias pažangias perspektyvias priemones, atveriančias tikrą žiedinės ekonomikos perspektyvą – nuolatinio perdirbamumo ir beatliekinės gamybos ciklą. T.y. iš perdirbtų padangų ar kitų antrinių žaliavų pagaminti kiti gaminiai (kilimėliai, asfalto danga, garso izoliacinės sienelė ir kt.) turi būti vėl nuolat ir nuolat perdirbami į žaliavas tiems patiems kitiems produktams gaminti! Ir tai nebe vizija, o jau realiai įmanoma“, – teigia Virginija Vingrienė.

Ir, kol tobulinama teisinė bazė, Seimo narė šalies gyventojus kviečia senas padangas atiduoti padangų pardavėjams. Keičiant padangas jas privalo nemokamai priimti ir automobilių servisai.

Parengė Karolina Baltmiškė

Šaltinis: manokrastas.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.     

V. Vingrienės kalba konferencijoje „Naudotų padangų perdirbimo pajėgumų formavimo politika“

Šiandien Seime vykusioje konferencijoje „Naudotų padangų perdirbimo pajėgumų formavimo politika“ Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė pristatė naujausius padangų tvarkymo reglamentavimo sprendimus ir pabrėžė jų svarbą Lietuvoje toliau plėtojant žaliąją ekonomiką.
Skaitytojų patogumui, dalinamės V. Vingrienės pranešimo tekstu.

Susproginėjusios aplinkosaugos bombos išsklaidė bet kokias abejones - veiksmų būtina imtis čia pat ir dabar!

Po „Ekologistikos“ katastrofos, lapkričio 18 d., Seime mano surengtoje apskritojo stalo diskusijoje, aiškiai sutarėme, kad padangų sutvankymą išspręs tik jų perdirbimo įgyvendinimas. Pasitarimo išdavoje gimusios pataisos, virto pirmais svarbiais Aplinkos komiteto sprendimais. Pritarta mano siūlymui padidinti mokestį už aplinkos teršimą padangomis (300 EUR už automobilines, 600 EUR už stambiagabarites). Kas motyvuos padangas tvarkyti, nes dabar 86 EUR sankciją, kai perdirbimas kainuoja 200 EUR, skatina tik teršti aplinką ar kaupti jas prakura gaisrams. Seimui pritarus pataisai, ji įsigalios nuo liepos 1 d..

Mokestis bus siūlomas panaudoti padangų sutvarkymo reikmėms. Pasiūlytas ir padangų apibrėžimas. Perdirbtomis padangomis laikyti tik pagamintus produktus ar pakeistos fizinės sudėties žaliava, tinkamą naujų produktų gamybai. Bus padėtas taškas fiktyvių pažymų išrašymui bei praktikai perdirbtais produktais laikyti perpjautas ar supresuotas padangas.

Parlamentinės kontrolės kontekste, surengtos išvykos į perdirbimo įmones komiteto nariams atskleidė du paraleliai egzistuojančius požiūrius. Tai atvėrė akis net didžiausiems skeptikams, neįtikintiems „Ekologistikos“ gaisro. Aišku, jog nevalia tikėti pasakomis, kad padangų perdirbti neapsimoka ar tam Lietuvoje nėra tinkamos įrangos ir technologijų, per brangu, ar žiedinė ekonomika tėra fikcija. Privalome užkirsti kelią neatsakingam, tvarkymo veiklą imituojančiam verslui ir fiktyvų sutvarkymą įrodinėjančiais praktikai. Tai netoleruotina dabar, tam turi būti užkirstas kelias ateityje.

Mūsų šalyje netrūksta atsakingo, inovatyvaus verslo pavyzdžių, savo veikla įrodančių, jog turint noro, atkaklumo ir ambicijų, įgyvendinti pažangias žiedinės ekonomikos idėjas yra įmanoma. Visgi, vien pagaminti iš perdirbtų padangų naujus produktus nepakanka, būtina užtikti tolimesnį nuolatinį tų produktų perdirbamumumą. Čia yra žiedinės ekonomikos esmė! Toks verslas irgi ateina ir jį turime palaikyti bei skatinti, o ne stabdyti. Entuziastingas, kokybiškai ir kūrybiškai konkuruojantis verslas pasitarnaus kaip žymiai efektyvesnė skatinamoji ir baudimo priemonė, nei bejėgiškai protokolu mojuojantis inspektorius.

Šiandien susipažinsime su įdomiais, inovatoriškais, svarbiausia – įgyvendinamais sprendimais. Drįstančių tyrinėti naujus žiedinės ekonomikos vandenis inovatorių nėra daug, tačiau savo pastangomis ir pavyzdžiu jie ryžtingai pramuša kelius pažangai. Vadovaudamiesi nauja, dinamiška ir išradinga versline perspektyva. Neverkšlendami, neieškodami pasiteisinimų, nemelsdami valstybinės paramos, ar valstybinių jų produkcijos užsakymų, prie derybų stalo jie atsineša ne tik idėjas, bet ir savas investicijas, ir ambicingus globalių problemų sprendimus ten, kur valstybinė politika stagnuoja, sąlygodama ribotą našumą ir naudą.

Užtikrintai pasisakau už pastangas atverti kelius pažangioms iniciatyvoms, įrodančioms, jog draugiškumas aplinkai ne našta, o perspektyvi galimybė. Ji padės spręsti aplinkosaugos problemas, užtikrins išteklių tausojimą, paskatins ėjimą pažangos keliu. Leiskime veikti! Nebijokim eiti neišbandytais perspektyviais keliais!

Gerbiamieji, pastarųjų mėnesių aplinkosauginės bombos jau pramušė dugną. O mes privalome pramušti stogą ir atverti kelius į plačius pažangių galimybių vandenis. Kito kelio nėra. Bet rinktis turime naujausią, perspektyviausią, o ne prieš dešimt metų išmintą ir jau užžėlusį kelią. Susirinkome ne tam, kad klausytumės pasiteisinimų, verkšlenimų, ieškotume paguodos ar išmaldos. O pristatyti, išklausyti, išgirsti, pažangiausiais perspektyviausias idėjas, priimti ambicingus sprendimus, orientuotus į rytojaus perspektyvą, o ne vakar dienos užmarštį.

Drąsiai dalinkimės įžvalgomis, ką politikai dar turime taisyti, tobulinti, kurti. Įvertinę idėjas, pažangių praktikų pavyzdžius, ambicingas proveržio galimybes, susitelkime ir atverkime kelius į perspektyvius žaliojo kurso vandenis. Į ilgai lauktą sėkmės proveržį, įsitikindami ir įrodydami, kad žiedinė ekonomika yra įmanoma misija.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.      

Virginija Vingrienė: atliekų tvarkyme dar daug chaoso ir per maža gamintojų atsakomybės

Ar žinote, kad senus vaistus priima vaistinės, o gyvsidabrinius termometrus privalote  vežti į „Toksiką“? Nepatikėsite, bet mokestinė sistema gan dažnai skatina atliekų netvarkyti. Apie tai, ir kitas problemas, kurias būtina kuo greičiau spręsti, kalbamės su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nare Virginija Vingriene.

Gerb. Virginija, prieš kelias dienas pasibaigė rudens sesija, kokiais sprendimai labiausiai džiaugiatės?

Labiausiai džiaugiuosi „Klaipėdos paketo“ priėmimu. Tai – aplinkosauginių reikalavimų įmonėms sugriežtinimas, jų veiklos nutraukimo galimybė piktybinės taršos atveju, kontrolę iš anksto neįspėjus, didesnį mokestį už taršą ir baudas padidinantis, taip skatinant įmones investuoti į tvarkymą (nes anksčiau labiau apsimokėjo teršti, nei tvarkytis), reglamentuojantis įstatymų rinkinys. Jis buvo pagrindinė neeilinės sesijos vinis. Ir priimtas labai reikiamu laiku, reikiamoje vietoje. Gaila, kad tai įvyko tik po serijos stipriai mūsų šalį supurčiusių aplinkosauginių katastrofų, pritvinkusiam pūliniui pradėjus sproginėti kasdien įvairiose vietose, privertusiam pagaliau suvokti spręstinos problemos mastą. Svarbiausia, kad tai galiausiai buvo padaryta, pritarus Seime praktiškai vienbalsiai, apsiėjus tik su saujelės kolegų pasimaivymu, nes šiuos sprendimus reikėjo priimti jau vakar, ar net prieš 10 metų.

Kokias aplinkosaugos problemas, Jūsų manymu, skubiai reikia spręsti?

Neatidėliojant reikia spręsti aplinkosaugos kontrolės mechanizmo stiprinimo, jos pertvarkos, išjudinimo iš sąstingio, abejingumo, baimių, nepasitikėjimo savimi, ir galimai neskaidrumo zonos. Svarbu išspręsti jų kompetencijos, motyvacijos, atsakingumo problemas.
Nieko nelaukiant turi būti reformuotas ir atliekų tvarkymo sektorius. Pradedame nuo patiems sudėtingiausio padangų tvarkymo sektoriaus, nes gaisro Alytuje padariniai, o ir ciniškai neatsakingas eilės panašaus pobūdžio padangų perdirbimo įmonių požiūris į aplinkosauginę ir apskritai veiklą aiškiai parodė, kad mums reikalingi revoliuciniai sprendimai. Mano parengtai Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisai dėl mokesčio už nesutvarkytas padangas padidinimo iki 300 eurų už automobilines ir 600 eurų už stambiagabarites padangas jau yra pritarta Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Laukiame Seimo sprendimo. Pataisa įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d., ir pasitarnaus kaip aiškus stimulas deramai tvarkyti padangų atliekas, nes mokestis už jų netvarkymą bus didesnis, nei investicijos į perdirbimą. Esu tikra, kad tai privers užsidaryti prekybos pažymomis nesutvarkius praktikai ir atvers kelius plataus požiūrio, žiedinės ekonomikos keliu einančio verslo, padangas realiai perdirbančio į žaliavas ir iš jų gaminančio kitus produktus, plėtrai, kurio pirmus signalus po truputį girdime jau šiandien. Privaloma tokiems verslams atverti kelius ir palaikyti šias ledlaužes įmones; būtina numatyti ir valstybės užsakymus, arba žaliuosius  pirkimus, pvz. įpareigojant asfaltą gaminti panaudojant ne mažiau, kaip 10-20 proc. ar daugiau žiedinės ekonomikos principu išgautų perdirbtų antrinių žaliavų (gumos, plastiko ar pan.). Analogiški reikalavimai dėl padangų gumos būtų taikomi ir vaikų žaidimų aikštelių, sporto aikštynų, daugiabučių kiemų  ir net dviračių takų dangos gamybai, kaip ir kitų naudingų gaminių. Galiausiai, sprendimas dėl padangų depozito įvedimo, apie kurį jau seniai diskutuojame, akivaizdžiai paskatins gražinti senas savo panaudotas ir surinkti bešeimininkes, besimėtančias miškuose ar kitose gražiose gamtos vietose padangas.
Būtina nedelsiant imtis pertvarkos pakuočių atliekų tvarkymo srityje, kur šiandien vyrauja abejingumas, dėl ko pagrįstai abejojama ir atliekų sutvarkymo kokybe. Gyventojai priversti vis brangiau mokėti už nerūšiuotų komunalinių atliekų išvežimą. Pirmas uždavinys: rūšiavimo skatinimas. Jį vienareikšmiškai ir neabejotinai motyvuoja užstato sistema (taromatai). Tad mano garsusis depozito sistemos išplėtimo įstatymas, jau seniai laukiantis eilėje, užstrigęs Aplinkos apsaugos komitete dėl prekybininkų, atliekų tvarkytojų ir ministerijos klerkų priešinimosi, šioje pavasario sesijoje privalo būti svarstomas. Esu pasirengusi to reikalaudama eiti iki galo. Depozito sistema bus papildyta ne vien vyno ir stipriųjų gėrimų tara, bet ir stiklainiais, konservų skardinėmis, tetrapakais. Be to, būtina įvesti užstatą ir galimybę vartotojui grąžinti gamintojams kvepalų buteliukus, kitos kosmetikos pakuotes ir taras. Vienkartinius  kavos puodelius, galėtų susigrąžinti jomis prekiaujančios degalinės ar kitos prekybos vietos. Ūkininkams labai aktuali šienainio, pašarų, trąšų maišų ir pakuotės surinkimo problema taip pat gali būti sėkmingai sprendžiama per depozitą. Šią mintį taip pat rimtai puoselėju ir jau ruošiu projektą. Pažymėtina, kad tam nėra būtinas joks taromatų pertvarkymas – nei senų keitimas, nei specialių diegimas. Gamintojai, importuotojai, platintojai, būdami atsakingais už pakuotės sutvarkymą yra visiškai pajėgūs rasti kitus surinkimo būdus, net tokius paprastus kaip maršrutinis atliekų surinkimas, ar jų priėmimas prekybos vietose. Pasenusių vaistų tvarkymo klausimas – dar vieni nearti dirvonai. Ar daug žmonių žino apie galimybę grąžinti juos į vaistinę? Negana to, ši sistema taip pat pasižymi eile trūkumų: pavyzdžiui, pasenusius vaistus priduoti vaistinėse galima, o štai vitaminų, maisto papildų vaistinės nepriima, panaudotus švirkštus siūlo mesti į buitinių atliekų konteinerį, gyvsidabrinius termometrus – vežti į „Toksiką“. Esu pasiruošusi parengti projektą ir tikiuosi kolegų palaikymo įpareigojant vaistines įsirengti su jų veikla susijusių atliekų surinkimų dėžes, į kurias gyventojai galėtų sumesti ne tik senus vaistus, vitaminus, papildus, bet ir tuos pačius naudotus švirkštus ar nesudužusius gyvsidabrinius termometrus. Juk visas šias atliekas vis vien privalo surinkti, išvežti ir sudeginti pavojingų atliekų tvarkymo įmonė UAB „Toksika“.
Dar vienas skubiai spręstinas miestų želdynų tvarkymo reglamentavimas. Dėl nuotekų tvarkymo, skystų atliekų (riebalų), išvalytų nuotekų, dumblo tvarkymo, aplinkosauginių sprendimų paieškos vasario 24 d. organizuoju konferenciją Seime. Po jo neabejoju gims teisės aktų pakeitimai.
Aplinkosaugos klausimo jautrumui iškilus į dienos šviesą viena po kitos sproginėjančioms aplinkosauginės bomboms, įtikinusioms net pačius didžiausius skeptikus, tikėjusius iki šiol  neatsakingų verslininkų krokodilo ašaromis,  sprendimai turi būti priimti čia pat ir dabar. Pagaliau visi įsitikino ir suprato, kad mūsų perspėjimai ir nuolatiniai raginimai iki šiol likę tik beprasmiu šauksmu tyruose, tikrai turėjo rimtą pagrindą.

Jūsų manymu, kurias aplinkosaugos problemas būtų galima spręsti regionų mastu, kaip yra padaryta įsteigiant regioninius atliekų tvarkymo centrus?

Tas pats atliekų rūšiavimo, gyventojų švietimo, surinkimo, depozito įvedimo, padangų sutvarkymo organizavimo, nuotekų tvarkymo, perdirbimo klausimas. Žiedinės ekonomikos principu grįstų verslų kūrimąsi. Už tai turi būti atsakingos savivaldybės, geriausiai, žinančios savo regiono specifiką, problemas, perdirbimo organizavimo galimybes. Ir ledai tikrai pajudės, aplinka bus švari ir tvarkinga, gyventojai mažiau mokės už atliekų sutvarkymą, nes gerai išrūšiuos atskirdami antrines žaliavas. Galiausiai, pati atlieka taps žaliava kitiems produktams, taip ir taupant išteklius, ir atpiginant gamybą, ir kuriant naujas darbo vietas – ir visa tai darant aplinkai draugišku būdu.

Dėkoju už atsakymus.

Kalbino Karolina Baltmiškė

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.      

Galimybės tos pačios, o veikla – kardinaliai priešinga

Vasario 10 dieną vyko išvažiuojamasis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame dalyvavo komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, komiteto nariai Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Petras Nevulis, Artūras Skardžius. Parlamentarai drauge su vietos aplinkos apsaugos specialistais lankėsi naudotų padangų perdirbimo įmonėse UAB „Torgita“, esančioje Zarasuose, ir UAB „REnotas“, įsikūrusia Sabalunkų kaime (Zarasų raj., Salako sen.).

Aplinkos apsaugos komiteto nariai domėjosi naudotų padangų sutvarkymo, perdirbimo būdais, tam skirtais įrenginiais ir pajėgumais sutvarkyti susidarančius padangų atliekų kiekius; parlamentarai gilinosi į iššūkius ir ateities perspektyvas padangų atliekas ateityje tvarkyti pagal žiedinės ekonomikos principus, atliekas panaudojant kaip žaliavą naujiems produktams, pravartiems įvairiose pramonės srityse – žemės ūkyje, sporto aikštynų ir vaikų žaidimų aikštelių dangų gamyboje, taip pat tiesiant kelius; perdirbtų padangų gaminiai gali būti net eksportuojami į kitas šalis.

Naujoviško požiūrio UAB „REnotas“ Aplinkos apsaugos komiteto nariams paliko puikų įspūdį. Įmonė užima nedidelį plotą, tačiau darbuojasi tvariai ir efektyviai, užsiima gumos granulių ir gumos miltelių gamyba. Anot įmonės direktoriaus Valdo Želnio, UAB „REnotas“ savo aplinkai draugiška veikla prisideda prie gamtos išteklių tausojimo.

Apibendrindama vizitą ir jo metu patirtus įspūdžius, komiteto narė, žiedinės ekonomikos entuziastė Virginija Vingrienė įvertino abi įmones kaip dviejų skirtingų padangų tvarkymo būdų ir požiūrių į atliekų tvarkymą pavyzdžius. „Aplankėme dvi kardinaliai skirtingai dirbančias įmones. Viena jų viso labo imituoja padangų tvarkymą. UAB „Torgita“ vadovas komiteto narius šaltakraujiškai įtikinėjo, jog padangų perdirbti iki žaliavos neapsimoka, o perpjautos padangos ar supresuotos į briketus jau yra nepriekaištingai išbaigtas produktas. Vizito proga jis net demonstratyviai paleido suktis pasenusią įrangą. Privalome liautis toleravę tokio pobūdžio veiklą! O štai UAB „REnotas“ veiklą yra akivaizdus ir pagyrų vertas žiedinės ekonomikos pavyzdys, aiškiai bylojantis, jog pažangiam verslui nereikia nei valstybės strategijų, nei specialių reikalavimų, nei už nugaros stovinčio prievaizdo. Tokios įmonės nesiteisina, neverkšlena, ir nekaulija pinigų ar valstybinių užsakymų. Priešingai, jos savarankiškai imasi iniciatyvos, ieško geriausių sprendimų, rinkų, galimybių, diegia įrangą, gamina žaliai ekonomišką produktą. Džiugina ir žinios, jog įmonėje greit startuos regeneruotos gumos gamybinė linija. Šią produkciją bus galima pardavinėti padangų gamintojams kaip žaliavą naujoms padangoms. Tokių iniciatyvių verslo atstovų atsiranda vis daugiau, pasirengusių realizuoti dar pažangesnes idėjas ir užtikrinti dar didesnes perdirbimo galimybes bei perspektyvas“, – įspūdžiais dalijosi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Seimo narės teigimu, nors tokios veiklos rezultatai didele dalimi priklauso nuo verslininkų požiūrio ir intencijų, jų iniciatyvas būtina palaikyti ir skatinti. „Pažangiu požiūriu į ateities perspektyvas savo veiklą grindžiantis atliekų tvarkymo verslas šiandien turi pereiti kryžiaus kelius, jei nori suklestėti. Verslas yra verčiamas taikstytis su valstybės institucijų reiškiamu skepsiu bei konkurentų spaudimu – konkurentų, veikiau imituojančių atliekų tvarkymą, nei realiai jas tvarkančių. Liūdna, kad iniciatyvios įmonės, gebančios rinkoje „prasimušti“ be valstybės paramos ar valstybinių pirkimų, ir išplaukti į dar neištyrinėtus naujovių vandenis, susilaukia ne tik pagalių kaišiojimo į ratus, bet dažnai tampa aplinkosaugos tarnybos kuriamų sąmokslo teorijų taikiniais. Dar apmaudžiau tai, kad į piktybiškai nesitvarkančių, atliekų tvarkymą imituojančių įmonių veiklą ir toliau aplaidžiai žiūrima pro pirštus, – mintimis dalijasi Seimo narė Virginija Vingrienė. – Šio vizito metu dar kartą tvirtai įsitikinau, jog būtina nedelsiant imtis teisinių reformų, kuriomis būtų uždrausta padangų sutvarkymu laikyti jų perpjovimą, supjaustymą, ar supresavimą į briketus, taip panaikinant galimybę piktnaudžiauti šia įstatymine spraga. Privalome laikytis nuostatos, kad sutvarkyta padanga yra ta, iš jos yra pagaminamas konkretus naujas produktas ar naudinga žaliava naujų produktų gamybai, arba ji yra susmulkinama iki ne didesnių nei 2 cm skiedrų (ang. chips), 2 mm granulių ar miltelių. Tik tokiu atveju turėtų būti užskaitomi sutvarkymą įrodantys dokumentai.“

Parengė Karolina Baltmiškė

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.      

Išvažiuojamasis Aplinkos apsaugos komiteto posėdis

Aplinkos komiteto išvažiuojamasis posėdis, kurio metu aplankėme dvi kardinaliai skirtingas padangų perdirbimo įmones, atspindinčias du skirtingus pasaulius.

Pirmoji atspindi padangų tvarkymo imitavimą. Vadovas įtikinėja jog padangų perdirbti iki žaliavos neapsimoka, o perpjautos padangos ar supresuotos į briketus yra produktas. Net pasenusią įrangą demonstratyviai paleido ir darbininkus atvarė darbą imituoti komiteto apsilankymo proga. Tokia veikla netoleruotina!

Antroji - UAB "Renotas" akivaizdus žiedinės ekonomikos pavyzdys, aiškiai parodanti, jog pažangiam verslui nereikia nei valstybės strategijų, specialių reikalavimų, nei vėzdo už nugaros, jokių pasiteisinimų, verkšlenimų, pinigų ar valstybinių užsakymų kaulijimo. Imasi iniciatyvos, ieško sprendimų, rinkų, galimybių, diegia įrangą, gamina produktą, tuoj startuos su regeneruotos gumos, kuri bus parduodama padangų gamintojams kitų padangų gamybai linija. Tokių iniciatyvių verslo atstovų atsiranda ir daugiau dar su pažangesnėm idėjom ir didenėmis perdirbimo galimybėmis. Kas rodo siekių galimybę priklausomą nuo požiūrio ir noro. Jas turime palaikyti paskatinti. Juo labiau, kad pastarasis verslas turi pereiti kryžiaus kelius, kad prasimušti, sulaukdamas pirmojo pavyzdžio analogų spaudimo, pagalų į ratus, įtraukinat ir aplinkosaugos tarnybas, kuriančias sąmokslo terijas.

Šio vizito išdavoje, būtina nedelsiant imtis teisinio reglamentavimo veiksmų, draudžiančių sutvarkytomis padangomis laikyti jų perpjovimą ar supresavimus į briketus, kas dabar nereglametuota ir suteikia galimybę piknaudžiauti. Sutvarkyta padanga turi būti laikoma tik tuomet, kai iš jos pagamintas produktas ar žaliava susmulikinus iki (2 cm skersmens čipsų, (2mm- granuliato) ar miltelių, produktui gaminti. Tik tokiu atveju būtų leista užskaityti sutvarkymą įrodantį dokumentą.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Sausis: įvykiai, problemos, sprendimai

Per visą sausio mėnesį pasaulį siaubė potvyniai, žemės drebėjimai, viesulai, išsiveržę ugnikalniai. Nemalonių įvykių netrūko ir Lietuvoje. Dar neatvėsus Alytaus gaisravietei, per Lietuvą nusirito kitos nemalonios naujienos. Medžioklės pažeidimai, kliokiantys nešvarumai į marias.

 

Seimas skubos tvarka parengė ir vienbalsiai priėmė vadinamąjį „Klaipėdos paketą“, kurį sudaro penki įstatymai, atrišantys rankas aplinkosaugininkas ir didinantys baudas teršėjams.  Šis įstatymų paketas didina aplinkosaugos efektyvumą ir stiprina gamtos apsaugos prevenciją. 

Patikrinimas be perspėjimo

 „Seimo priimtas Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo pakeitimas aplinkosaugininkams suteikia teisę pateikus tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti, aplinkos ministro nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 20 darbo dienų (aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip 20 darbo dienų) paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, jeigu šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas“, – įstatymo pataisą komentuoja Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė. 

Įstatyme numatyta, kad dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kilus reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir (ar) kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą.

Jeigu nustatyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, ir (ar) dėl asmens veiklos vyksta neteisėtas aplinkos teršimas ir (ar) neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tai lemiančią konkrečią veiklą. 

Mokesčiai vers investuoti į netaršias technologijas

 

Kaip pabrėžia Virginija Vingrienė, priimtos Mokesčio už aplinkos teršimo įstatymo pataisos numato, kad mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami Vyriausybės  ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, taikant vartotojų kainų indeksą. 

„Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai numatomi tokio dydžio, kad labiau apsimokėtų  t.y. būtų gerokai pigiau investuoti į netaršias technologijas ar sutvarkyti. Beje, jie bus indeksuojami kiekvienais metais, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis“, – pataisą komentuoja Seimo narė.

Kvapai ir sveikata

 

Ilgus metus klaipėdiečiai bandė apsiginti nuo uosto įmonių skleidžiamo kvapo, deja, į jų balsą vis nebūdavo įsiklausoma. „Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimai numato, kad kvapų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, įskaitant tai, kaip laikomasi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose ir taršos leidimuose vykdoma vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytomis sąlygomis dėl kvapų valdymo“, –  pažymi Virginija Vingrienė. 

Gresia bauda

 

Aplinkos apsaugos įstatymo pataisa  stabdo nemokamą plastikinių maišelių dalijimą.  Juridiniams asmenims už lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, neatlygintinas dalijimas prekių ar produktų pardavimo vietose užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Padarytas pakartotinas pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.. 

Siūloma reglamentuoti transporto priemonių pripažinimą atliekomis

 

Sausio 23 d. aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimui pristatė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma nustatyti kriterijus, pagal kuriuos transporto priemonės būtų pripažintos eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis, tai yra atliekomis.

Numatoma, kad transporto priemonės būtų pripažįstamos atliekomis, jeigu transporto priemonės savininkui išduotas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas; jeigu transporto priemonė ardoma arba yra išardyta tokiu būdu, kad transporto priemonės eksploatavimas pagal paskirtį yra negalimas. 

Tikimasi, kad taip būtų sustiprinta eksploatuoti netinkamų transporto priemonių įvežimo į Lietuvą iš trečiųjų šalių, neturint leidimo atliekų vežimui ir nelegalaus transporto priemonių ardymo Lietuvoje, kontrolė, užtikrintas tokių atliekų tinkamas tvarkymas ir finansavimas. 

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti transporto priemonės ardymo sąvoka. Numatoma, kad transporto priemonės ardymu būtų laikomas atskirų transporto priemonės detalių, mazgų, mechanizmų, agregatų, sistemų išmontavimas, transporto priemonės sukarpymas, smulkinimas ar kitoks apdorojimas siekiant juos pakartotinai naudoti, perdirbti ar šalinti.

Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, įstatyme siūloma reglamentuoti transporto priemonių ardymo sąvoka leis nustatyti nelegalius ardytojus. Pagal ardymo požymius bus galima nustatyti, ar transporto priemonė yra remontuojama, ar ardoma dalimis, ar yra išardyta. 

Projektui po pateikimo pritarė 80 Seimo narių, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė du parlamentarai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas, projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti pavasario sesijoje. 

Šaltinis: Regionų naujienos

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.