Taigi priėmus įstatymą sudarytos galimybes renovuojant daugiabučius modernizuoti atskirai tik jų šilumos punktus ir gauti tam valstybės paramą. Tai yra etapinės renovacijos dėmuo, leidžiantis sutaupyti šilumos energiją daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, taip ženkliai sumažinant gyventojų išlaidas už šildymą. Iki tol valstybės parama buvo numatyta tik kvartalinei ir kompleksinei renovacijai, kai atnaujinamas namų fasadas ir šilumos sistemos. Gyventojai, norintys atnaujinti atskirai tik namų šilumos sistemas, tai galėjo padaryti tik savo lėšomis.
Dabar gyventojai, nusprendę nelaukti pastato fasado renovacijos, ir modernizuoti jo šilumos punktą savomis lėšomis, galės pasinaudoti 30 proc. jų įdėtų investicijų kompensacija. Iki tol įstatyme buvo numatyta papildomai kompensuoti 10 proc. visų renovacijos išlaidų, jei į renovacijos priemonių paketą buvo įtraukiamas ir šilumos punktų atnaujinimas. Atnaujinti šilumos punktai padidins energijos naudojimo efektyvumą, užtikrins balansuotą jos naudojimą, sumažins CO2 emisijas, bei leis sumažinti šilimos nuostolius 25 proc.
Ši pataisa aktualiausia žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose, kurių artimiausiu metu nenumatoma atnaujinti kompleksiškai, arba kultūros paveldo teritorijų gyventojams. Daugiabučių gyventojai, pasinaudoję šio etapo parama, išlaikys galimybę pretenduoti į paramą tolimesniems renovacijos etapams, jei, įsitikinę taupymo efektyvumu, ryšis taupyti ir toliau, pasirinkdami renovuoti ir fasadą.
Paramos mažajai renovacijai galimybė sudaro sąlygas valstybės paramai pasiekti žymiai daugiau daugiabučių namų gyventojų, o valstybei sumažins finansinę bendros pagalbos teikimo naštą.
Atkreiptinas dėmesys, kad kompleksinės renovacijos parama leidžia atnaujinti ne daugiau nei 500 daugiabučių namų per metus. Tačiau Lietuvoje šiandien yra beveik 4 tūkst. nemordenizuotų šilumos punktų, stokojančių funkcionalumo automatiškai reguliuoti pastato šilumą priklausomai nuo lauko oro temperatūros. Atitinkamai, tokiuose gyvenamuosiuose pastatuose šiluma tarp vartotojų yra pasiskirstoma netolygiai. Juose taip pat egzistuoja didelis jautrumas šilumos punktų gedimams, o šilumos energijos vartojimo efektyvumas yra 15 proc. mažesnis nei pastatuose su modernizuotais šilumos punktais.
Pagal naują renovacijos tvarką valstybės parama šilumos punktų modernizacijai sieks apie 31,5 mln. eurų. Per metus bus sutaupyta 8 mln. eurų vertės 132 megavatvalandės šilumos. Sumažės gyventojų išlaidos, bus užtikrintas kokybiškas šilumos tiekimas, išpildyti aplinkosauginiai daugiabučių šildymo reikalavimai. Mažoji renovacija dešimteriopai pigesnė už kompleksinę, sumažina kaštus už šildymą trečdaliu, o jos atsiperkamumas net aštuonis kartus mažesnis, nei pilnos renovacijos, duodančios 40 proc. sutaupymų. Svarbiausia,, kad žmonėms bus suteikta galimybė patiems spręsti, ar tolesnis jų komforto didinimas yra vertinga ir patraukli investicija. Mažajai renovacijai šiemet numatytos lėšos leis modernizuoti šilumos paskirstymo sistemas 300 papildomų daugiabučių. Metų eigoje sąmata bus peržvelgta ir tikimasi, paieškoti dar daugiau galimybių.
Virginija Vingrienė
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė
Šaltinis: http://www.manokrastas.lt/straipsnis/pavyko-atverti-duris-mazajai-daugiabuciu-renovacijai
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą