„Šiandien teko rimtai pakovoti dviem frontais. Pasipriešinimas depozito
sistemos išplėtimui didelis. Bet įdomiausia, kad priešinamasi ne dėl
aplinkosauginių, ne dėl vartotojiškų aspektų (neįtikėtina, kad
prekybininkai taip kovotų prieš kainų vartotojui didinimą), o dėl
susiformavusių atliekų tvarkymo ir alkoholio pramonės verslų, taip
realiai ir nepagrindžiant pozicijos kuo gi išplėsta depozito sistema
būtų blogai“, – po liepos 17 dienos įvykusio Seimo Aplinkos apsaugos
komiteto posėdžio facebook rašė Seimo narė Virginija Vingrienė.
Gerbiama Virginija, tai vis tik kokios kilusios aršios diskusijos dėl papildomos stiklo taros įtraukimo į depozito sistemą priežastys?
Diskusijos dėl papildomos stiklo taros įtraukimo į depozito sistemą prasidėjo daugiau kaip prieš dvejus metus. Tik šio klausimo svarstymas buvo vis atidedamas, nes Aplinkos ministerija niekaip nesusitvarkė su tam reikalingos studijos užsakymu, nebuvo atlikta kaštų analizė.
Pagaliau mano iniciatyva liepos 10 dieną klausimas buvo įtrauktas į ateinančios savaitės posėdį, išklausyta pagaliau šiaip ne taip išspaustos studijos ataskaita ir liepos 17 dieną aktyviai svarstomas.
Studijos rezultatai parodė ir privalumus, ir galimus trūkumus. Mano giliu įsitikinimu, privalumai aiškiai nusveria trūkumus. Tai ir aplinkosauga, ir jau labai akivaizdžiai pasiteisinusi sistema, neabejotinai skatinanti rūšiuoti atliekas. Gerokai efektyvesnis ir skaidresnis atliekų sutvarkymas, nes procesas tampa lengviau sukontroliuojamas, apskaitomas. Studijos rezultatai byloja, kad per depozito sistemą surenkamos stiklo taros yra perdirbama net 86 proc. Tuo tarpu per varpelių sistemą – vos 49 procentai taros. Juo labiau, kai pabrėžiama, kad varpeliuose surenkamos taros apskaita nėra tiksli. Toje pačioje studijoje teigiama, kad mišrių atliekų konteineriuose yra apie 60 proc. stiklo taros. Tai rodo, kad keliolika metų veikianti konteinerinė atliekų rūšiavimo sistema gyventojų taip ir nepaskatino rūšiuoti ir neugdo jų ekologinio sąmoningumo. Tuo tarpo vos ketvirtus metus gyvuojanti depozito sistema taros surenkamumą padidino daugiau kaip 90 procentų. Kas rodo, kad ekonominė nauda rūšiuoti atliekas yra didžiausia ir efektyviausia motyvacija gyventojams.
Per posėdį oponentai uždavė man klausimą, ar depozito sistema nepabrangins toje taroje pardavinėjamų produktų. Studijoje atsakoma vienareikšmiškai: taip. Nemanau, kad tai bus didelė problema, jei euru kitu pabrangs alkoholiniai gėrimai. Primenu, kad užstato sistema išplečiama vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tara.
Tačiau dalis alkoholinių gėrimų stiklo taros į depozito sistemą buvo įtrauka jau anksčiau, kodėl tada dalies pakuočių buvo atsisakyta?
Gerbiama Virginija, tai vis tik kokios kilusios aršios diskusijos dėl papildomos stiklo taros įtraukimo į depozito sistemą priežastys?
Diskusijos dėl papildomos stiklo taros įtraukimo į depozito sistemą prasidėjo daugiau kaip prieš dvejus metus. Tik šio klausimo svarstymas buvo vis atidedamas, nes Aplinkos ministerija niekaip nesusitvarkė su tam reikalingos studijos užsakymu, nebuvo atlikta kaštų analizė.
Pagaliau mano iniciatyva liepos 10 dieną klausimas buvo įtrauktas į ateinančios savaitės posėdį, išklausyta pagaliau šiaip ne taip išspaustos studijos ataskaita ir liepos 17 dieną aktyviai svarstomas.
Studijos rezultatai parodė ir privalumus, ir galimus trūkumus. Mano giliu įsitikinimu, privalumai aiškiai nusveria trūkumus. Tai ir aplinkosauga, ir jau labai akivaizdžiai pasiteisinusi sistema, neabejotinai skatinanti rūšiuoti atliekas. Gerokai efektyvesnis ir skaidresnis atliekų sutvarkymas, nes procesas tampa lengviau sukontroliuojamas, apskaitomas. Studijos rezultatai byloja, kad per depozito sistemą surenkamos stiklo taros yra perdirbama net 86 proc. Tuo tarpu per varpelių sistemą – vos 49 procentai taros. Juo labiau, kai pabrėžiama, kad varpeliuose surenkamos taros apskaita nėra tiksli. Toje pačioje studijoje teigiama, kad mišrių atliekų konteineriuose yra apie 60 proc. stiklo taros. Tai rodo, kad keliolika metų veikianti konteinerinė atliekų rūšiavimo sistema gyventojų taip ir nepaskatino rūšiuoti ir neugdo jų ekologinio sąmoningumo. Tuo tarpo vos ketvirtus metus gyvuojanti depozito sistema taros surenkamumą padidino daugiau kaip 90 procentų. Kas rodo, kad ekonominė nauda rūšiuoti atliekas yra didžiausia ir efektyviausia motyvacija gyventojams.
Per posėdį oponentai uždavė man klausimą, ar depozito sistema nepabrangins toje taroje pardavinėjamų produktų. Studijoje atsakoma vienareikšmiškai: taip. Nemanau, kad tai bus didelė problema, jei euru kitu pabrangs alkoholiniai gėrimai. Primenu, kad užstato sistema išplečiama vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tara.
Tačiau dalis alkoholinių gėrimų stiklo taros į depozito sistemą buvo įtrauka jau anksčiau, kodėl tada dalies pakuočių buvo atsisakyta?
Negaliu paaiškinti. Išties alaus, sidro, kokteilių buteliai į depozito
sistemą įtraukti prieš kelerius metus ir tas sprendimas puikiai
pasiteisino.
Komiteto posėdyje dalyvavo komunalinių atliekų tvarkytojų, prekybininkų,
gamintojų-importuotojų, perdirbėjų atstovai. Jie vienareikšmiškai
tvirtino, kaip viskas bus blogai, jei į depozito sistemą bus įtraukta
likusi alkoholinių gėrimų taros dalis. Turintys taromatus aiškino, kad
jie tam nepritaikyti, kad stiklo tarai priimti nėra vietos. Kiti
tvirtino, kad jų turimi taromatai traiško tarą, bet sutraiškyti šampano
butelių jie nepajėgsiantys. Dar kiti tikino, kad atsiras nemalonūs
kvapai.
O kodėl nenorima, kad ir kita stiklo tara būtų įtraukta į depozito sistemą? Gal tai neigiamai atsilieps komunalinių atliekų tvarkytojų pajamoms, nes, jei stiklo tara sudaro apie 60 proc. komunalinių atliekų, tai ko gero tvarkytojams yra nemažas pajamų šaltinis.
Tiksliai atsakyti į šį klausimą negaliu. Matyt, tam įtakos turi tai, kad komunalinių atliekų tvarkytojai investavo ir investuoja į varpelinio atliekų surinkimo plėtrą. Studijoje teigiama, kad išplėtus varpelinę atliekų surinkimo sistemą, surenkamumas padidės iki 73 procentų. Man kyla klausimas: jei per keliolika metų tesugebėjome pasiekti 49 proc. rezultatą ir dar neaišku, ar tiek pasiekėme, kaip per vienerius metus pasieksime 73 procentus? Į šį klausimą man niekas neatsakė.
O kaip siūloma pagerinti stiklo taros surinkimą?
Posėdyje kai kurie oponentai siūlė gyventojus skatinti rūšiuoti atliekas, padidinat mokestį už teršimą stiklu. Tačiau šį mokestį moka gamintojai-importuotojai, ir tas mokestis gyventojų absoliučiai nemotyvuoja rūšiuoti. Bus taip, didesnį mokestį sumokės gamintojas-importuotojas, o gyventojas stiklo tarą mes į komunalinių atliekų konteinerį, nes jam taip patogiau.
Prekybininkų atstovai pamoralizavo, kad gyventojų ekologinį sąmoningumą skatinu per mokėjimą jiems. Tačiau kas tame blogai? Svarbiausia, kad atliekos išrūšiuojamos, kad einame žiedinės ekonomikos keliu, o perdirbėjai gauna kokybišką švarią, net pagal spalvas išrūšiuotą žaliavą. Aš irgi būčiau už tai, kad gyventojai atliekas rūšiuotų vedami idealistinių paskatų, bet matome, kad realybė kitokia, žmonės skirtingi, jiems reikia motyvacijos. Ir depozito sistema ir taromatai, kaip ekonominės motyvacijos priemonė padėjo gerų rezultatų pasiekti labai staigiai: jau per pirmus metus turėjome 70 proc. viršijantį surenkamumą.
Be to, Aplinkos ministerijos užsakyta studija parodo, kad 80 proc. gyventojų palaiko depozito sistemos išplėtimą. Jie per šią sistemą nori grąžinti ne tik butelius, bet ir pvz. tatrapakus, stiklainius, konservų skardines.
Beje, antrines žaliavas perdirbantis verslas taip pat turi minčių, kad ir perdirbėjai patys galėtų susirinkti žaliavą. Visai pritariu tokiai idėjai. O kodėl ne? Tada depozito sistemoje atsirastų konkurencija, nebebūtų monopolio, perdirbėjai galėtų patogiau, greičiau, be tarpininkų susirinkti sau perdirbimui reikiamą žaliavą, o kurios neperdirba, realizuoti. Taip sklandžiau, efektyviau, sparčiau būtų įgyvendinamas žiedinės ekonomikos kelias. Galimybių yra daug, svarbu atverti joms kelius, atverti kelius kūrybiškumui, nestabdyti pažangos.
Tai kuo užsibaigė diskusija?
Pasiūliau projektą atidėti iki rudens sesijos, kad galėtume surasti geriausius sprendimų variantus. Galbūt taromatai nebūtinai turi būti susieti su prekybos tinklais? To pageidautų ir kai kurie ypač smulkieji prekybininkai. Visai sveikintinas būtų ir atskiras su gamintojais ir prekybininkais nesusietas antrinių žaliavų surinkimo verslas. Esu registravusi pataisą, kuriai Seimas jau pritarė po parteikimo dėl taromatų kaimuose, atsisakant prievolės mažoms kaimų parduotuvėms priimti rankiniu būdu depozitinę tarą. Gaila, Aplinkos ministerija šį mano pasiūlymą atmetė, bet tai dar turės būti svarstoma Aplinkos apsaugos komitete ir posėdžių salėje. Tad neigiamą Vyriausybės išvadą šiuo klausimu galime atmesti.
Manau, yra įvairių stiklo atliekų surinkimo būdų, tik jų reikia paieškoti. Mūsų tikslas eiti žiedinės ekonomikos keliu, o tam labai svarbus atliekų išrūšiavimas.
Smulkieji prekybininkai neprieštarauja depozito sistemos išplėtimui, jei jiems nebus primestas taros surinkimas rankiniu būdu, kas iš tiesų jiems padidins administracinę naštą. Puikiai tą suprantu. Yra ir kitų aspektų šiuo metu galiojančios depozito sistemos kontekste, diskriminuojančių smulkius prekybininkus. Todėl ir registravau pataisą dėl taromatų kaimuose.
Iki Seimo rudens sesijos būtinai pateiksiu keletą rimtų kompromisinių pasiūlymų, kad ir vilkas sotus būtų, ir avis sveika. Tikrai neabejoju surasim būdų ir kaip nuimti nuo „vargšų“ stambiųjų prekybininkų „gležnų pečių“ sunkią papildomą administracinę naštą, kad nereikėtų jiems vargintis, ieškant papildomų sandėliavimo patalpų, traiškyti „neįveikiamus“ šampano butelius ar baimintis, kad 1 euru pabrangs alkoholiniai gėrimai. Būtina atverti kelius ir konkurencijai užstato administravimo srityje, o taip pat panaikinti diskriminacines sąlygas tiek smukiems prekybos tinklams, tiek kaimų ir miestelių parduotuvėms.
O kodėl nenorima, kad ir kita stiklo tara būtų įtraukta į depozito sistemą? Gal tai neigiamai atsilieps komunalinių atliekų tvarkytojų pajamoms, nes, jei stiklo tara sudaro apie 60 proc. komunalinių atliekų, tai ko gero tvarkytojams yra nemažas pajamų šaltinis.
Tiksliai atsakyti į šį klausimą negaliu. Matyt, tam įtakos turi tai, kad komunalinių atliekų tvarkytojai investavo ir investuoja į varpelinio atliekų surinkimo plėtrą. Studijoje teigiama, kad išplėtus varpelinę atliekų surinkimo sistemą, surenkamumas padidės iki 73 procentų. Man kyla klausimas: jei per keliolika metų tesugebėjome pasiekti 49 proc. rezultatą ir dar neaišku, ar tiek pasiekėme, kaip per vienerius metus pasieksime 73 procentus? Į šį klausimą man niekas neatsakė.
O kaip siūloma pagerinti stiklo taros surinkimą?
Posėdyje kai kurie oponentai siūlė gyventojus skatinti rūšiuoti atliekas, padidinat mokestį už teršimą stiklu. Tačiau šį mokestį moka gamintojai-importuotojai, ir tas mokestis gyventojų absoliučiai nemotyvuoja rūšiuoti. Bus taip, didesnį mokestį sumokės gamintojas-importuotojas, o gyventojas stiklo tarą mes į komunalinių atliekų konteinerį, nes jam taip patogiau.
Prekybininkų atstovai pamoralizavo, kad gyventojų ekologinį sąmoningumą skatinu per mokėjimą jiems. Tačiau kas tame blogai? Svarbiausia, kad atliekos išrūšiuojamos, kad einame žiedinės ekonomikos keliu, o perdirbėjai gauna kokybišką švarią, net pagal spalvas išrūšiuotą žaliavą. Aš irgi būčiau už tai, kad gyventojai atliekas rūšiuotų vedami idealistinių paskatų, bet matome, kad realybė kitokia, žmonės skirtingi, jiems reikia motyvacijos. Ir depozito sistema ir taromatai, kaip ekonominės motyvacijos priemonė padėjo gerų rezultatų pasiekti labai staigiai: jau per pirmus metus turėjome 70 proc. viršijantį surenkamumą.
Be to, Aplinkos ministerijos užsakyta studija parodo, kad 80 proc. gyventojų palaiko depozito sistemos išplėtimą. Jie per šią sistemą nori grąžinti ne tik butelius, bet ir pvz. tatrapakus, stiklainius, konservų skardines.
Beje, antrines žaliavas perdirbantis verslas taip pat turi minčių, kad ir perdirbėjai patys galėtų susirinkti žaliavą. Visai pritariu tokiai idėjai. O kodėl ne? Tada depozito sistemoje atsirastų konkurencija, nebebūtų monopolio, perdirbėjai galėtų patogiau, greičiau, be tarpininkų susirinkti sau perdirbimui reikiamą žaliavą, o kurios neperdirba, realizuoti. Taip sklandžiau, efektyviau, sparčiau būtų įgyvendinamas žiedinės ekonomikos kelias. Galimybių yra daug, svarbu atverti joms kelius, atverti kelius kūrybiškumui, nestabdyti pažangos.
Tai kuo užsibaigė diskusija?
Pasiūliau projektą atidėti iki rudens sesijos, kad galėtume surasti geriausius sprendimų variantus. Galbūt taromatai nebūtinai turi būti susieti su prekybos tinklais? To pageidautų ir kai kurie ypač smulkieji prekybininkai. Visai sveikintinas būtų ir atskiras su gamintojais ir prekybininkais nesusietas antrinių žaliavų surinkimo verslas. Esu registravusi pataisą, kuriai Seimas jau pritarė po parteikimo dėl taromatų kaimuose, atsisakant prievolės mažoms kaimų parduotuvėms priimti rankiniu būdu depozitinę tarą. Gaila, Aplinkos ministerija šį mano pasiūlymą atmetė, bet tai dar turės būti svarstoma Aplinkos apsaugos komitete ir posėdžių salėje. Tad neigiamą Vyriausybės išvadą šiuo klausimu galime atmesti.
Manau, yra įvairių stiklo atliekų surinkimo būdų, tik jų reikia paieškoti. Mūsų tikslas eiti žiedinės ekonomikos keliu, o tam labai svarbus atliekų išrūšiavimas.
Smulkieji prekybininkai neprieštarauja depozito sistemos išplėtimui, jei jiems nebus primestas taros surinkimas rankiniu būdu, kas iš tiesų jiems padidins administracinę naštą. Puikiai tą suprantu. Yra ir kitų aspektų šiuo metu galiojančios depozito sistemos kontekste, diskriminuojančių smulkius prekybininkus. Todėl ir registravau pataisą dėl taromatų kaimuose.
Iki Seimo rudens sesijos būtinai pateiksiu keletą rimtų kompromisinių pasiūlymų, kad ir vilkas sotus būtų, ir avis sveika. Tikrai neabejoju surasim būdų ir kaip nuimti nuo „vargšų“ stambiųjų prekybininkų „gležnų pečių“ sunkią papildomą administracinę naštą, kad nereikėtų jiems vargintis, ieškant papildomų sandėliavimo patalpų, traiškyti „neįveikiamus“ šampano butelius ar baimintis, kad 1 euru pabrangs alkoholiniai gėrimai. Būtina atverti kelius ir konkurencijai užstato administravimo srityje, o taip pat panaikinti diskriminacines sąlygas tiek smukiems prekybos tinklams, tiek kaimų ir miestelių parduotuvėms.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Karolina Baltmiškė
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą