2019 m. lapkričio 20 d., trečiadienis

V. Vingrienės sveikinimo žodis, tartas konferencijoje "Atsakingas atliekų sutvarkymas Lietuvoje - perdirbti, neleisti liepsnoti"


Prieš beveik trejetą metų garsiai ir užtikrinai kalbėjome apie padangų tvarkymą Kazlų Rūdos konferencijoje. Buvo išsakyta daug drąsių idėjų, įvardytos problemos, nurodyti spręstini klausimai, pabrėžti galimi padariniai. Tačiau visos šios kalbos ir ryžtingi pranešimai nugulė tarp spaudos puslapių ir liko dulkėti lentynose. Mano inicijuotos įstatymo pataisos dėl padangų tvarkymo, gavusios žalią šviesą tiek Seimo salėje, tiek Vyriausybės išvadoje, Aplinkos ministerijos klerkų iniciatyva buvo pusmečiui sustabdytos – atidėtos su intencija, jog numatomas mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nauja redakcija, Seimą pasiekęs vos ką tik, viską pakeis iš esmės, todėl nėra laiko ar reikalo priiminėti mano „trupinines“ reformas. Kodėl reikėjo vilkinti pokyčius? Ar būtina buvo sulaukti Alytaus katastrofos, kad visi pradėtų panikuoti ir žarstytis kritika, kažkas pasijaustų didvyriškais gelbėtojais, moraliai aiškinančiais tariamai aklai visuomenei, jog gaisras atvėrė sistemos ydas. Taip, ydas jis tikrai iškėlė į dienos šviesą, tačiau jos buvo matyti jau seniai; bėda, kad tuo metu niekas į jas nenorėjo žiūrėti, o pavienių idealistų šūkavimas daugelio buvo lengva ranka atmestas kaip nevertas dėmesio.
 Ši katastrofa privalo mums visiems tapti labai rimta pamoka, išmokta smūgiu į galvą, galingai supurtančiu visų smegenis su aiškia žinia: laukti, teisintis ir tylėti nebegalima – veiksmų būtina imtis čia pat ir dabar!
Šiandien čia susirinkome kalbėti apie tai, ką darysime toliau, siekdami ne tik užbėgti kitoms tokioms nelaimėms už akių, bet ir pasinaudoti galimybėmis atliekas paversti žaliava vis didesnę paklausą įgyjančių gaminių gamybai, taip tausojant aplinką ir jos išteklius, bei atpiginant patį produktą. Pasikvietėme mokslo srities atstovus, kurie, esu tikra, pateiks daug įdomių sprendimų, bei jų taikymo pavyzdžių. Susirinkome įvardyti kliūtis, trukdančias eiti šiuo perspektyviu keliu. Kas tiksliai mus sulaiko nuo tvarkingo padangų surinkimo, perdirbimo, panaudojimo asfalto, kilimėlių, kitų produktų gamybai? Ką būtina padaryti, kad šie keliai atsivertų ir ledai pagaliau pajudėtų? Esame Seime, kur priimami pagrindiniai politiniai sprendimai, keičiamos ir tobulinamos įstatymų nuostatos, todėl drąsiai pasakykime vieni kitiems, ką dera taisyti, tobulinti ir kurti. Raginu šio pasitarimo metu nesižarstyti kaltinimais ar pasiteisinimais, o susitelkti į racionaliausių ir veiksmingiausių sprendimų paiešką.
Viliuosi, kad šiandien nepaskartos spalio 21 d. čia, Seime, vykusios konferencijos pakuočių atliekų tvarkymo klausimais scenarijus, kuomet visas renginys skendėjo pasiteisinimuose kaip negalima kažko keisti, agitavimuose tenkintis nieko nedarymo komforto zoną, ir prašymuose duoti dar laiko ar nustatyti verslui konkrečias užduotis pasikeisti. Visa tai neišvengiamai vestų į tolesnį mirkimą tų pačių problemų liūne, viso labo laukiant naujo paraginimo; pamirštama, kad toji pelkė mums brangiai kainuoja – ne tik finansiškai, bet ir aplinkos bei mūsų asmeninės sveikatos atžvilgiu. Ji tyvuliuoja mūsų ateities kartų sąskaita. Vienintelis Algirdas Reipas, tuomet į tribūną įsiveržęs kaip viesulas, sugriaudėjo savo išskirtiniu, akis verčiančia kritika grįstu pranešimu. Apeliuodamas į publiką jaunosios Gretos Tiunberg šūkiu „Kaip jūs drįstate?!“, jis prašė susirinkusiuosius atsipeikėti, ir pasidalino aiškiais, konkrečiais pasiūlymais, galinčiais išjudinti sistemą iš mirties taško. Tikiuosi ir šiandien išgirsti tokių įkvepiančių, ugningų pasisakymų ir konkrečių pasiūlymų.
Mielieji, laukti, dvejoti ir teisintis laiko jau nebeturime. Tinkamiausio momento laukimas yra didžiausia mūsų klaida, o Alytaus pavyzdys rodo, kad tai gali lengvai tapti siaubingu nusikaltimu. Laukiamas tinkamas momentas niekada neateina; tinkamiausias metas veiksmui yra dabar – tiesą sakant, tinkamas jis buvo jau vakar, prieš tris ar net dešimt metų. Griebkime jautį už ragų!
Šia optimistine gaida linkiu mums visiems naudingos ir produktyvios diskusijos, kupinos inovatyvių sprendimų ir geranoriškų perspektyvų bendradarbiavimui. Kartu galime sudaryti visas reikalingas sąlygas deramam padangų sutvarkymui ir atverti kelią sėkmės proveržiui mūsų šalyje.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą