Prieš beveik trejetą
metų garsiai ir užtikrinai kalbėjome apie padangų tvarkymą Kazlų Rūdos
konferencijoje. Buvo išsakyta daug drąsių idėjų, įvardytos problemos, nurodyti spręstini
klausimai, pabrėžti galimi padariniai. Tačiau visos šios kalbos ir ryžtingi
pranešimai nugulė tarp spaudos puslapių ir liko dulkėti lentynose. Mano
inicijuotos įstatymo pataisos dėl padangų tvarkymo, gavusios žalią šviesą tiek
Seimo salėje, tiek Vyriausybės išvadoje, Aplinkos ministerijos klerkų
iniciatyva buvo pusmečiui sustabdytos – atidėtos su intencija, jog numatomas mokesčio
už aplinkos teršimą įstatymas nauja redakcija, Seimą pasiekęs vos ką tik, viską
pakeis iš esmės, todėl nėra laiko ar reikalo priiminėti mano „trupinines“ reformas.
Kodėl reikėjo vilkinti pokyčius? Ar būtina buvo sulaukti Alytaus katastrofos,
kad visi pradėtų panikuoti ir žarstytis kritika, kažkas pasijaustų didvyriškais
gelbėtojais, moraliai aiškinančiais tariamai aklai visuomenei, jog gaisras atvėrė
sistemos ydas. Taip, ydas jis tikrai iškėlė į dienos šviesą, tačiau jos buvo
matyti jau seniai; bėda, kad tuo metu niekas į jas nenorėjo žiūrėti, o pavienių
idealistų šūkavimas daugelio buvo lengva ranka atmestas kaip nevertas dėmesio.
Ši
katastrofa privalo mums visiems tapti labai rimta pamoka, išmokta smūgiu į
galvą, galingai supurtančiu visų smegenis su aiškia žinia: laukti, teisintis ir
tylėti nebegalima – veiksmų būtina imtis čia pat ir dabar!
Šiandien čia
susirinkome kalbėti apie tai, ką darysime toliau, siekdami ne tik užbėgti
kitoms tokioms nelaimėms už akių, bet ir pasinaudoti galimybėmis atliekas paversti
žaliava vis didesnę paklausą įgyjančių gaminių gamybai, taip tausojant aplinką ir
jos išteklius, bei atpiginant patį produktą. Pasikvietėme mokslo srities
atstovus, kurie, esu tikra, pateiks daug įdomių sprendimų, bei jų taikymo pavyzdžių.
Susirinkome įvardyti kliūtis, trukdančias eiti šiuo perspektyviu keliu. Kas
tiksliai mus sulaiko nuo tvarkingo padangų surinkimo, perdirbimo, panaudojimo
asfalto, kilimėlių, kitų produktų gamybai? Ką būtina padaryti, kad šie keliai
atsivertų ir ledai pagaliau pajudėtų? Esame Seime, kur priimami pagrindiniai
politiniai sprendimai, keičiamos ir tobulinamos įstatymų nuostatos, todėl drąsiai
pasakykime vieni kitiems, ką dera taisyti, tobulinti ir kurti. Raginu šio
pasitarimo metu nesižarstyti kaltinimais ar pasiteisinimais, o susitelkti į
racionaliausių ir veiksmingiausių sprendimų paiešką.
Viliuosi, kad šiandien
nepaskartos spalio 21 d. čia, Seime, vykusios konferencijos pakuočių atliekų
tvarkymo klausimais scenarijus, kuomet visas renginys skendėjo pasiteisinimuose
kaip negalima kažko keisti, agitavimuose tenkintis nieko nedarymo komforto zoną,
ir prašymuose duoti dar laiko ar nustatyti verslui konkrečias užduotis pasikeisti.
Visa tai neišvengiamai vestų į tolesnį mirkimą tų pačių problemų liūne, viso
labo laukiant naujo paraginimo; pamirštama, kad toji pelkė mums brangiai
kainuoja – ne tik finansiškai, bet ir aplinkos bei mūsų asmeninės sveikatos
atžvilgiu. Ji tyvuliuoja mūsų ateities kartų sąskaita. Vienintelis Algirdas
Reipas, tuomet į tribūną įsiveržęs kaip viesulas, sugriaudėjo savo išskirtiniu,
akis verčiančia kritika grįstu pranešimu. Apeliuodamas į publiką jaunosios
Gretos Tiunberg šūkiu „Kaip jūs drįstate?!“, jis prašė susirinkusiuosius atsipeikėti,
ir pasidalino aiškiais, konkrečiais pasiūlymais, galinčiais išjudinti sistemą
iš mirties taško. Tikiuosi ir šiandien išgirsti tokių įkvepiančių, ugningų pasisakymų
ir konkrečių pasiūlymų.
Mielieji, laukti,
dvejoti ir teisintis laiko jau nebeturime. Tinkamiausio momento laukimas yra
didžiausia mūsų klaida, o Alytaus pavyzdys rodo, kad tai gali lengvai tapti
siaubingu nusikaltimu. Laukiamas tinkamas momentas niekada neateina; tinkamiausias
metas veiksmui yra dabar – tiesą sakant, tinkamas jis buvo jau vakar, prieš tris
ar net dešimt metų. Griebkime jautį už ragų!
Šia optimistine gaida
linkiu mums visiems naudingos ir produktyvios diskusijos, kupinos inovatyvių
sprendimų ir geranoriškų perspektyvų bendradarbiavimui. Kartu galime sudaryti
visas reikalingas sąlygas deramam padangų sutvarkymui ir atverti kelią sėkmės
proveržiui mūsų šalyje.
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą