Nuo miškų reformos iki žaliojo kurso

Su Seimo Aplinkos apsaugos, Europos reikalų komitetų ir Energetikos komisijos nare VIRGINIJA VINGRIENE kalbamės apie tai, kas nuveikta per beveik ketverius  jos kadencijos metus ir ką būtina dar padaryti.

– Valstybinių miškų ūkio reforma jau praėjo. Kaip vertinate šią reformą, kokias matote klaidas, ar pasiteisino pasirinkta valdymo struktūra?

– Prieš trejus metus pradėtos miškų ūkio reformos reikalingumu niekas neabejojo ir dabar neabejoja. Tam buvo pribrendęs laikas, nes ankstesnioji valdymo tvarka buvo  pasenusi, ne visos urėdijos dirbo efektyviai, buvo labai mažų ir mažai pelningų, jas būtinai reikėjo jungti. Juolab kad valstybinių įmonių valdymo optimizavimas buvo viena iš stojimo į EBPO sąlygų. Šiandien turime pripažinti, kad klaidų neišvengta. Vienas iš argumentų, kad po reformos padidės miškininkų atlyginimai, neįvyko. Atlygis padidėjo, bet ne miškininkams, o Valstybinių miškų urėdijos vadovybei, jos valdybos nariams. Pagrindinės reformos klaidos – per mažai buvo kalbamasi su miškininkais, nebuvo aiški  reformos vizija, padidintos iki 6 proc. kirtimų normos, o ir Aplinkos ministerijos vadovybė laikėsi gana arogantiškos pozicijos, iš pat pradžių metusi šešėlį ant visos miškininkų bendruomenės, prisidėjo prie kiršinimo ir gąsdinimo. Tai akivaizdžiai rodo ministerijos vadovybės patirties valstybės tarnyboje, politikoje ir vadyboje stoką. Ši reforma parodė tai, kaip nereikėtų daryti reformų. Labai gaila, kad mokytis turėjome tokio aplinkosaugai jautraus ir svarbiausio mūsų šalies gamtos išteklių sektoriaus rėmuose. Miškas – ne vien mediena ir pajamų skaičiavimas, tai ne tik ūkinė veikla, bet ir ypač svarbi kraštovaizdžio, rekreacijos, aplinkosaugos dalis.

Reikia priminti, kad problemoms spręsti veikia parlamentinė Aplinkos apsaugos komiteto kontrolė. Mes išsakome tikrai labai aštrias pastabas visais klausimais. Negailestinga kritike aš ketinu būti ir toliau. Įtvirtinome saugiklį dėl miškų išlaikymo valstybės nuosavybe, ko reikalauja šalies Konstitucija. Tad kartu su kolega Seimo nariu, premjeru Sauliumi Skverneliu registravome pataisą dėl Valstybių miškų urėdijos įtraukimo į strateginių (neprivatizuotinų) objektų sąrašą ir Seimas jai pritarė. Tai reiškia, kad ši įmonė negali būti privatizuojama, reformuojama ar pertvarkoma į kitas formas be specialaus Seimo sprendimo – tai  užkerta kelią galimam jos privatizavimui. Šis žingsnis žengtas norint užkirsti kelią bet kokioms spekuliacijoms ar siekiui atiduoti miškus į privačias rankas.

Svarbu ir tai, kad Lietuva netaptų tik žaliavinės medienos eksportuotoja, o didžiausia pridėtinė vertė būtų sukuriama būtent Lietuvoje. Visuomenės lūkestis yra mažinti miško iškirtimo kiekius, kad šie resursai nebūtų eikvojami ir eksportuojami, pridėtinę vertę sukuriant užsienyje. Reikia skatinti baldų gamybą, lentpjūves, vietinę pramonę aprūpinti mediena, išskirtinai remti smulkųjį medienos verslą, daugiau dėmesio skirti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai, kas pasitarnautų ir didesnėms pajamoms į šalies biudžetą, naujų verslų plėtrai bei naujoms darbo vietoms  regionuose.

– Europos žaliasis kursas – nauja Europos ekonominio augimo strategija, kuria siekiama ES sukurti teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, išteklius efektyviai naudojančia ir konkurencinga ekonomika. Aktyviai skatinate eiti žaliojo kurso keliu. Kaip sekasi jį tiesti Lietuvoje?

– Nuo birželio 1 d. jau įsigalios  mano su kolega Tomu Tomilinu inicijuotos Užimtumo įstatymo pataisos dėl didesnių darbuotojų darbo užmokesčio subsidijų darbdaviams, vykdantiems į Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą ir technologinę pažangą orientuotas veiklas, vykdantiems socialinį dialogą, teikiantiems žinioms imlias paslaugas.

Tokio pobūdžio verslus ketinama pusę metų subsidijuoti 2MMA dydžio išmokomis, tam iš viso numatyta 381 mln. eurų parama. Parama būtų paskirstyta taip: 1–2 mėnesius po karantino pabaigos, kiekvienam šių verslų darbuotojui skiriant po 1214 eurų išmoką, jei būtų pasirinktas 70 proc. subsidijos variantas, arba 607 eurų išmoka, jei subsidijuojama 100 proc.; 3–4 mėn. subsidijuojama būtų 50 proc., skiriant maksimaliai 1214 eurų, o 5–6 mėn. – 30 proc., bet ne daugiau nei 303,5 eurų.

Europos žaliasis kursas – tai nauja Europos ekonominio augimo strategija, kuria siekiama Europos Sąjungoje sukurti teisingą ir klestinčią visuomenę. Tai apima tvarią beatliekinę, atliekas žaliavoms naudojančią, į klimato kaitos proceso stabdymą orientuotą ekonomiką. Teikti paramą pažangių technologijų gamybai ir žinioms imlių paslaugų teikimui nuspręsta dėl to, kad šios sritys turi didžiausią potencialą transformuoti pramonę siekiant didesnio ir vis augančio įmonių bei jų veiklos sektorių našumo. Tačiau šios veiklos turėtų atitikti žaliojo kurso kriterijus.

Šiuo metu yra rengiamas šių veiklų sąrašas, į kurį įeitų ir žiedinės ekonomikos principais grįstos veiklos, išteklius tausojančios, gamybą iš antrinių žaliavų, daiktų atnaujinimą vykdančios, želdynų tvarkymo, aplinkos priežiūros, mažesnes CO2 emisijas išskiriančios, tarkim, dviračių gamybos ir remonto veiklos bei panašiai.  Nustatomi ir konkretūs  žaliojo kurso kriterijai bei saugikliai, reikalaujantys, kad norintys  šias subsidijas gauti verslai per pastaruosius trejus metus nebūtų bausti už aplinkosaugos pažeidimus.

Tvarkantis su karantino iššūkiais ir padariniais, Europos žaliasis kursas turi tapti prioritetine gaire Lietuvos verslui gaivinti. Ekologiškas, aplinkos ir darbuotojų atžvilgiu atsakingai veikiantis verslas – pagrindinis garantas ryžtingam, ilguoju laikotarpiu perspektyviam išėjimui iš krizės sukeltos ekonominės stagnacijos. Žaliojo kurso principais grįsta pramonė, aktyviai remiama valstybės ir plėtojama bendradarbiaujant su kitomis ES šalimis, daugelio ekspertų ir mano nuomone, yra perspektyviausias plėtros scenarijus ateičiai, o ypač dabar, atsigaunant po koronaviruso pandemijos.

Žaliojo kurso naudą ir perspektyvą palaiko daugelis ES įtakingų politikų, įskaitant Europos Komisijos pirmininkę Ursulą fon der Lejen (Ursula von der Leyen), Vokietijos kanclerę Angelą Merkel (Angela Merkel), už aplinkosaugą atsakingą eurokomisarą Virginijų Sinkevičių, kurie ne kartą pabrėžė kurso svarbą ES ekonominio atsigavimo planui. Jų teigimu, žaliasis kursas turėtų tapti kelrodžiu kompasu, kuriuo sekdamos ES šalys gali šią katastrofišką pandemiją paversti beprecedente galimybe sukurti naujovišką, technologiškai pažangią ir analogiškoms krizėms daug atsparesnę ekonomiką.

Būtina pabrėžti, kad sėkmė priklauso nuo to, kaip nuosekliai bus vykdomi kurso numatyti tikslai. Ekonominės pažangos galimybė bus puiki proga Lietuvai abiem rankomis sučiupti laimės paukštę – proga, kurios praleisti tikrai nederėtų. Todėl finansinę paskatą ir visus palaikymo pajėgumus tikslinga kreipti būtent šia – dirbančio, kūrybiško, plataus požiūrio, perspektyvaus ir pažangaus, socialiai atsakingo verslo – linkme.

– Seimas  po pateikimo pritarė siūlymui keisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą ir biodegalais nelaikyti degalų, pagamintų iš palmių aliejų ir jų šalutinių produktų. Kodėl?

– Biodegalai turi būti gaminami iš tvarumo kriterijus atitinkančių žaliavų. Palmių aliejaus ir kitų neigiamą poveikį atogrąžų miškams turinčių žaliavų priskyrimas biodegalams yra nepateisinamas ir diskredituoja visus biodegalus.Dėl augančios biodegalų paklausos Europoje, Indonezijoje ir Malaizijoje yra naikinami atogrąžų miškai, o jų vietoje plečiamos alyvpalmių plantacijos. Naikinant miškus deginami durpynai sukelia itin dideles klimato atšilimą skatinančias dujų emisijas, naikinama bioįvairovė,  kyla grėsmė atogrąžų miškų gyvūnų ir augalų išnykimui.  Be to, tyrimai rodo, kad daugelyje šalių plečiant alyvpalmių plantacijas ir vykdant jų veiklą dideliu mastu pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant priverstinius iškeldinimus, ginkluotą smurtą, vaikų darbą, vergavimą už skolas ar čiabuvių bendruomenių diskriminavimą.

Europos Parlamentas 2017 m. priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Komisiją iki 2020-ųjų apriboti palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimą biodegalų gamybai. O pagal pernai Europos Komisijos patvirtintus biodegalų darnumo reikalavimus, didesnės dalies iš palmių aliejaus pagamintų biodegalų Europos Sąjunga numato atsisakyti iki 2030 metų. Tą numato 2018/2001 direktyva. Prancūzija pirmoji ES  žengė ryžtingą žingsnį dešimčia metų anksčiau perkėlusi direktyvos nuostatas ir biodegalus iš palmių aliejaus uždraudė.  Šiuo keliu ketina sekti ir Vokietija. Draudimus ar ribojimus biodegalams iš palmių aliejaus ketina taikyti ir kitos šalys: Jungtinė Karalystė, Švedija, Italija, Austrija, Danija, Vokietija, Olandija ir Lenkija.  Norvegija palmių aliejaus biodegalus  uždraudė, išsakiusi tvirtą poziciją, kad jie teršia aplinką labiau nei iškastinis kuras. Tokios išvados prieita Norvegijos Atogrąžų miškų fondo parengtoje ataskaitoje, taip pat ir 2016 m.  Europos Komisijos užsakymu atliktoje studijoje.

Pastaraisiais metais 60 proc. ES alyvpalmių aliejaus importo teko energetikos sektoriui: iš jo 45 proc. panaudota kaip transporto degalai – nuo 2010-ųjų šis skaičius padidėjo šešis kartus. Iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai sudaro mažiau nei 20 proc. visų Lietuvoje vartojamų biodegalų, todėl jų vartojimo apribojimas nepadarys žymesnės įtakos šalies biodegalų rinkai.

Parengė Rūta Steponaitytė

Šaltinis: http://miskininkas.eu

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.