Pastarojo meto aplinkosauginiai iššūkiai,
nepaisant katastrofiškų savo padarinių, tokioms šalims kaip Lietuva
pasitarnauja ir kaip dovana. Jų iššaukti europinio lygmens sprendimai
žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos ir klimato kaitos klausimais suteikė
mums precedento neturinčią galimybę įgyti konkurencinį pranašumą labiau
pasiturinčių, bet technologinio lankstumo savo aplinkosauginėje
infrastruktūroje stokojančių Europos valstybių atžvilgiu.
Praeityje investavusios didelius pinigus į
šiandien jau atgyvenusias technologijas, jos ganėtinai lėtai juda
pažangesnių technologijų diegimo link; apgalvotai investuodama į
naujausias aplinkosaugines technologijas, Lietuva turi išskirtinį šansą
šį tikslą pasiekti greičiau nei ES senbuvės, taip užsitikrindama
vertingo partnerio bendruose aplinkosauginiuose projektuose statusą.
Po ilgo dvejojimo Seime pagaliau buvo žengtas ryžtingas žingsnis šios
iniciatyvos link. Nuo birželio 1 d. įsigaliojusi Užimtumo įstatymo
pataisa numato didesnes valstybines subsidijas Europos žaliojo kurso
tikslus atitinkančią veiklą vykdančių įmonių darbuotojams. Lietuvos
įsipareigojimą laikytis Žaliojo kurso šią savaitę paliudijo ministrai L.
Kukuraitis ir Ž. Vaičiūnas, bendru įsakymu patvirtinę šių veiklų
sąrašą; jame nurodyti reikalavimai apima įmonių orientaciją į
pažangiomis technologijomis grįstą gamybą, žinioms imlias paslaugas,
atsakingą socialinio dialogo vykdymą. Sąrašą lydi ir konkretūs žaliojo
kurso veiklų kriterijai bei saugikliai, užtikrinantys, kad subsidijos
bus teikiamos tik verslams, trejus metus nepažeidusiems aplinkosaugos
reikalavimų ir darbo teisės bei darbo užmokesčio darbuotojui mokėjimo
tvarkos.
Šiuos reikalavimus atitinkančios įmonės,
turėjusios prastovų ar nukentėjusios nuo covid-19, pusmetį po karantino
bus subsidijuojamos dviejų MMA dydžio išmokomis. Tam skirta 381 mln.
eurų paramos suma. Parama bus paskirstyta taip: pasirinkus 70 proc.
subsidijos variantą, 1–2 mėnesius po karantino kiekvienam įmonės
darbuotojui bus mokama 1,214 EUR išmoka, o subsidijuojant 100 proc. –
607 EUR išmoka; 3–4 mėn. bus subsidijuojama 50 proc., skiriant
maksimaliai 1,214 EUR, o 5–6 mėn. – 30 proc., bet ne daugiau nei 303.5
EUR.
Europos žaliasis kursas – tai nauja Europos ekonominio augimo
strategija, kuria siekiama Europos Sąjungoje sukurti teisingą ir
klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, konkurencinga, išteklius
efektyviai naudojančia ir socialiai atsakinga ekonomika. Tvarkantis su
pandemijos sukeltais iššūkiais ir padariniais, strategija privalo tapti
prioritetine gaire ne tik verslo gaivinimui, bet ir krypčiai ateityje.
Ekologiškas, aplinkos ir darbuotojų atžvilgiu atsakingai veikiantis
verslas – tai pagrindinis garantas veržliam, konkurencingumą
užtikrinančiam išėjimui iš krizės sukeltos ekonominės stagnacijos.
Ministrų įsakymu patvirtintas žaliojo kurso
tikslus atitinkančių veiklų sąrašas apima ekologinį ūkininkavimą,
atsinaujinančių išteklių energetiką, vandens ir nuotekų valymą, medžių
ir kitų augalų sodinimą, atliekų perdirbimą, medžiagų atgavimą, baldų ir
kitų produktų gamybą iš antrinių žaliavų, prekybą naudotais daiktais,
drabužių siuvimą, valymą ir taisymą, avalynės taisymą, elektronikos ir
kitų daiktų remontą, dviračių gamybą, nuomą ir remontą bei daugelį kitų
veiklų. Visos jos privalo paisyti aplinkosaugos kriterijų, tokių kaip
mažesnės energijos sąnaudos ir CO2 emisijos, pakartotinis atliekų
naudojimas, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, kuo mažesnė
aplinko tarša. Subsidijų gavėjai privalės atitikti bent du iš
patvirtintame sąraše įvardytų kriterijų, ir nenusižengę aplinkosaugos
bei darbo teisės reikalavimams.
Žaliojo kurso principais grįsta pramonė, aktyviai remiama valstybės ir
plėtojama bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos šalimis,
daugelio ekspertų ir mano pačios nuomone, yra perspektyviausias plėtros
scenarijus. Tokį tikslą puoselėju ir palaikau jau seniai, ragindama
kolegas politikus žvelgti į aplinkosaugą, žiedinę ekonomiką ir kovą su
klimato kaita kaip perspektyvią galimybę, ne naštą. Todėl buvo skaudu
iki šiol buvo matyti flegmatišką trypčiojimą vietoje, skepsį ar net
pašaipą, atmestinai vertinant tiesiai į mūsų rankas nukritusią galimybę.
Tiek verslo, tiek biurokratų dvejojimas, pasinėrus į nesibaigiančių ir
niekur nevedančių diskusijų liūną, baikščiai laukus Europos Komisijos
nurodymų, paramos ar kitokio išjudinančio spyrio, yra esminė priežastis,
kodėl ši proga iki šiol nebuvo deramai išnaudota.
Naujovėms ir aplinkosaugos sektoriaus
skaidrumui aktyviai priešinasi ir tie rinkos žaidėjai, kurie siekia
išlikti saugioje komforto zonoje, kur gali be didelių pastangų ir toliau
savo kišenėn savintis valstybinę paramą, mainais įdėdami tik minimalias
pastangas toliau imituodami socialiai atsakingą veiklą ir neįmanomais
išjuokdami jiems keliamus reikalavimus. Tokį patologiškai abejingą
požiūrį šiandien privalome rauti su šaknimis. Įsigaliojus Užimtumo
įstatymo pataisai, tokie tobulėti atsisakantys ir pažangos kelio
išsižadėję verslai išeidami iš karantino šios paramos negaus.
Žaliojo kurso naudą ir perspektyvą pripažįsta ir aktyviai remia daugelis
įtakingų Europos Sąjungos politikų, įskaitant Europos Komisijos
Pirmininkę Ursulą fon der Lejen, Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, bei
už aplinkosaugą atsakingą Eurokomisarą Virginijų Sinkevičių, kurie ne
kartą yra pabrėžę modelio svarbą ES ekonominio atsigavimo planui. Jų
teigimu, žaliasis kursas turėtų tapti kelrode žvaigžde, kuria sekdamos
ES šalys šią katastrofišką pandemiją gali paversti beprecedente galimybe
sukurti naujovišką, aplinkai draugišką, socialiai atsakingą ir krizėms
atsparesnę ekonomiką.
Būtina pabrėžti, kad kurso sėkmė priklausys
nuo to, kaip nuosekliai bus vykdomi jo numatyti tikslai. Ekonominės
pažangos galimybė yra puiki proga Lietuvai abiem rankomis sučiupti mums
virš galvų ratus sukančią laimės paukštę – proga, kurios praleisti
tikrai nederėtų. Todėl finansinę paskatą ir visus valstybinės paramos
pajėgumus tikslinga kreipti būtent šia – aplinkai draugiško, socialiai
atsakingo, kūrybiško, perspektyvaus verslo – linkme. Juolab, kad
Lietuvoje tikrai turime labai sėkmingai pasiteisinusių žiedinės
ekonomikos iniciatyvų, kurių autoriai nepabūgo žengti naujais,
neišbandytais keliais, o šiandien pergalingai skina savo įdirbio laurus
tarptautinėse rinkose.
Privalome keisti ligšiolinį požiūrį, jei tikimės iš sudėtingos krizinės
situacijos išeiti kaip laimėtojai ir skinti pergales toliau. Covid-19
pandemija, nepaisant pragaištingų jos padarinių, gali pasitarnauti kaip
galimybė ryžtingai išplaukti į progreso ir naujų atradimų vandenis,
atveriančius kelią tolesnei mūsų šalies sėkmei ir klestėjimui. Neturiu
nė menkiausios abejonės, kad ekonominio atsigavimo skatinimo priemonės
visais įmanomais būdais turėtų būtų kreipiamos būtent šia perspektyvia
linkme.
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą