Virginija Vingrienė. Žaliųjų verslų skatinimas – pergalingas šuolis pažangių ekonominių perspektyvų link

Pastarojo meto aplinkosauginiai iššūkiai, nepaisant katastrofiškų savo padarinių, tokioms šalims kaip Lietuva pasitarnauja ir kaip dovana. Jų iššaukti europinio lygmens sprendimai žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos ir klimato kaitos klausimais suteikė mums precedento neturinčią galimybę įgyti konkurencinį pranašumą labiau pasiturinčių, bet technologinio lankstumo savo aplinkosauginėje infrastruktūroje stokojančių Europos valstybių atžvilgiu.

Praeityje investavusios didelius pinigus į šiandien jau atgyvenusias technologijas, jos ganėtinai lėtai juda pažangesnių technologijų diegimo link; apgalvotai investuodama į naujausias aplinkosaugines technologijas, Lietuva turi išskirtinį šansą šį tikslą pasiekti greičiau nei ES senbuvės, taip užsitikrindama vertingo partnerio bendruose aplinkosauginiuose projektuose statusą.

 

Po ilgo dvejojimo Seime pagaliau buvo žengtas ryžtingas žingsnis šios iniciatyvos link. Nuo birželio 1 d. įsigaliojusi Užimtumo įstatymo pataisa numato didesnes valstybines subsidijas Europos žaliojo kurso tikslus atitinkančią veiklą vykdančių įmonių darbuotojams. Lietuvos įsipareigojimą laikytis Žaliojo kurso šią savaitę paliudijo ministrai L. Kukuraitis ir Ž. Vaičiūnas, bendru įsakymu patvirtinę šių veiklų sąrašą; jame nurodyti reikalavimai apima įmonių orientaciją į pažangiomis technologijomis grįstą gamybą, žinioms imlias paslaugas, atsakingą socialinio dialogo vykdymą. Sąrašą lydi ir konkretūs žaliojo kurso veiklų kriterijai bei saugikliai, užtikrinantys, kad subsidijos bus teikiamos tik verslams, trejus metus nepažeidusiems aplinkosaugos reikalavimų ir darbo teisės bei darbo užmokesčio darbuotojui mokėjimo tvarkos.

Šiuos reikalavimus atitinkančios įmonės, turėjusios prastovų ar nukentėjusios nuo covid-19, pusmetį po karantino bus subsidijuojamos dviejų MMA dydžio išmokomis. Tam skirta 381 mln. eurų paramos suma. Parama bus paskirstyta taip: pasirinkus 70 proc. subsidijos variantą, 1–2 mėnesius po karantino kiekvienam įmonės darbuotojui bus mokama 1,214 EUR išmoka, o subsidijuojant 100 proc. – 607 EUR išmoka; 3–4 mėn. bus subsidijuojama 50 proc., skiriant maksimaliai 1,214 EUR, o 5–6 mėn. – 30 proc., bet ne daugiau nei 303.5 EUR.

 

Europos žaliasis kursas – tai nauja Europos ekonominio augimo strategija, kuria siekiama Europos Sąjungoje sukurti teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, konkurencinga, išteklius efektyviai naudojančia ir socialiai atsakinga ekonomika. Tvarkantis su pandemijos sukeltais iššūkiais ir padariniais, strategija privalo tapti prioritetine gaire ne tik verslo gaivinimui, bet ir krypčiai ateityje. Ekologiškas, aplinkos ir darbuotojų atžvilgiu atsakingai veikiantis verslas – tai pagrindinis garantas veržliam, konkurencingumą užtikrinančiam išėjimui iš krizės sukeltos ekonominės stagnacijos.

Ministrų įsakymu patvirtintas žaliojo kurso tikslus atitinkančių veiklų sąrašas apima ekologinį ūkininkavimą, atsinaujinančių išteklių energetiką, vandens ir nuotekų valymą, medžių ir kitų augalų sodinimą, atliekų perdirbimą, medžiagų atgavimą, baldų ir kitų produktų gamybą iš antrinių žaliavų, prekybą naudotais daiktais, drabužių siuvimą, valymą ir taisymą, avalynės taisymą, elektronikos ir kitų daiktų remontą, dviračių gamybą, nuomą ir remontą bei daugelį kitų veiklų. Visos jos privalo paisyti aplinkosaugos kriterijų, tokių kaip mažesnės energijos sąnaudos ir CO2 emisijos, pakartotinis atliekų naudojimas, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, kuo mažesnė aplinko tarša. Subsidijų gavėjai privalės atitikti bent du iš patvirtintame sąraše įvardytų kriterijų, ir nenusižengę aplinkosaugos bei darbo teisės reikalavimams.

 

Žaliojo kurso principais grįsta pramonė, aktyviai remiama valstybės ir plėtojama bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, daugelio ekspertų ir mano pačios nuomone, yra perspektyviausias plėtros scenarijus. Tokį tikslą puoselėju ir palaikau jau seniai, ragindama kolegas politikus žvelgti į aplinkosaugą, žiedinę ekonomiką ir kovą su klimato kaita kaip perspektyvią galimybę, ne naštą. Todėl buvo skaudu iki šiol buvo matyti flegmatišką trypčiojimą vietoje, skepsį ar net pašaipą, atmestinai vertinant tiesiai į mūsų rankas nukritusią galimybę. Tiek verslo, tiek biurokratų dvejojimas, pasinėrus į nesibaigiančių ir niekur nevedančių diskusijų liūną, baikščiai laukus Europos Komisijos nurodymų, paramos ar kitokio išjudinančio spyrio, yra esminė priežastis, kodėl ši proga iki šiol nebuvo deramai išnaudota.

Naujovėms ir aplinkosaugos sektoriaus skaidrumui aktyviai priešinasi ir tie rinkos žaidėjai, kurie siekia išlikti saugioje komforto zonoje, kur gali be didelių pastangų ir toliau savo kišenėn savintis valstybinę paramą, mainais įdėdami tik minimalias pastangas toliau imituodami socialiai atsakingą veiklą ir neįmanomais išjuokdami jiems keliamus reikalavimus. Tokį patologiškai abejingą požiūrį šiandien privalome rauti su šaknimis. Įsigaliojus Užimtumo įstatymo pataisai, tokie tobulėti atsisakantys ir pažangos kelio išsižadėję verslai išeidami iš karantino šios paramos negaus.

 

Žaliojo kurso naudą ir perspektyvą pripažįsta ir aktyviai remia daugelis įtakingų Europos Sąjungos politikų, įskaitant Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą fon der Lejen, Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, bei už aplinkosaugą atsakingą Eurokomisarą Virginijų Sinkevičių, kurie ne kartą yra pabrėžę modelio svarbą ES ekonominio atsigavimo planui. Jų teigimu, žaliasis kursas turėtų tapti kelrode žvaigžde, kuria sekdamos ES šalys šią katastrofišką pandemiją gali paversti beprecedente galimybe sukurti naujovišką, aplinkai draugišką, socialiai atsakingą ir krizėms atsparesnę ekonomiką.

Būtina pabrėžti, kad kurso sėkmė priklausys nuo to, kaip nuosekliai bus vykdomi jo numatyti tikslai. Ekonominės pažangos galimybė yra puiki proga Lietuvai abiem rankomis sučiupti mums virš galvų ratus sukančią laimės paukštę – proga, kurios praleisti tikrai nederėtų. Todėl finansinę paskatą ir visus valstybinės paramos pajėgumus tikslinga kreipti būtent šia – aplinkai draugiško, socialiai atsakingo, kūrybiško, perspektyvaus verslo – linkme. Juolab, kad Lietuvoje tikrai turime labai sėkmingai pasiteisinusių žiedinės ekonomikos iniciatyvų, kurių autoriai nepabūgo žengti naujais, neišbandytais keliais, o šiandien pergalingai skina savo įdirbio laurus tarptautinėse rinkose.

 

Privalome keisti ligšiolinį požiūrį, jei tikimės iš sudėtingos krizinės situacijos išeiti kaip laimėtojai ir skinti pergales toliau. Covid-19 pandemija, nepaisant pragaištingų jos padarinių, gali pasitarnauti kaip galimybė ryžtingai išplaukti į progreso ir naujų atradimų vandenis, atveriančius kelią tolesnei mūsų šalies sėkmei ir klestėjimui. Neturiu nė menkiausios abejonės, kad ekonominio atsigavimo skatinimo priemonės visais įmanomais būdais turėtų būtų kreipiamos būtent šia perspektyvia linkme.

 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.