Prieš skubėdami saugoti atogrąžų miškus, pirmiausia pasirūpinkime savuoju

Per neeilinį Miškininkų sąjungos suvažiavimą Raudondvaryje karo kirvį iškasusią rezoliuciją priėmę miškininkai teigė nematę kitos išeities – esą skubotai priimamos reformos kontekste akivaizdu, kad jų nuomonė jau neberūpi, nes yra „kita nuomonė“.

Ta „kita nuomonė“ suformuota viešojoje erdvėje ir pagrįsta ne duomenimis ar faktais, bet tik atvejais.

Ar miškininkas žino, ko reikia Lietuvos miškui?

Dabartinė situacija gali lemti ir neigiamą atsakymą. Suprantu, kad urėdų jau nebus klausoma, bet dar yra ir girininkų, eigulių, mokslininkų. Ar jų pozicija taip pat klaidinga?

Neišgirstama ta visuomenės dalis, kurios žodis turėtų būti ne mažiau reikšmingas nei išankstinė politinė nuostata. Sudarome įspūdį, jog miškininkystės sektoriaus padėtį iš tiesų geriausiai išmano Aplinkos ministerijos koridoriais sliūkinantys biurokratai, kurių pareiškimai apsiriboja frazėmis „reikia“, „taip turi būti“ ir „taip bus“. Kur ieškome kompetencijos?

Daugiau skaitykite adresu http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/v-vingriene-pries-skubedami-saugoti-atograzu-miskus-pirmiausia-pasirupinkime-savuoju.d?id=73956092.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.