Šiandien
teko pabūti mokytojos vaidmenyje, pravedant dvi pilietiškumo pamokas žaliąja
tematika Justiniškių Taikos progimnazijoje. Buvo tikrai smagu šiltai, dalykiškai
pabendrauti su septintos ir aštuntos klasės moksleiviais. Netrūko humoru
persmelktų akimirkų tiek iš moksleivių, ypač aštuntokų, tiek iš mano pusės. Buvo
įdomu pasijausti mokytoja-drauge. Tokio tipo mokytojus visi labiausiai ir
mylėjome:). Tiesa, rimtai susimąsčiau, kai viena moksleivė
paklausė manęs, kuo mokydamasi pradinėse klasėse. Netikėtai nustebau atsiminusi,
kad mokytojos profesija buvo viena iš mano apsvajotų profesijų. Mokyklos suole
buvau įkvėpta pasukti ir politikos keliu, nors tai įvyko jau 11-toje klasėje,
istorijos mokytojo dėka. Neseniai vykusio renginio Druskininkuose metu susitikau
su juo pirmą kartą po mokyklos baigimo. Buvo labai malonu, kai jis pasidžiaugė
mano sėkme politikoje, pajuokaudamas, jog gerai mane išmokė. Jis visiškai
teisus – taip ir buvo. Turbūt nėra didesnės laimės, garbės ir priežasties
didžiuotis mokytojui, nei stebėti savo mokinių pasiekimus – juk tame didžiausias
nuopelnas yra būtent jų; o pats geriausias mokytojas yra tas, kurį jo mokiniai pranoksta
– kaip ir puikus vadovas, savo komandoje pasirenkantis apsukresnius už save
pavaldinius. Apie tai taip pat kalbėjome su moksleiviais. Viliuosi, kad mano
mintys jiems patiko ir paliko šiokį tokį įspūdį, o jei bent vieną įkvėpė
didiems darbams – tai jau didelis pasiekimas savaime. Stebėjausi, kad
moksleivių tarpe buvo labai atidžiai besiklausančių, aktyviai ir drąsiai
užduodančių klausimus, šmaikščių temų nevengiančių jaunuolių. Palinkėjau jiems,
kad rinkdamiesi savo gyvenimo kelią, didžiausią dėmesį jie skirtų ne dideliems
pinigams, prestižui ar tėvų norams, o tam, kas yra arčiausiai jų pačių širdies,
ir sričiai, kurioje jie patys jaučiasi geriausiais.
Beje,
likau sužavėta ir to, kad daug įdomių ekologinių projektų vykdo ir pati mokykla.
Pavyzdžiui, technologijų pamokų metu yra naudojamos antrinės žaliavos, o iš jų
gaminami ne tik žaislai ar įvairiausi buitinės paskirties daiktai, bet ir siuvami
drabužiai mokyklos teatrui, scenos dekoracijos. Labai sumaniai išspręsta ir dėl
prakiurusio stogo sugadintų sienų sutvarkymo problema: ant jų buvo nutapyti
įdomūs paveikslai, vaizduojantys gamtą ir pasakų personažus. Taip pat, buvau
pakviesta į kovo 16 d. vyksiantį mokyklos teatro spektaklio pristatymą.
Iš
tiesų nepakartojami įspūdžiai. Pasijutau labai įkvėpta ir pakylėta, kupina
energijos ir motyvacijos nenuleisti rankų savo tikslų siekimo kelyje. Mes,
politikai, dirbame dėl šios kartos žmonių. Nenoriu ir neturiu teisės su jais
pasielgti taip, kaip su mumis kažkada pasielgė mūsų pirmtakai, padarę taip,
kaip jiems patogiau ar naudingiau, neatsižvelgdami į tai, kas tinka mums ir ar
mums to reikia, neįsiklausę į mūsų, ateinančios ir savo gyvenimus bei šalies
ateitį kuriančios kartos norus bei lūkesčius. Šiandien vis dar tvarkomės su
tokio trumparegiško ir savanaudiško mąstymo pasekmėmis. Viliuosi, kad visi
dėsime dideles pastangas, jog šios praeities klaidos nebūtų pakartotos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą