Nors už lango XXI amžius, Lietuvoje – pažangioje ES valstybėje – vis dar įsišaknijęs gilus patriarchalinis požiūris, paremtas lyčių nelygybės principu. Karjera, politika vis dar dažniausiai skiriama vyriškoms nuomonėms, vyriškos lyties kandidatams ir vyriškai kompetencijai.
Tai vyrauja vyresnėse kartose. Guodžia žinojimas, kad jaunimo požiūris kitoks, tačiau šiandien profesinėje veikloje moteris vis dar turi būti devyniomis galvomis aukštesnė už vyrą, kad pelnytų deramą įvertinimą ir pripažinimą. Kitaip ji tiesiog liks nepastebėta.
Šiandien vis dar gajus nebylus sutarimas, jog politika – išskirtinai vyriška veiklos sritis, į kurią įžengusias moteris derėtų traktuoti lyg ne į savo vietą patekusias prašalaites, toleruoti tik tiek, kiek neišvengiamai būtina. Toks įsitikinimas visiškai neracionalus ir kyla veikiau iš savanaudiškų paskatų, o ne racionalių argumentų. Nepaisant to, toks požiūris tebėra gyvas ir plačiai propaguojamas – deja, ne tik valdžios struktūrose, bet ir šeimose.
Būtent šeimose, mano įsitikinimu, glūdi viena pagrindinių mažo moterų įsitraukimo į aktyvią politiką ir karjeros siekį priežastis. Daugeliu atvejų šeimos vyras prioritetą teiks asmeninių perspektyvų vystymui ir sulauks tam didelio palaikymo, kone iš inercijos stumtelėdamas savo moterį į antrą planą, kur jai tenka jei ne pilno, tai bent dalinio etato namų šeimininkės vaidmuo, paliekantis jai gerokai apribotas galimybes pačiai įsitraukti į veiklą.
Daugiau skaitykite adresu: https://m.delfi.lt/ringas/article.php?id=78122755
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą