Apie akcijas ir jų poveikį visuomenei ir
Saugomų teritorijų įstatymo pataisas kalbamės su Seimo Aplinkos
apsaugos komiteto nare Virginija Vingriene.
Gerbiama Virginija, ką tik
pasibaigė tradicinė akcija „Darom“. Kokias mintis sukėlė šiųmetė akcija?
Gal kaip Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė tikitės daugiau
iniciatyvų?
Pirmiausia noriu pasidžiaugti tuo,
kas yra. Džiugu, kad žmonės susirenka, kad tvarko aplinką. Ir sutvarko
ne tik savo aplinką, bet ir kitų paliktas šiukšles. Labai gerai, kad
žmonės vis labiau bendruomenėja, ateina ir švarina ne tik savo kiemą,
bet bendrąsias erdves. Tas darbas labai svarbus visiems mums. Malonu,
kad mūsų visuomenėje vis labiau ryškėja švarios aplinkos poreikis,
pamažu išgyvendinama yda lengvabūdiškai šiukšlinti, nes kiekvienais
metais akcijos metu surenkama vis mažiau šiukšlių. Be abejo, prieš
dvylika metų gimusi iniciatyva galėtų įgyti ir naujų idėjų, įdomesnių
iniciatyvų. Kaip minėjo atliekų tvarkytojai, pastaruoju metu gamtoje
daugiausia aptinkama padangų ir statybinių atliekų. Tad galbūt akciją
„Darom“ galime papildyti ir skatinimu, kaip tas atliekas pvz.
kūrybiškiau panaudoti. Galbūt gimtų iniciatyva ir taip trūkstamos
perdirbimo skatinimo iniciatyvos. Gal vertėtų surengti ir kūrybines
dirbtuves, ką neseniai pademonstravo padangų importuotojų organizacija,
pakviesdama šalies gyventojus sudalyvauti senų padangų pritaikymo
konkurse. Būtų gražu, jei ir akcija „Darom“ būtų papildyta kūrybingumą,
verslumą ar žiedinę ekonomiką skatinančiomis idėjomis.
Balandžio 26 dieną prie
Vyriausybės vyko viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“ surengta akcija
„Prieš palmių aliejaus vartojimą“. Kaip teigia šios
akcijos iniciatorius Domantas Tracevičius, alyvpalmių plantacijos dengia
jau daugiau nei 27 mln. ha žemės ploto. Norint dar labiau jas
praplėsti, kertamos džiunglės, naikinamai gyvūnai, sausinami durpynai –
dėl šios priežasties didėja šiltnamio dujų koncentracija. Protesto metu
buvo skatinama susimąstyti, ar visuomenė žino, kas yra mūsų kasdieną
valgomo maisto sudėtyje ir ar tikrai suprantame, kokią žalą palmių
aliejus daro ne tik mūsų organizmui, bet ir žemei bei gyvūnijai.
Ši akcija neatsiejama nuo antros
kartos biodegalų naudojimo skatinimo. Žinoma palmių aliejus naudojamas
ne tik maistui, bet ir kalbama ir biodegalų gamybai, viena iš nuomonių
jį priskiria prie antros kartos biodegalų. Kas dar labiau paspartintų
šių medžių naikinimą. Todėl pritarčiau šiai idėjai.
Degantys Baltarusijos miškai, gaisrus sukeliantis žolės deginimas kelia nemažą susirūpinimą.
Taip, tai kelia labai didelį
susirūpinimą, tačiau mes nesame apsaugoti nuo stichinių nelaimių – šiuo
atveju dar ankstyvą pavasarį prasidėjusia sausra signalizuoja apie rimtą
pavojų, jau visai artėjama prie pavojingiausios penktosios klasės
gaisringumo. Tokiomis sąlygomis ypatingai atsargiai reikia elgtis su
ugnimi. Šioje vietoje pagelbėtų ne tik lankymosi miškuose griežtas
ribojimas, bet ir šiukšlinimo įpročių apsikratymas. Juk savo elgesiu
kiekvienas gali tiesiogiai ar netiesiogiai gali prisidėti ir prie miškų
gaisringumo mažinimo. Gaisrą stichinės sausros sąlygomis gali sukelti ne
tik neatsakingai numesta nuorūka ar deginama žolė, bet ir palikta
stiklo šukė.
Visiškai nepateisinamas pernykštės
žolės deginimas. Jau ne kartą įsitikinome jų padariniais bei sukelta
nepataisoma žala gyvajai gamtai, o neretai ir pačiam žmogui, jo turtui.
Apie tai liudija ir praėjusią savaitę Šalčininkų rajone įvykusi didžiulė
nelaimė, kai sumanius sudeginti šiukšles žaibiškai užsiliepsnojo ir
sudegė dešimtys kaimo pastatų.
Ugnis nejunta sienų, ar
Lietuva yra numačiusi priemones, kaip apsisaugoti, kad kilus panašiems
atvejams ugnis nepersikeltų iš kaimyninių šalių?
Tiesa, kad sienų ugniai nėra, bet senų
nėra ir oro užterštumui, ir miško kenkėjų išplitimui, ir kitiems
ekstremaliems reiškiniams. Nekalbus apie galimą bet kokio pobūdžio
avariją vos km nuo Vilniaus statomoje Astravo atominėje jėgainėje.
Ištikus tokiai nelaimei lieka viena galimybė – skubus gyventojų
evakavimas.
Dėl kilusio miškų gaisro Lietuva
nėra priėmusi specialių sprendimų, nors, pasienio regionų savivaldybės
ir miškininkai yra pasiruošę mielai padėti malšinti gaisrus, net ir už
ES ribų esančiai šaliai. Juk ugnis netruktų persimesti ir į Lietuvos
miškus, o kartu, miškuose skendinčias gyvenvietes. Turime priimti
reikiamus lanksčius sprendimus valstybiniu lygmeniu, kai reaguoti esant
tokiomis ekstremalioms sąlygoms, nepaisant jokių politinių rietenų ar
kitų aspektų. Juk čia giname ir savo pačių turtą, nors draugiška pagalba
nelaimės ištiktai šaliai irgi itin svarbu.
Kokius aplinkosaugos klausimus pastaruoju metu svarsto Seimas?
Balandžio 26 d. Seimas priėmė
Saugomų teritorijų įstatymo pataisą. Nuspręsta nustatyti, kad saugomose
teritorijose esančių kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros
paveldo objektų paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos
reikalavimai bus nustatomi saugomų teritorijų planavimo schemose (ribų
ir tvarkymo planuose) arba valstybinių draustinių atveju – tvarkymo
planuose.
Šio įstatymo pakeitimo tikslas yra
vengti dubliavimo, kai saugomose teritorijose yra kultūros paveldo
objektai. Iki šiol specialieji planai buvo rengiami tiek Saugomų
teritorijų direkcijos, tiek Kultūros paveldo departamento. Pagal šiuos
pakeitimus, jeigu kultūros paveldo objektai bus saugomose teritorijose,
bus rengiami tik Saugomų teritorijų direkcijos specialieji planai, o
jeigu kultūros paveldo objektai ne saugomose teritorijose, tuomet
Kultūros paveldo departamento specialieji planai.
Pakeitimais taip pat siekiama
nustatyti, kad valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ir
valstybiniuose draustiniuose esančių kultūros paveldo vietovių
teritorijų ribos bus nustatomos remiantis šio įstatymo nustatyta tvarka
rengiamuose saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo
dokumentuose, vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
įstatymu. Jei dokumentą pasirašys prezidentė, pataisa turi įsigalioti
jau nuo 2019 m. gegužės 1 d.
Parengė Karolina Baltmiškė
Šaltinis: Regionų naujienos
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą