„Svarbiausi atliekų tvarkymo sprendimai
gimsta ne Seime, o žmonėse – jei atsakingiau rūšiuotume, galvotume, ką
darome su aplinka, nereikėtų radikalių sprendimų“, – svarsto Vilniaus
apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas
Vaitkevičius. Artėjant dvyliktajai „Darom“ akcijai, savo įžvalgomis
pasidalijo patys atliekų tvarkytojai, Seimo nariai ir „Darom“ akcijos
organizatoriai.
 |
| DELFI nuotrauka | Karolina Pansevič |
Netrukus dvyliktą kartą įvyksianti „Darom“ akcija, nors ir puikiai žinoma visos šalies mastu, pasak vieno iš akcijos valdybos narių Igno Brazausko, organizatoriams vis dar kelia šiokių tokių iššūkių. Jo teigimu, visuomenė gana noriai dalyvauja aplinkos švarinimo renginiuose – vien mokyklų į šiųmetinį renginį užsiregistravo daugiau nei 400, tačiau, anot I. Brazausko, norėtųsi, kad visuomenė būtų dar aktyvesnė.
Paklaustas, kaip keitėsi šiukšlinimo situacija Lietuvoje per akcijos metus, valdybos narys pažymėjo, kad teigiamų rezultatų greičiausiai davė taromatų sistemos įdiegimas. „Ilgą laiką bendras surinktų atliekų kiekis Lietuvoje „Darom“ akcijos metu buvo apie 2 tūkst. tonų. Paskutiniais metais šis skaičius sumažėjo iki 1300 tonų. Manome, kad toks skaičiaus pokytis susijęs su taromatų sistema“, – kalba I. Brazauskas.
Paklaustas, kaip keitėsi šiukšlinimo situacija Lietuvoje per akcijos metus, valdybos narys pažymėjo, kad teigiamų rezultatų greičiausiai davė taromatų sistemos įdiegimas. „Ilgą laiką bendras surinktų atliekų kiekis Lietuvoje „Darom“ akcijos metu buvo apie 2 tūkst. tonų. Paskutiniais metais šis skaičius sumažėjo iki 1300 tonų. Manome, kad toks skaičiaus pokytis susijęs su taromatų sistema“, – kalba I. Brazauskas.
„Darom“ akcija turėtų virsti kasdiene atliekų kultūra
Anot VAATC vadovo Tomo Vaitkevičiaus, kasmet surenkamų atliekų kiekiai išties mažėja, tačiau vien surinkti jas – nepakanka, labai svarbu ir tinkamai išrūšiuoti: tik taip pavyks užtikrinti, kad jos būtų sutvarkytos aplinkai draugiškiausiu būdu.
„Visi Lietuvos regioniniai atliekų tvarkymo centrai prie „Darom“ akcijos pirmiausia prisideda tuo paprastu darbu – užtikrindami, kad visa tai, ką žmonės surinks, bus sutvarkyta. Sutvarkyta saugiai, tuose įrenginiuose, kurie veikia maksimaliai apsaugant aplinką. Tačiau „Darom“ mums yra ir kito pobūdžio renginys. Mes į tai žiūrim kaip į tam tikrą gimtadienį – atliekų tvarkytojai dirba visus metus, o „Darom“ tampa gera proga ateiti į šį „gimtadienį“ visiems kartu ir pajausti bendruomeniškumą tvarkant aplinką“, – kalba T. Vaitkevičius.
Jo teigimu, visuomenė pastebimai darosi vis labiau sąmoninga atliekų tvarkymo klausimu, todėl tikėtina, kad šiukšlinimo situacija šalyje kasmet gerės.
„Svarbiausi atliekų tvarkymo sprendimai gimsta ne Seime, o žmonėse – jei atsakingiau rūšiuotume, galvotume, ką darome su aplinka, nereikėtų radikalių sprendimų, galbūt – net ir taromatų sistemos. „Darom“ turi tapti mūsų kasdiene, kantria atliekų kultūra“, – įsitikinęs T. Vaitkevičius.
Anot VAATC vadovo Tomo Vaitkevičiaus, kasmet surenkamų atliekų kiekiai išties mažėja, tačiau vien surinkti jas – nepakanka, labai svarbu ir tinkamai išrūšiuoti: tik taip pavyks užtikrinti, kad jos būtų sutvarkytos aplinkai draugiškiausiu būdu.
„Visi Lietuvos regioniniai atliekų tvarkymo centrai prie „Darom“ akcijos pirmiausia prisideda tuo paprastu darbu – užtikrindami, kad visa tai, ką žmonės surinks, bus sutvarkyta. Sutvarkyta saugiai, tuose įrenginiuose, kurie veikia maksimaliai apsaugant aplinką. Tačiau „Darom“ mums yra ir kito pobūdžio renginys. Mes į tai žiūrim kaip į tam tikrą gimtadienį – atliekų tvarkytojai dirba visus metus, o „Darom“ tampa gera proga ateiti į šį „gimtadienį“ visiems kartu ir pajausti bendruomeniškumą tvarkant aplinką“, – kalba T. Vaitkevičius.
Jo teigimu, visuomenė pastebimai darosi vis labiau sąmoninga atliekų tvarkymo klausimu, todėl tikėtina, kad šiukšlinimo situacija šalyje kasmet gerės.
„Svarbiausi atliekų tvarkymo sprendimai gimsta ne Seime, o žmonėse – jei atsakingiau rūšiuotume, galvotume, ką darome su aplinka, nereikėtų radikalių sprendimų, galbūt – net ir taromatų sistemos. „Darom“ turi tapti mūsų kasdiene, kantria atliekų kultūra“, – įsitikinęs T. Vaitkevičius.
Jam pritaria ir Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos direktoriaus pavaduotojas Saulius Kaupelis. Būtent į šią gamyklą atkeliauja visi Vilniaus regiono bendrųjų komunalinių atliekų šiukšlių maišeliai, kurie yra išardomi, o jų turinys – perrūšiuojamas. „Darom“ akcijos metu, anot S. Kaupelio, darbo gamyklai taip pat netrūksta.
„Mes esame tas partneris, kuris akcijos metu surinktas atliekas priima ir stengiasi išrūšiuoti. Su kiekvienais metais neišrūšiuotų atliekų vis mažėja, ir tuo galime tik pasidžiaugti. Kasdien Vilniaus MBA gamykloje iš bendrųjų atliekų srauto išrūšiuojame daugiau nei 12 skirtingų frakcijų – kartoną, skaidrią plėvelę, įvairias plastiko rūšis, aliuminį, geležį ir stiklą, tačiau pirmiausia, deja, tenka atskirti tas atliekas, kurių bendrųjų atliekų konteineriuose tikrai neturėtų būti ir kurios žalotų gamyklos įrengimus – padangas ir įvairias statybines atliekas“, – kalba S. Kaupelis.
Paskatinti galėtų depozito sistema
Seimo narės, Aplinkos apsaugos komiteto narės Virginijos Vingrienės teigimu, būtent padangos yra vienas pagrindinių taršos šaltinių miškuose, tai, anot Seimo narės, greičiausiai galėtų patvirtinti ir „Darom“ akcijos dalyviai. Tačiau sprendžiant šią problemą, V. Vingrienės teigimu, vien šviesti gyventojus nepakanka – situaciją turėtų pagerinti ir politiniai sprendimai.
„Vienas mūsų, įstatymų leidėjų, uždavinys – ieškoti galimybių, kaip išspręsti šią problemą, kaip motyvuoti gyventojus padangas grąžinti. Ką dabar daro ir gamintojų ir importuotojų organizacijos, kurios tvarko padangas – skatina gyventojus, sudaro sutartis su autoservisais, kad gyventojai galėtų atvežti nemokamai padangas, ir už kurių sutvarkymą apmoka gamintojų importuotojų organizacijos. Palaipsniui turėtume šią sistemą sutvarkyti. Taip pat yra idėja įvesti padangų depozitą – akivaizdu, kad butelių grąžinimo sistema pasiteisino“, – kalba Seimo narė.
V. Vingrienė priduria, kad šiuo metu svarstoma išplėsti butelių depozito sistemą, įtraukiant į ją vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą, taip pat yra ir diskusijų dėl tetrapakų, į kuriuos paprastai pakuojami pieno, sulčių gėrimai.
Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas tikina, kad didžiausias politikų dėmesys gerinant atliekų tvarkymo situaciją šalyje yra nukreiptas į derybas su gamintojais ir žiedinės ekonomikos skatinimą.
„Mums Seime labai svarbu, kad atsirastų kuo daugiau perdirbamų produktų. Apie tai kalba visas pasaulis, visa Europa, ir tai yra didysis iššūkis – kad kiekvienas mūsų suvartojamo produkto atliekos atgimtų į naują produktą, o ne nugultų sąvartyne. O mes, kaip gyventojai, turime suprasti, kad esame atsakingi už kiekvieną atlieką, kuri yra išmetama, ir turime pasistengti, kad ji atsirastų ten, kur jos vieta – taip tausosime savo aplinką“, – įsitikinęs Seimo narys.
„Mes esame tas partneris, kuris akcijos metu surinktas atliekas priima ir stengiasi išrūšiuoti. Su kiekvienais metais neišrūšiuotų atliekų vis mažėja, ir tuo galime tik pasidžiaugti. Kasdien Vilniaus MBA gamykloje iš bendrųjų atliekų srauto išrūšiuojame daugiau nei 12 skirtingų frakcijų – kartoną, skaidrią plėvelę, įvairias plastiko rūšis, aliuminį, geležį ir stiklą, tačiau pirmiausia, deja, tenka atskirti tas atliekas, kurių bendrųjų atliekų konteineriuose tikrai neturėtų būti ir kurios žalotų gamyklos įrengimus – padangas ir įvairias statybines atliekas“, – kalba S. Kaupelis.
Paskatinti galėtų depozito sistema
Seimo narės, Aplinkos apsaugos komiteto narės Virginijos Vingrienės teigimu, būtent padangos yra vienas pagrindinių taršos šaltinių miškuose, tai, anot Seimo narės, greičiausiai galėtų patvirtinti ir „Darom“ akcijos dalyviai. Tačiau sprendžiant šią problemą, V. Vingrienės teigimu, vien šviesti gyventojus nepakanka – situaciją turėtų pagerinti ir politiniai sprendimai.
„Vienas mūsų, įstatymų leidėjų, uždavinys – ieškoti galimybių, kaip išspręsti šią problemą, kaip motyvuoti gyventojus padangas grąžinti. Ką dabar daro ir gamintojų ir importuotojų organizacijos, kurios tvarko padangas – skatina gyventojus, sudaro sutartis su autoservisais, kad gyventojai galėtų atvežti nemokamai padangas, ir už kurių sutvarkymą apmoka gamintojų importuotojų organizacijos. Palaipsniui turėtume šią sistemą sutvarkyti. Taip pat yra idėja įvesti padangų depozitą – akivaizdu, kad butelių grąžinimo sistema pasiteisino“, – kalba Seimo narė.
V. Vingrienė priduria, kad šiuo metu svarstoma išplėsti butelių depozito sistemą, įtraukiant į ją vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą, taip pat yra ir diskusijų dėl tetrapakų, į kuriuos paprastai pakuojami pieno, sulčių gėrimai.
Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas tikina, kad didžiausias politikų dėmesys gerinant atliekų tvarkymo situaciją šalyje yra nukreiptas į derybas su gamintojais ir žiedinės ekonomikos skatinimą.
„Mums Seime labai svarbu, kad atsirastų kuo daugiau perdirbamų produktų. Apie tai kalba visas pasaulis, visa Europa, ir tai yra didysis iššūkis – kad kiekvienas mūsų suvartojamo produkto atliekos atgimtų į naują produktą, o ne nugultų sąvartyne. O mes, kaip gyventojai, turime suprasti, kad esame atsakingi už kiekvieną atlieką, kuri yra išmetama, ir turime pasistengti, kad ji atsirastų ten, kur jos vieta – taip tausosime savo aplinką“, – įsitikinęs Seimo narys.
Šaltinis: DELFI
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą