Seime vyko V. Vingrienės iniciatyva surengta diskusija "Mobingas darbo vietoje - kas gali mus apginti?"

Gruodžio 16d.  parlamentarės Virginijos Vingrienės iniciatyva  surengta Apskritojo stalo diskusija „Mobingas darbo vietoje – kas gali mus apginti?“  Ji su šiuo reiškiniu  –   grupiniu susidorojimu,  nukreiptu  prieš stipresnį, iniciatyvesnį asmenį, baiminantis konkurencijos darbo aplinkoje, susidūrė dar būdama profsąjungos pirmininke Žemės ūkio ministerijoje.  Jos pastebėjimu: šiuo metu toks pasichologinis smurtas įsigalėjęs visose srityse, kurio neatlaikydami vienas po kito iš gyvenimo pasitraukia jauni žmonės. Ji mano: pats laikas mobingą kriminalizuoti ir taikyti teisinę atsakomybę jį sukėlusiai grupei.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Jolita Vveinhard  pasigedo  sisteminio  ir teisinio požiūrio  į mobingą,  tad mano: būtina tai pakylėti  į tinkamą lygmenį, kuomet  tokio negatyvaus ir pragaištingo reiškinio pavadinimas ne pats svarbiausias, o svarbiau – savalaikis šios problemos sprendimas.  Anot mokslininkės: čia teisinė atsakomybė prisidėtų prie jo sukėlėjų tinkamo sudrausminimo. 

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Pilšnys patvirtino: švietimo sistemoje taip pat susiduriama su smurtu, patyčiomis, bet jiems užkirsti kelią įdiegiamos plačios prevencijos programos ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose.

Lietuvos darbdavių konfideracijos vadovas Danas Arlauskas pabrėžė: mobingas, pirmiausia, susijęs su  kultūriniais reiškiniais ir čia svarbu įmonės vadovui sukurti sveiką  mikroklimatą, padedantį išsaugoti iniciatyvius darbuotojus, savo idėjomis ir gebėjimais lenkiančius kolektyvo pilkąsias pelytes, kurios besibaiminant prarasti darbo vietas, prieš juos susivienija, tad mobingas turėtų būti prilyginamas netinkamam viešam elgesiui.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits paviešino:  vienas dažniausių mobingo apraiškos darbo aplinkoje būdų yra priekabiavimas dėl vyresnio amžiaus. Jos nuomone: tarp darbdavio ir darbuotojo turėtų įsigalėti tik dalykinė kalba. 

Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjo Martyno Dobrovolskio pastebėjimu: yra pakankamai mobingo atvejus vertinančių teisinių įstatymų, tarp jų baudžiamojo kodekso straipsniai dėl sistemingo terorizavimo, vedimo prie savižudybės, grasinimo fiziškai susidoroti.

Lietuvos medicinos sąjūdžio astovė Živilė Gudlevičienė pasidalino psichologinio mikroklimato medicinos sektoriaus analize, liudijančią vadovų didžiuosiuose medicinos centruose konkurencijos baimę kaip pačią svarbiausią.

 

Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus specialistas Ignas Rubikas apgailestavo: keliami dideli reikalavimai ne tik iš vadovų, bet ir iš pacientų pusės tampa nemažu iššūkiu tinkamai atlikti pareigas ir psichologiškai nepalūžti, tad būtina psichologinė pagalbą paties medikams, ir siūlo įtvirtinti galimybę atsisakyti gydyti įžūliai besielgiančius ligonius.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas paviešino netinkamą pavyzdį kovojant prieš smurtą darbo aplinkoje, kada įmonės vadovas kartu atstovauja ir profsąjungą, tada tai nesulaukia paviešinimo, o tokios aukos atleidžiamos jų pačių prašymu be išeitinių išmokų. Anot jo, darbo kodeksas turėtų būti pagrindinė šio reiškinio teisinė priemonė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pasidžiaugė augančiu visuomenės išsprusimu atpažįstant smurtą dėl savalaiko teisinių sprendimų priėmimo, kurie artimiausiu metu turėtų pasipildyti ir šios srities ratifikuotomis tarptautinėmis konvencijomis.

Apibendrindama diskusiją parlamentarė Virginija Vingrienė pažymėjo:  tai pirmas žingsnis, siekiant konkretumo mobingo sutramdyme, jo teisiniame įvertinime. Ji tikisi tolesnio bendradarbiavimo iš darbuotojų teises ginančių institucijų.

Santrauką parengė Angelė Šarlauskienė

Diskusijos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=0M3sqqJw0wE