Pokyčių kryptis – į gerą
„Manau, kad šios stichinės nelaimės kontekste turėsime daug pokyčių. Korona pandemija padarys korekcijų tiek tarpusavio santykiuose, tiek versle, tiek jo pobūdyje, organizavime. Geras signalas, kad verslui šiandien Lietuvoje neleidžiama piktnaudžiauti ir spręsti krizės padarinius darbuotojų sąskaita. Ir su piktnaudžiavimais nesitaiksto pati visuomenė. Svarbiausias užduotis krizės sąlygomis – išsaugoti darbo vietas, gyventojų pajamas, jų socialinį stabilumą. Giežta Premjero Sauliaus Skvernelio retorika: nedrįskite atleisti žmonių iš darbo arba varyti juos į neapmokamas atostogas, duoda savo rezultatus. Žinoma, premjero tvirtą pasakymą išgirdo ne visi, kai kas dar bandė praslysti su seno neatsakingo požiūrio likučiais. Ir vakar, ir šiandien sulaukiu skambučių, kuriais žmonės praneša apie darbdavių savivalę. Bet kartu tai parodo ir išaugusį darbuotojų sąmoningumą, drąsą pakovoti už save, juo labiau, kad jie jaučia aukščiausių šalies vadovų užnugarį, – mintimis dalijasi Seimo narė Virginija Vingrienė. – Ir verslininkai, pajutę netoleranciją, visuomenės spaudimą ir valdžios principingumą, keičiasi. Tikiu, sulauksime pokyčių į gerą tiek žmogui, tiek aplinkai. Dėl pastarosios mokslininkai seniai jau skambino pavojaus varpais, perspėdami dėl naujų epidemijų protrūkio, iššaukto klimato kaitos padarinių. Bet į tai žiūrėta pro pirštus. Labai gaila, kad prireikė, tokio stipraus supurtymo, kuomet sustojus pramonei, transporto srautams, skrydžiams, akivaizdžiai pamatėme globalius savo veiklos padarinius. Užteko kelių karantino dienų, ir palydovinės nuotraukos fiksuoja sumažėjusią taršą Kinijoje, Italijoje. Į Venecijos kanalus atplaukė žuvų gausa, pasirodė gulbės, o uostų teritorijas aplankė delfinai. Dabar jau ir didžiausi skeptikai įsitikino žmogaus neatsakingos veiklos milžinišku poveikiu klimatui ir tik nuo pačių priklauso, kaip viskas pasikeis į gerą.“
Pasak Seimo narės, net ir Lietuvos neatsakingas verslas, šios stichinės nelaimės kontekste pagaliau suprato bendrą Vyriausybės požiūrį, prioritetą teikiant tik socialiai atsakingai, aplinkai draugiškai veiklai. Suvokę, kad palaikymo ir užuojautos dėl jų neatsakingumo ir savanaudiškumo tikrai nesulauks, bando atpirkinėti savo kaltes, keistis, taisytis, suvokdami, kad tik taip gali po krizės išlikti. „Tie, kurie gamyklų nuotekų vamzdžius nukreipdavo į vandens telkinius, dabar įspiesti į kampą ir priversti arba keisti požiūrį, mąstyti ir elgtis, plėtoti veiklą atsakingai, draugiškumo aplinkai linkme, arba.... Labai norėčiau, kad pokyčiai įvyktų bent jau iš pragmatinio jų suvokimo pusės“, – teigia Virginija Vingrienė.
Parama – socialiai atsakingam verslui
Pašnekovės nuomone, koronavirusas tikrai pakeis ir verslo struktūrą. „Senais metodais dirbančios ir keistis nenorinčios įmonės, kurios dabar neretai kiša pagalius į ratus naujo požiūrio, pažangaus, socialiai atsakingo, aplinkai draugiško verslo kūrimuisi ir plėtrai, bus priverstos arba persitvarkyti, arba pralaimėti konkurencinėje kovoje. Ekonominių sunkumų padariniai, neabejoju praskins kelią Žaliojo kurso perspektyvai. Tikiu, atsivers keliai verslui, draugiškai žiūrinčiam į aplinką ir matančiam tik jame perspektyvą, naudojančiam pažangias, inovatyvias technologijas, tausojančias išteklius, mažinančias visai neišskiriančias emisijų“, – mano Seimo narė.
Praėjusį antradienį Seimo patvirtintas ekonomikos gelbėjimo paketas, skirtas pandemijos krizės padariniams švelninti, jos nuomone, yra labai išmintingas sprendimas. „Pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius į prioritetų viršūnę iškeliamas žmogus, jo sveikata, jo gyvybė, jo gerovė, o ne ekonomikos rodikliais. Pastarieji visuose politiniuose debatuose, net sunkmečio laiku būdavo svarbiausi, deja... Žmogų, kuriantį, uždirbantį verslui pinigus, atnešanti jam juos per vartojimą, nustūmus į visiškas paraštes. Skaudžiai išgyvenau 2009 metų „Naktinės reformos“ sprendimus. Sumažintos pensijos, valstybės tarnautojų atlyginimai, verslui atleistos rankos veržti diržus darbuotojams, juos šaltakraujiškai atleidinėti, varyti neapmokamų atostogų, nepaisant darbuotojo ekonominės padėties, turimų kreditinių įsipareigojimų, mažų vaikų buvo ciniška. Tuo tarpu patys įmonių vadovai nesumažino savo poreikių ir tyčiojosi. Tai buvo žiauru, netoleruotina, neteisinga! Pasekmes matome iki šiol, nors „krizės suvaldymo“ autoriai didžiuosi giriasi savo pasiekimais. Viriau pykčiu, kai tuometinė Vyriausybė, šaltakraujiškai dėliodama skaičiukus, juos iškėlė virš žmogaus gerovės. Toks požiūris į žmogų buvo vienas motyvų žengti man pačiai politikos link. Dabar labai didžiuojuosi, kad mūsų Vyriausybės, mūsų visų Seimo narių sprendimai, opozicijai net neprieštaraujant, yra tikrai socialiai atsakingi ir jautrūs. Tai iš esmės yra teisingas kelias. Žmogus yra svarbiausia! Jo darbo vietos išsaugojimas, pajamų užtikrinimas, galimybė išeiti kredito atostogų, teisinga ne tik socialiniu, bet ir ekonominiu aspektu. Vartojimas, juk verslo pajamų užtikrinimo garantija.“
Kaip pažymi Virginija Vingrienė, Vyriausybė skirdama paramą tik socialiai atsakingam verslui, jį ne tik motyvuoja elgtis socialiai atsakingai, bet ir sudrausmina per spaudimą smerkiant neatsakingumą. „Jei darbdavys nesijaučia atsakingas už savo darbuotojus, vengia atsiskaityti su partneriais, tokie verslininkai negaus jokių kompensacijų ir yra smerkiami. Išgirdę Premjero tvirtą palaikymą darbuotojai ir tiekėjai išdrįsta viešinti piktnaudžiavimo atvejus ir verslas momentaliai keičia retoriką bei sprendimus. Dabar būdamas neatsakingas jis jau pasijunta „balta varna“ ar „raupsuotuoju“. Galiausiai supranta, jog nesiimdami pokyčių, lengvabūdiškai elgdamiesi, jie ateities neturės. Nesugebantiems persitvarkyti ir keistis, matyt, teks nueiti nuo arenos. Taip tik lengviau atsivers keliai aplinkai draugiškam, į proveržį, naujas pažangias technologijas orientuotam verslui. Mūsų tikslas – sukurti įstatyminę bazę, kuri po krizės atsakingam verslui padėtų lengviau atsikelti. Turime visas pajėgas mesti paskatai subsidijuojant tik aplinkai draugiškas, socialiai atsakingas, pažangias veiklas. Seimo patvirtintas paramos paketas socialiai atsakingam verslui padeda išgyventi šį sudėtingą periodą, išlaikant darbo vietas ir užtikrinant darbuotojų pajamas. Nepamirštas ir individualus verslas. Suprantu, 257 eurai per mėnesį nėra ta suma, kuri padengtų bent dalį prarastų pajamų, bet individualus verslas yra lankstus ir gebės surasti veiklos galimybių. Jau ir dabar jis randama galimybių save realizuoti, tiek maisto į namu tiekimo, tiek reikalingų priemonių gamybos, tiek kitose reikalingose srityse. Netekusiems pajamų, dabar pasiūloma papildyti nuotolinės prekybos platintojų gretas, prekybininkai svarsto galimybę pasitelkti į pagalbą restoranų darbuotojus padirbėti kasininkais, kurių paklausa labai ženkliai išaugo. Krizės padarinių sušvelninimui Seimas leido Vyriausybei padidinti skolinimosi limitą iki 5,4 mlrd. eurų“, – mintimis dalijasi Seimo narė.
Parengė Karolina Baltmiškė
Šaltinis: manokrastas.lt
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą