Apsilankymas Veisiejų urėdijos Kapčiamiesčio girninikoje

Turime daug pozityvo miškininkystės sektoriuje ir privalome apie jį kalbėti kuo daugiau.

Trečiadienį lankiausi Veisiejų urėdijos Kapčiamiesčio (Lazdijų raj.) girininkijoje. Likau be galo sužavėta puikiu šiuolaikiškai pažangiu darbo organizavimu ypač savo darbą itin mylinčio, šiuolaikiško pažangaus mąstymo ir plataus požiūrio vadovo girininko Rimanto Pilecko veikla. Puikiu organizuotumu, kūrybiškumu, o taip pat pažangiu, drąsiu požiūriu į darbą pasižymintis idėjinis miškininkas, nuolat ieško netradicinių sprendimų būdų ir galimybių. Ypač įkvepia šio, iš pažiūros itin kuklaus vadovo drąsa, diegiant naujoves, siekis išbandyti naujas metodikas, eksperimentuoti ir atkaklus įtikinėjimas urėdijos vadovybei, siekiant jų pritarimo ir leidimo idėjų diegimui. Kas itin džiugina ir parodo šio žmogaus meilę jo profesijai, darbui, kurį drąsiai galiu pavadinti šio žmogaus stichija, o gyvenimu. Siekis realizuoti save veikloje įmanomai geriausiai, tobulėti, į geriausią rezultatą orientuota veikla, organizuotumas, pasiaukojimas, nebijojimas rizikuoti ir požiūris į jam dirbančius žmones atskleidžia jo išskirtinius lyderio bruožus. O siekis ne tik gauti puikius ekonominius rezultatus, bet ir sukurti gražią aplinką, įdomių kraštovaizdžio ir rekreacijos sutvarkymo sprendimų paiešką atskleidžia šio miškininko iš pašaukimo pažangų požiūrį ne tik į gamtą, bet ir žmogaus gerovę.Ir visa tai parodo kokių perliukų, darbščių, kūrybiškų, profesionalių pasiaukojančių veiklai žmonių miškininkystės sektoriuje turime ir stipriai užgožia šešėlio, dėl dalies neskaidriai ir nesąžiningai dirbančiųjų miškininkų mitą. Kaip matome yra miškininkystės sektoriuje daug ne tik sąžiningų, bet ir išskirtinai idėjinių, pasiaukojančiai dirbančių žmonių. Ir tokius faktus mes privalome atskleisti, mes - politikai turime ištraukti jų darbus į dienos šviesą, juos skatinti ir motyvuoti. Juo labiau, be galo liūdna, kai visą gyvenimą atidavęs save savo veiklai sąžiningai ir tikrai gerai dirbęs žmogus su savo šeima glaudžiasi tarnybiniame dviejų kambariukų bute girininkijos pastate, beje, puikiai sutvarkęs ir išpuoselėjęs pačios girininkijos aplinką.
Paskaičiusi žiniasklaidos kritiką smerkiančią urėdijas dėl tarnybinių butų, pirmiausiai noriu pasiūlyti jiems įsigilinti į konkrečią situaciją. O vykdomosios valdžios atstovams ir politikams ne pulti palaikyti tokio smerkimo, o paaiškinti konkrečią situaciją ir apginti tokius žmones. Juo labiau paieškoti galimybių juos įvertinti ir motyvuoti. Nes be galo liūdna ir gėda, kai sąžiningi, išskirtinai gabūs, pasiaukojančiai dirbantys plataus požiūrio žmonės turi glaustis tarnybiniuose butuose, negalėdami susikurti savo gerbūvio. Jie motyvuojami mažiausiai arba paskutinėje vietoje, nes per savo pasiaukojančius darbus jie nemoka savęs parduoti ir net neturi laiko mokytis, o jų išskirtiniai geri darbai lieka nepastebėti. Ir tai visų valstybės institucijų problema. Puikiai ją suprantu, žinau, esu išgyvenusi ir mačiusi iš labai arti. Todėl, būdama parlamentarė esu pasiruošusi ją pakeisti iš esmės ir eisiu iki galo šia kryptimi.

Apsilankymas Kapčiamiesčio girininkijos miškuose

Miškininkystę drąsiai galime priskirti vienai iš meno sričių :)

 Apsilankymas Kapčiamiesčio girininkijos miškuose. Girininkas Rimantas Pileckas pravedė puikią ekskursiją po dalį 4000 ha girininkijos miškus. Labai profesionaliai papasakojo apie kiekvieną išskirtinį objektą, kaip pats sakė, esantis daugiau miško apželdinimo ir tvarkymo ne kirtimų specialistas. Tad į kirtimuose besilankantis su skaudančia širdimi, nors tai yra ūkinių miškų darbo pagrindas ir niekur nuo jo nepabėgsi. Didžiausia šio miškininko aistra - miško sodmenų medelynas. Čia ir praleidome daugiausiai laiko apžiūrėdami ir išklausydami privalumus ir problemas, idėjas ką ir kaip dar galima patobulinti, sutvarkyti, įdiegti. Kas man, kaip aistringai grybautojai buvo svarbu, aplink medelyną esančio miško pakraščiai šį kart buvo dosnūs baravykais. Kaip pats girininkas pajuokavo, kad sodinukai ekologiški su mikorizės privalumais, grybų aprūpinti mineralinėmis medžiagomis. Apžiūrėjome ir girininkijos prižiūrimas puikiai sutvarkytas poilsiavietes prie Ilgio ežero, įrengtas atokvėpio vietas, kur miško lankytojas galėtų atsipūsti ir pastebėti ne tik iškirsto miško, bet ir šalia puikiai atsodinto ir augančio vaizdą. Apžiūrėjome ir įdomius kraštovaizdinių kirtimų sprendimus, atveriant pačius gražiausius vaizdus, saulėlydžio grožį virš ežero stebint jį nuo ant kalno įrengtos poilsio - atokvėpio aikštelės. Ir kuo gi miškininkas ne menininkas? Šios dvi profesijos, neabejotinai yra sinonimai :) Labai smagu, kai girininkas savo tokioje pasiaukojančioje veikloje sulaukia stipraus bendramintės ir bendravardės žmonos Rimutės palaikymo. Jiedu išskirtinė tobula pavyzdinė pora, kokių iš ties reta. Kaip pats girininkas pabrėžė, juodu su žmona savo darbo klausimai, miško miškininkystės rūpesčiai yra neatskiriami gyvenimo palydovai ir neišsemiamos pokalbių temos ne tik darbe, bet ir namuose prie vakarienės stalo :). Mane tai labai žavi.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Pradėti debatai dėl Druskininkų dujofikavimo problemų

Pradėti rimti debatai dėl Druskininkų dujofikavimo problemų. Paradoksalu, bet Druskininkai šiandien yra vienintelis Lietuvos miestas salelė bendrame Lietuvos žemėlapyje) likusi už Lietuvos dujų tiekimo (LDT) sistemos borto. Šiandien nėra Lietuvos dujų tiekimo sistemos dalimi ir aprūpinami dujomis iš Baltarusijos, be abejo, žymiai didesne kainą. Sprendžiant šią problemą Energijos skirstymo operatorius (ESO ) visų dujų vartotojų sąskaita jau pastatė suskystintųjų dujų stotelę Druskininkuose, tačiau šio miesto vartotojams, skirtingai nuo visos Lietuvos vartotojų bus taikomas 25 proc. didesnis garantinio dujų tiekimo tarifas.
Klausimas kodėl Druskininkų vartotojai, kaip Lietuvos piliečiai, negali naudotis suskystintųjų dujų terminalo teikiamais privalumais tokiomis pat sąlygomis kaip kiti šalies regionai? Vertinant iš verslo argumentacijos pozicijos, esą, nepatogus regionas, mažai buitinių vartotojų, neapsimoka, nes tai nuostolinga ir t.t. pozicijos, galima pažvelgti plačiau ir kontrargumentuoti, jog turime Lietuvoje ir daugiau panašių nepatogių regionų (salelių), turinčių mažai buitinių vartotojų. Vienas jų, pvz. Visaginas. Tačiau racionalus sprendimas užtikrinant tiekimą ne garantine kaina kažkaip surastas ir puikiai funkcionuoja. Tai dar kartą pasitvirtina gyvenimiška tiesa, kad išeitis surasti visada įmanoma, reikia tik jų paieškoti. Kartais tiesiog tam trūksta noro ir pastangų, tad einama daug lengvesniu pasiteisinimų paieškos keliu.
Taigi, šia tema, kaip Seimo energetikos komisijos narė ir Druskininkietė ketvirtadienį, rugsėjo 7 d. inicijuoju atsakingų institucijų susitikimą Seime ieškant atsakymų į šį klausimą, siekiant rasti sprendimą, kad Druskininkams LDT užtikrintų dujų tiekimą ta pačia kaina, kaip visos Lietuvos gyventojams, o ne suteiktų jiems gerokai brangesnį garantinį tiekimą.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Stambiagabaričių atliekų aikštelės rekreaciniuose miškuose - rimta problema

Stambiagabaričių atliekų aikštelės rekreaciniame miške tapo ne vienos vaizdingos gyvenvietės vietinių gyventojų, urėdijos miškininkų ir savivaldybės komunalininkų galvos skausmu. Neaptvertos, neprižiūrimos, netvarkingos. Nepaisant sustatytų konteinerių, pažymėtų užrašais, įpareigojančiais rūšiuoti, atliekos, akivaizdu, verčiamos tiesiai vos ne iš savivarčių, atvažiuojančių paslapčia naktimis. Vežama net ir tai, ko negalima šiose aikštelėse vežti: asbestinis šiferis, statybinės atliekos, padangos ar net komunalinės ir bioskaidžios atliekos. Tad vaizdas susimaišęs su kvapu tampa priežastimi, siekiant aplenkti šį rekreacinį miškelį iš toli. Deja, sąvartynas įrengtas šalia viešojo vietinės reikšmės kelio. Pastarasis ir pats toje vietoje tapęs jau neíšbrendamo purvyno klanu, o kai vogčia pilamų atliekų plotas jau gerokai išsiveržia iš savo teritorijos ribų, užima net ir paties kelio teritoriją. Tai vienos Druskininkų savivaldybės aikštelių, įrengtų gražios vietovės rekreaciniame miške vaizdų, čia jau, po visą dieną dirbusių keturių komunalinio ūkio darbuotojų, atitrauktų nuo darbų statybose triūso :) (kaip tai atrodė iki tol nepasisekė užfiksuoti, deja :)). Vietinio RAAD inspektoriai nesukontroliuoja pažeidėjų, atliekomis atsikratančių naktį. Uždarius šią aikštelę (gyventojai kreipėsi į savivaldybę raštu ir jau planuojama tai padaryti), neabejotinai bus vežama toliau ar dar blogiau - gilyn į miškus. Mūsų - aplinkosaugininkų politikų - pareiga ieškoti racionaliausių būdų, kaip išspręsti šią opią problemą. Galbūt numatyti atsakomybę ir įpareigojimus griaunantiems pastatus, vykdantiems statybų ar remonto darbus, reikalaujant deklaruoti kur išveža statybų atliekas. Būčiau motyvuojančiųjų, ne baudžiamųjų (jos reikalingos, bet kraštutinės, esant piktybiškiems pažeidimams), priemonių šalininkė. O senų baldų atsikratymo srityje veiksmingiausia jų surinkimo priemonė - organizuoti visuotinį senų baldų ir elektronikos prietaisų surinkimą, informuojant apie jų galimą išnešimą šalia kelio konkrečiose miesto gatvėse ar miesteliuose bei kaimuose nustatytomis datomis pvz. du kartus metuose. Taip yra daroma Vokietijoje ir puikiai veikia. Beje, tai kartu ir socialinio teisingumo aspektas, nes mažiau pasiturintys žmonės ar laikinai bendrabučiuose įsikūrę studentai pasiima dar tinkamus naudoti baldus ar veikiančius televizorius ir toliau sėkmingai naudoja buityje (kaip ir žiedinės ekonomikos vienas iš prioritetinių tikslų). Taigi, svarbu paieškoti išeičių ir rimtai imtis konkrečių politinių sprendimų reikiamiems pokyčiams įgyvendinti, taip suaktyvinant visuomenės pilietiškumą ir ekologinio sąmoningumo augimą. Šis klausimas mano iniciatyva įtrauktas į trečiadienio, rugsėjo 13 d., Seimo aplinkos apsaugos komiteto darbotvarkę.

 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Konferencija "Žiedinės ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje"

2017 m. Rugpjūčio 25 d. Marijampolėje įvyko jau antroji konferencija „Žiedinės ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje“, kurios tikslas – skatinti socialinius partnerius domėtis ir žinoti apie ES žiedinės ekonomikos politiką, jos uždavinius bei praktinį įgyvendinimą Lietuvoje. Šįkart konferencija suorganizuota Marijampolės savivaldybėje, renginyje dalyvavo LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika bei Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Ekonominės valdysenos pareigūnas Jonas Rasimas, kurie pradėjo renginį tardami sveikinimo žodį ir toliau diskutavo su konferencijos dalyviais bei pranešėjais apie žiedinę ekonomiką Lietuvoje. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto biuro narė Daiva Kvedaraitė pristatė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto poziciją dėl Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotų subjektų platformos kūrimo. Renginyje taip pat dalyvavo ir Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Ramūnas Burokas, kuris papasakojo dalyviams apie ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą bei uždaro ekonominio ciklo kūrimą. LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė pristatė Žiedinės ekonomikos situaciją Lietuvoje, Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas pristatė atliekų tvarkymo situaciją Lietuvoje. Trumpą pranešimą parengė ir Algirdas Bagušinskas, UAB Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro vadovas. Renginys ir vėl sukėlė nemažai praktinių klausimų bei diskusijų dėl žiedinės ekonomikos įgyvendinimo Lietuvoje, buvo pateikta Europos Komisijos nuomonė bei komunikatas, kuriuo EK pabrėžia inovacijų ir naujų technologijų svarbą, galimybes skatinti ne tik jų pasiūlą, bet ir paklausą, apie tai nemažai kalbėjo Ramūnas Burokas. Anot jo, Ūkio ministerija patvirtino Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros programą bei jos įgyvendinimo veiksmų planą, kur yra apžvelgti didžiausi iššūkiai kylantys pramonei: sąnaudų mažinimas, efektyvumo ir produktyvumo didinimas – vis dar svarbiausias Lietuvos pramonės tarptautinio konkurencingumo didinimo veiksnys. Tam, kad šie iššūkiai būtų įveikti daug dėmesio reikėtų skirti geros kokybės darbo vietų kūrimui pramonėje, perėjimui prie tausesnio išteklių naudojimo ir tokių priemonių kaip ekologinis projektavimas ar Europos ekologinio ženklo naudojimas diegimui. Tam turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos pramonės įmonėms gauti tinkamą finansavimą, diegiant veiksmingas žaliavas ir energiją taupančias, taip pat atliekų perdirbimo technologijas. Antrasis žiedinės ekonomikos skatinimo renginys praėjo sklandžiai ir informatyviai, dalyviai pasidalino opiausiais klausimais bei problemomis įgyvendinant tvarios ekonomikos politiką Lietuvoje ir pažvelgė į tai, ką galima būtų padaryt ateityje, kad būtų pasiektas dar sklandesnis ir efektyvesnis jos įgyvendinimas.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Susitikimas su dujų skirstymo bendrove "Energijos skirstymo operatorius"

Rugpjūčio 22 dieną Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) druskininkiečius pakvietė į susitikimą, kurio metu atsakė į visus bendruomenei aktualius su dujofikavimu susijusius klausimus. Susitikime dalyvavo ir LR Seimo nariai Zenonas Streikus ir Virginija Vingrienė, Druskininkų savivaldybės vadovai, administracijos darbuotojai. ESO specialistai visiems susirinkusiesiems paaiškino, kad planuojama dujofikuoti du individualių namų kvartalus: Baltašiškės ir Senamiesčio. Tam, kad šis procesas prasidėtų, reikia, kad iš visos teritorijos pirmaisiais metais prisijungtų bent 10 procentų klientų. ESO specialistai pabrėžė, kad galima išskirti dvi svarbiausias dujofikavimo naudas, viena jų – patogumas. Įsivedus dujas, gyventojams nereikė rūpintis malkomis ar kitu kuru, be to, patys gyventojai galės reguliuoti šildymą ir suvartojamos energijos kiekį Taip pat svarbu, kad naudojant dujas neteršiama aplinka.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Dainavos krašto folkloro festivalus Druskininkuose

Druskininkuose rugpjūčio 8-13 dienomis vyksta Dainavos krašto folkloro festivalis. Jo metu suorganizuota paskaita "Dzūkų tautiniai drabužiai ir jų nešiosena", temą siejant su Tautinio kostiumo metais. Lektorė LNKC konsultantė tautodailininkė Asta Vandytė labai įdomiai įvedė klausytojus į XIX a. turtingų ūkininkaičių šventinės aprangos, ko pagrindu suformuotas šiandieninis Lietuvių tautinis kostiumas, autentiką. Kaip dzūkė, turėjau garbės sudalyvauti paskaitoje ir pabūti modeliu savo dzūkiško tautinio kostiumo (žinoma, šiek tiek patobulinto, prisitaikius jau prie šiuolaikiško XXI a. stiliaus :) - man tai visai patinka, nors tautodailininkų ir nežavi :)), kurio detales tautodailininkė taip pat pakomentavo.
Labai įdomi ir informatyvi paskaita, kurios metu buvo pristatytos ir aptartos išsaugotų tautinių kostiumų ar atskirų jų detalių nuotraukos, rūbų gamybos specifika, atskirų kostiumo detalių paskirtis, esmė, tradicija, stiliaus tobulėjimas keičiantis laikmečiui.

Tai - vienas iš stimulų skatinti pamilti tautinį kostiumą, didinti jo populiarumą ir dažnesnį nešiojimą. Diskusijų metu prabilome ir apie tai, kad turėtume pasimokyti iš Vokietijos Bavarų, kurie ne tik tradicinių švenčių, bet ir vestuvių ar kitomis progomis, netgi savaitgalinių išvykų ar ekskursijų metu mielai apsivelka šį nuostabų rūbą, juo didžiuojasi, papuošdami net kūdikius ar visai mažus vaikus.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

V. Vingrienė. Žiedinė ekonomika – ne atliekų, o pasaulėžiūros klausimas

Liepos pabaigoje Druskininkuose vykusio susitikimo metu prasidėjo įdomi diskusija apie ekologiniu požiūriu grįstą ekonomikos modelį – žiedinę (ciklinę) ekonomiką.

Tai pažangi Europos Komisijos politika. Siekiama ne tik tausaus ribotų gamtos išteklių naudojimo, bet ir aukštos kokybės produkcijos gamybos, kai ji įtraukiama į uždarą (be atliekų) ciklą. Tai itin ambicingas tikslas. Siekiama atliekas kaip žaliavą naudoti kitiems produktams gaminti taip mažinant sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį. Pagrindinė žinia – ne tik tausus žaliavų naudojimas, atliekų tvarkymas, bet visa produkcijos ciklo visuma nuo projektavimo, gamybos, platinimo, prekybos, vartojimo, pakartotinio panaudojimo iki atliekų surinkimo, tvarkymo, perdirbimo ir jos – kaip žaliavos – panaudojimo kitiems produktams pagaminti. Visuose etapuose siekiama ekologiškai tausaus požiūrio. Tai tenkina prevencijos, pakartotinio naudojimo, atnaujinimo, galimybės patobulinti ar perdirbimo tikslus. Nors mažiau priimtinas nepanaudojamų, neperdirbamų atliekų deginimas, bet jis taip pat yra vienas iš būdų pagaminti aukštos kokybės kietąjį atgautąjį kurą, puikią žaliavą šilumai gauti, o po jo likusius degimo produktus (pelenus, šlakus) galima naudoti kaip statybines medžiagas ar kitais tikslais. Taip racionaliai naudojamas visas turinys, nieko nepaliekant šalinti sąvartynuose.

Daugiau skaitykite adresu: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/v-vingriene-ziedine-ekonomika-ne-atlieku-o-pasauleziuros-klausimas.d?id=75395557

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.