Vyriausybė pritarė pluoštinių kanapių produktų įteisinimui

Vyriausybė šiandien patvirtino teigiamą išvadą dėl Seimo narės Virginijos Vingrienės teiktų Pluoštinių kanapių įstatymo pataisų.

"Keletas Vyriausybės pataisymų tikrai tobulintini ir būtinai imsiuosi iniciatyvos, pateikdama siūlymus svarstymo stadijoje Seime.", Vyriausybės sprendimą komentavo Seimo narė. "Būtina koreguoti nuostatą dėl kosmetikos gaminių, tikrai.nepritariu labai keistam SAM siūlymui, kad tai būtų išimta iš pluoštinių kanapių įstatymo reglamentavimo sferos. Diskutuotini ir kiti SAM siūlyti aspektai, bet iš esmės džiugu, kad pritariama visų pluoštinės kanapės, kurioje psichotropinės medžiagos THC kiekis neviršija 0.2 proc. dalių, ne vien tik sėklų, pluošto ir medienos, kaip buvo iki šiol panaudojimui, atveriant kelius aukštos pridėtinės vertės gaminiams kurti ir didesnėms įpkaukoms į biudžetą."

Daugiau skaitykite čia (15min.lt straipsnis).

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Užregistruotos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos

Seimo nariai Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys, Stasys Jakeliūnas, Vida Ačienė, Viktoras Rinkevičius, Tomas Tomilinas ir Virginija Vingrienė užregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, kuris pristabdytų jau numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio augimą ir įvestų 32 proc. tarifą daugiau uždirbantiems asmenims. 

Šaltinis: delfi.lt.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Seminaras "Viskas apie pluoštines kanapes: nuo teisinio reglamentavimo iki plataus panaudojimo"

Virginija Vingrienė dalyvavo seminare "Viskas apie pluoštines kanapes: nuo teisinio reglamentavimo iki plataus panaudojimo".

Pluoštinė kanapė - tai ne tik plataus panaudojimo spektro augalas; ji svarbi ir aplinkosaugos aspektu, kaip CO2 absorbuojanti priemonė. Žiedinės ekonomikos kontekste ji taip pat turi išskirtinę perspektyvą ne tik kaip natūralaus bioskaidaus pluošto šaltinis, bet ir kaip dirvos derlingumo gerinimo priemonė, bei puiki žaliava bioplastikų gamybai. Jos išskirtinių panaudojimo galimybių spektras plečiasi neįtikėtinu greičiu, kaip ir jo populiarumas pasauliniu mastu.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginijos Vingrienės pasisakymas Europos Sąjungos parlamentinių komitetų konferencijoje

Seimo narė Virginija Vingrienė dalyvavo Europos Sąjungos parlamentinių komitetų konferencijoje LXI COSAC, vykusioje Bukarešte. Diskusijoje inovacijų ir techninės pažangos tema Seimo narė pasisakė žiedinės ekonomikos klausimu.

"Viena esminių inovacijų tvirtai įvardyčiau žiedinės ekonomikos kelią, apimantį visas kitas inovacijas, privalomai užprogramuojančias savyje tik uždaro ciklo aspektus. Šį naują ES iššūkį vertinčiau kaip turintį atsirasti inovacijų prioritetų viršūnėje. Spręsdamas ne tik aplinkosauginius, klimato kaitos padarinių ir taršos mažinimo bei ribotų išteklių taupymo problemas, bet ir ekonominius, socialinius aspektus, šis naujas iššūkis užtikrintai atveria kelius naujoms perspektyvioms galimybėms. Jį ir, apskritai visus aplinkosaugos iššūkius, būtina vertinti kaip išskirtinį šansą pažangos, naujos ekonomikos, naujovių, augimo proveržiui.
Sveikinant kylančias iniciatyvas ES lygmeniu naujų griežtų standartų diegimui, užtikrinant produktų ilgaamžišką, būtina kartu pabrėžti ir griežto principinio požiūrio būtinybę ambicingų žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimui tiek Valstybių narių, tiek ES institucijų lygmeniu. Žvelgiant iš perspektyvos, būtina išsikelti daug aukštesnius standartus, nei numatyti ambicingų įsipareigojimų tikslai, o subsidijuoti tik investicijas į aukščiausias žiedinės ekonomikos pakopas: ekodizainą, produktų ilgaamžiškumą, perdirbamumą, atnaujinimą ir ekologinio sąmoningumo ugdymą, be jokių nuolaidžiavimų investicijų į pasenusių technologijų (pvz. Atliekų deginimo) rėmimui, nepaisant vis dar likusių tam galimybių finansinėje perspektyvoje. Ateinančioje perspektyvoje jų net neturėtų būti. Negalima suteikti šanso pasidėti lengviausio kelio pliusiuką. Būtinos pastangos aplinkai draugiškų pažangių sprendimų paieškai.
Šiandien svarbu drąsiai rinktis ir įgyvendinti pažangų žiedinės ekonomikos kelią, atveriantį galimybę perspektyvoms, augimui, pažangai, aiškiai įvardijant ją naujo pobūdžio, naujos kartos ekonomikos, judėjimo pirmyn garantu!"

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Siūloma atsisakyti plastikinių pirkinių maišelių

„Seimas po pateikimo pritarė trims mano parengtoms pataisoms, susijusioms su pakuočių atliekų tvarkymo problemų sprendimu. Vienoje jų siūloma iš rinkos išimti aerobiškai skaidžius (greitai suyrančius, o tiksliau – į gausybę smulkių mikrodalelių subyrančius) plastikinius maišelius“, – komentavo už ekologinį sąmoningumą ir pasiūlytų iniciatyvų palaikymą kolegoms dėkinga Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Žala didesnė, nei manyta

Praėjusią savaitę Seimas ėmėsi spręsti, ar nuo 2020 m. reikia dar labiau sugriežtinti plastiko maišelių naudojimą – norima uždrausti Lietuvoje ir gaminti, ir tiekti į rinką dviprasmiškai vertinamus aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius. Birželio 11 dieną Seimas priėmė svarstyti tai numatančią Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kurią parengė  Virginija Vingrienė. Už tai, kad pataisos Seime būtų svarstomos, balsavo 57 Seimo nariai.  „Šį plastiką siūlome išimti iš rinkos.  Nemažai prekybos centrų tokio plastiko jau patys atsisako“, – pabrėžia Seimo narė. – Aerobiškai skaidūs maišeliai ne tik yra trumpaamžiai, nes greit suyra į gausybę mažų gabaliukų, bet ir kenksmingesni nei pagaminti iš paprasto plastiko. Anksčiau šie maišeliai laikyti ekologiškesniais, mažiau teršiančiais aplinką, bet dabar požiūris keičiasi ir jų siekiama iš viso atsisakyti.“

Seimo narė pažymi, kad  tokių maišelių naudojimas klaidingai formuoja ekologiškumo principus. Šio plastiko skilimo procesas yra ilgai užtrunkantis. Jis suskyla į mikroplastikus, kurie padaro žymiai didesnę žalą aplinkai, negu kiti plastikai.  Maišeliai Žemėje gali irti 500 metų. 2017 metais vienam Lietuvos gyventojui teko 260 lengvų ir labai lengvų maišelių.

Nepaklūstančius siūloma bausti

 Sumažinti plastikinių pirkinių maišelių naudojimą Seimas jau ėmėsi prieš kelerius metus. Nuo 2019 metų leido prekybininkams neimti mokesčio tik už labai plonus (plonesnius kaip 15 mikronų) plastiko maišelius, kurie būtini higienos tikslais arba skirti nefasuotiems maisto produktams. 15–50 mikronų storio maišelių pirkėjams nebegalima dalinti veltui, jie apmokestinami.  Tačiau tokiam reikalavimui paklūsta ne visi prekybininkai.

Aplinkos ministerija siūlo draudimui nepaklūstantiems prekybininkams skirti baudas. Baudos galėtų būti nuo 10 iki 200 eurų.

„Kiekviena nauja iniciatyva, verčianti keisti įsisenėjusius, dažniausiai kenksmingus įpročius, daugelį gąsdina, dėl to ir sulaukiame nemažos dalies visuomenės atstovų pasipriešinimo. Visgi, keistis privalėsime. Juo labiau, kad ir baimintis dėl patogumo nereikėtų, nes plastiką jau galima lengvai pakeisti, atveriant kelius pažangai. Ir tai ne tik popierinės, tekstilinės pakuotės iš antrinių žaliavų, bet atsiranda galimybių gaminti plastiką iš natūralių polimerų (pvz. chitino ) juo labiau, kad jis yra bioskaidus, panaudotas tampa nebe šiukšle, o trąša, kad ir kambariniams augalams patręšti, – kalba Seimo narė Virginija Vingrienė. – Džiaugiuosi, kad ir politikai nusiteikę pamažu eiti koja kojon su aplinkosaugos ir pažangos naujovėmis.“

 Politikė pažymi, kad įpročius reikia keisti atveriant kelius pažangioms technologijoms, o seni patogūs, nors labai žalingi įpročiai trukdo atverti kelius pažangioms iniciatyvoms. Jos manymu, uždraudus plastiką, vakuumo gamtoje neliks. Greitai pasijungs kūrybiškumas ir atsiras naujų pažangių būdų, kad ir plastikas iš chitino ar pluoštinių kanapių.

Virginija Vingrienė primena, kad nuo 2021-ųjų vidurio Europos Sąjungoje įsigalios draudimas tiekti rinkai plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles, taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio.

Parengė Karolina Baltmiškė

Daugiau apie išmesto plastiko žalą:
https://www.youtube.com/watch?v=pYCqZIsqXNI
https://www.youtube.com/watch?v=5qNrmGu8LnY
https://www.youtube.com/watch?v=HW0MWfK4M7o

Šaltinis: manokrastas.lt 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Poezijos pavasario šventė Justiniškėse.

Eiliuotos kūrybos kalba ne tik uždega bet ir jungia mūsų širdis. Juk poezija žavinga tuo, kad ji vienintelė padeda išreikšti prasmingas mintis, vaizdžiai atskleidžia mus supančio pasaulio grožį, perteikia pačius subtiliausius jausmus, meilę, gėrį. Poezija padeda susikalbėti, suprasti ir būti suprastam. Tuo ir jungia mus visus. Šįvakar teko išgirsti ne vieną stiprų širdį suvirpinusį posmą, išklausyti moksleivių atliekamas dainas, pasidžiaugti jų dovanotais šokiais. Ačiū kūrėjams už jų eiles palinkint neišsemiamų jiems kūrybinių klodų ir tobulo įkvėpimo.



Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

10-asis vaikų ir moksleivių ekologinis konkursas "Mano žalioji palangė"

Tarptautinės bioįvairovės dienos proga Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose tradiciškai jau 10-ąjį kartą vyko ekologinio vaikų ir moksleivių konkurso "Mano žalioji palangė" nugalėtojų apdovanojimai. Konkurse varžėsi 800 jaunųjų sodininkų-gėlininkų komandų iš visos Lietuvos mokyklų ir darželių, išauginusių ant palangės ir kūrybiškai apipavidalinusių nuostabias augalų kompozicijas. Apdovanojimams atrinkti tik 30 pačių įdomiausių išskirtiniausių, sumaniausiai apipavidalintų ir pristatytų darbų. Tarp konkurso nugalėtojų buvo ir Islandijos lietuvių bendruomenės moksleivių darbelis.

Linkime jauniesiems augalininkams toliau smalsiai tyrinėti gamtą, domėtis jos įvairove, saugoti ir puosėti ją, pažinti jos subtilybes ir, žinoma, toliau kurti nuostabų žaliosios palangės (ir ne vien palangės) grožį bei dalintis juo su kitais.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Nauji atliekų tvarkymo objektai – kaip juos pavadinti?

Mainų centras | ARATC nuotr.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) ruošiasi dar vienoms įkurtuvėms – Alytaus rajone Takniškių kaime baigiamas įrengti daiktų paruošimo pakartotiniam naudojimui centras. Pastato statybos darbai jau baigti, šiuo metu montuojama įranga ir tvarkoma aplinka.
 
Šią vasarą veiklą pradėsiančiame centre bus įrengtos atskiros įvairių rūšių naudotų daiktų: drabužių, elektronikos, baldų, žaislų ir kitų daiktų tvarkymo zonos. Čia dirbantys žmonės tvarkys, taisys – pakartotiniam naudojimui paruoš daiktus, kurie kažkam tapo nereikalingi, bet gali būti naudojami ir toliau.
 
„Mūsų dažnai klausia, kaip mes čia dirbsime, ką ir kaip darysime? Atsakymas paprastas – mokysimės. Negalime iš anksto žinoti, ką žmonės išmes, kaip tuos išmestus daiktus pavyks sutvarkyti, kaip seksis spręsti jų tolesnio panaudojimo klausimus, bet einame tuo keliu, kuriuo privalome eiti – žiedinės ekonomikos ir atsakingo vartojimo keliu“, - sako ARATC direktorius Algirdas Reipas.
 
Naujame objekte bus įrengtas nuolat veikiantis vaikų mokymo centras. Jame vyks interaktyvūs užsiėmimai, kurių metu vaikai galės „pasivaikščioti“ atliekų keliais, pamatyti įvairiausias tvarkymo ir perdirbimo technologijas. „Mes būsime ugdymo įstaigų pagalbininkai, padedantys formuoti aplinkosaugines vertybes“, - sako A. Reipas, pabrėžiantis, kad be vertybinio pagrindo sėkminga atliekų tvarkymo sistema sunkiai įmanoma.

Baigiamame įrengti daiktų paruošimo pakartotiniam naudojimui centre numatyta įkurti iki 16 naujų darbo vietų, čia bus sudarytos sąlygos dirbti ir neįgaliesiems.
 
Pastato, kuris turi aukščiausią energetinio naudingumo klasę, statybai buvo panaudoti įvairių statybinių bei apdailos medžiagų likučiai.  
 
Pakartotiniam naudojimui ruoštini daiktai į centrą bus vežami iš Alytaus regione jau veikiančių daiktų mainų punktų, kurie yra įkurti visose regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Šie punktai sparčiai populiarėja – vis daugiau žmonių veža į juos tinkamus naudoti daiktus ir vis daugiau atsiranda norinčiųjų jų  pasiimti. Daiktai, kuriuos reikia pataisyti, atsidurs paruošimo pakartotiniam naudojimui centre ir čia bus tvarkomi.
 
„Turime daug naujų objektų ir vieną didžiulę problemą – mūsų objektai neturi vardų“, - sako ARATC Pakartotinio naudojimo padalinio vadovė Agnė Jučienė ir kviečia tapti mainų daiktų punktų bei juos jungiančio centro krikštatėviais.

Seimo narės Virginijos Vingrienės komentaras:
"Labai sveikintina, racionali ir reikalinga idėja. Kaip matome, norint viskas yra įmanoma tam, kad gerokai sumažinti atliekų susidarymą, jų šalinimą sąvartynuose. Tai ir socialiniai aspektai, įgyvendinant pakartotinio daiktų panaudojimo tikslą, kas žiedinės ekonomikos piramidėje yra aukštesniu prioritetu už perdirbimą. Labai geras ir teikiantis vilčių pavyzdys. Pasirodo puikiai galima eiti į priekį, ieškant išeičių, o ne stagnuoti gausybės pasiteisinimų lavinoje."

Šaltinis: AlytusPlius 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.