Link teisingų mokesčių

Kartu su  kolegomis Valiumi Ąžuolu, Juozu Varžgaliu, Stasiu Jakeliūnu, Vida Ačiene, Viktoru Rinkevičiumi ir Tomu Tomilinu birželio 27 diena užregistravome Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siekiame užtikrinti didesnį socialinį teisingumą, padidinti pagrindinės pensijos dalies ir „vaiko pinigų“ finansavimo galimybes bei užtikrinti proporcingą mokestinės naštos pasiskirstymą tarp vidutines ir dideles pajamas gaunančių gyventojų.

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais, be kita ko, numatyta palaipsniui (2019–2021 metais) didinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą neapmokestinamąjį pajamų dydį  (toliau – NPD), įskaitant individualius NPD riboto darbingumo asmenims, ir plėsti NPD taikymo apimtį.

Teikiamu projektu siūloma apsiriboti NPD didinimu kasmet po 50 eurų, t. y. 2020 m. siūlyti taikyti 350 eurų NPD, o 2021 metais – 400 eurų. Atitinkamas korekcijas siūloma taikyti ir dėl individualaus NPD taikymo. Priėmus tokius Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, valstybės ir savivaldybių biudžetai gautų papildomai 70 mln. eurų 2020 metais ir 100 mln. eurų 2021 metais.

Taip pat, atsižvelgiant į numatytas valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubas“, uždirbantiems daugiau kaip 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – 2019 metais, 84 VDU – 2020 m. ir 60 VDU – 2021 m. ir tolesniais metais, siūlytina nustatyti 32 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifą metinei pajamų daliai, viršijančiai atitinkamų metų nustatytą VDU. Preliminariais skaičiavimais, valstybės ir savivaldybės biudžetai galėtų gauti 2020 metais apie 8 mln. eurų ir 2021 metais – 15 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.

Pagal galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, 2019 metais pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių taikomas bendras maksimalus NDP yra 300 eurų,  jo taikymo apimtis nustatyta iki 2 VDU.

2020 m. NPD numatoma didinti iki 400 eurų ir 2021 m – iki 500 eurų.

2019 metais metinei pajamų daliai, viršijančiai 120 VDU, 2020 m. metinei pajamų daliai, viršijančiai 84 VDU, 2021 m. metinei pajamų daliai, viršijančiai 60 VDU – taikomas 27 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Ateitis – žiedinė ekonomika

Birželio mėnesį dalyvavau Europos Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje LXI COSAC, vykstančioje Bukarešte, kurioje didelis dėmesys buvo skiriamas ateities ekonomikai. Diskusijose inovacijų ir techninės pažangos tema pasisakiau žiedinės ekonomikos klausimu.

Kalbėdama pabrėžiau, kad viena esminių inovacijų yra žiedinės ekonomikos kelią, apimantis visas kitas inovacijas, privalomai užprogramuojančias savyje tik uždaro ciklo aspektus. Šį naują ES iššūkį vertinčiau kaip turintį atsirasti inovacijų prioritetų viršūnėje. Sprendžiant ne tik aplinkosauginius, klimato kaitos padarinių ir taršos mažinimo bei ribotų išteklių taupymo problemas, bet ir ekonominius, socialinius aspektus, šis naujas iššūkis užtikrintai atveria kelius naujoms perspektyvioms. Jį ir, apskritai visus aplinkosaugos iššūkius, būtina vertinti kaip išskirtinį šansą pažangos, naujos ekonomikos, naujovių, augimo proveržiui.

Sveikinant kylančias iniciatyvas ES lygmeniu naujų griežtų standartų diegimui, užtikrinant produktų ilgaamžišką, būtina kartu pabrėžti ir griežto principinio požiūrio būtinybę ambicingų žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimui tiek Valstybių narių, tiek ES institucijų lygmeniu. Žvelgiant iš perspektyvos, būtina išsikelti daug aukštesnius standartus, nei numatyti ambicingų įsipareigojimų tikslai, o subsidijuoti tik investicijas į aukščiausias žiedinės ekonomikos pakopas: ekodizainą, produktų ilgaamžiškumą, perdirbamumą, atnaujinimą ir ekologinio sąmoningumo ugdymą, be jokių nuolaidžiavimų investicijų į pasenusių technologijų (pvz. Atliekų deginimo) rėmimui, nepaisant vis dar likusių tam galimybių finansinėje perspektyvoje. Ateinančioje perspektyvoje jų net neturėtų būti. Negalima suteikti šanso pasidėti lengviausio kelio pliusiuką. Būtinos pastangos aplinkai draugiškų pažangių sprendimų paieškai.

Šiandien svarbu drąsiai rinktis ir įgyvendinti pažangų žiedinės ekonomikos kelią, atveriatį galimybę perspektyvoms, augimui, pažangai, aiškiai įvardijant ją naujo pobūdžio, naujos kartos ekonomikos, judėjimo pirmyn garantu!

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Atrodo, kanapių baimė slenka link pabaigos

Dar prieš pusšimtį metų vos ne kiekvienoje sodyboje buvo galima aptikti pluoštinių kanapių. Tiesa, tada jos jau nebebuvo naudojamos pluoštui gaminti. Nebent žemaičiai jų sėklų Kūčių stalui pasilesiodavo. Sakydavo, kad kanapės daržą nuo įvairių parazitų saugo.

Ilgainiui kanapės iš daržų išnyko. Matyt, tam įtakos turėjo kelios priežastys. Virves pradėjo gaminti fabrikai, Kūčias sovietinis režimas nuvijo į pogrindį, tad net žemaičiai, užuot ieškoję kanapių, geriau jau tyliai ant Kūčių stalo padėdavo sumaltus linų sėmenis.

Ir kai ūkininkai susigriebė, kad kanapes pelninga auginti, pasirodo, kad jos į draudžiamų augalų sąrašus įtrauktos. Tiesa, pluoštines kanapes  kitos šalys jau senokai reabilitavo. Lietuva gi dar šiuo draudimu neatsidžiaugė. Užtat nuo pirmųjų bandymų reabilituoti pluoštines kanapes, praėjo beveik dešimt metų. Tada Virginija Vingrienė, dirbdama Žemės ūkio ministerijoje išdrįso pasiūlyti šią reabilitaciją. Deja, idėja buvo stipriai prislopinta.

Tapusi Seimo nare pateikiau Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas. Pluoštinė kanapė atsidūrė tarp reabilitavimo ir draudimų. Kanapes auginti buvo leidžiama, bet ne visas augalo dalis buvo galima naudoti. 2017 m. kovo mėnesį Virginija Vingrienė, kartu su kolega Petru Čimbaru, pateikė Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siūlė atsisakyti kai kurių užsilikusių ir beprasmių ribojimu. „Vadovaujantis dar 1961 m. pasirašyta tarptautine narkotinių medžiagų konvencija pasirinktas pluoštinių kanapių apibrėžimas riboja pluoštinių kanapių produkciją tik pluoštu ir sėklomis, kas neatitinka šiandienos aktualijų. Per beveik šiašiasdešimties metų laikotarpį gerokai išsiplėtė šių augalų panaudojimo spektras. Maisto, tekstilės, biokompozitų, biokuro, statybinių medžiagų, kosmetikos ir kiti gaminiai išgaunami neapsiribojant vien sėklomis ir pluoštu. Jų gamybai naudojami ir stiebai, mediena, lapai, medienos gamybos dulkės. Pastaruoju metu vis didesnį populiarumą maisto papildų ir vaistų pramonei tampa kanabidiojolio ekstraktai. Dėl šio kanabinoido, neturinčio psichotropinio poveikio ir kyla daugiausiai problemų. Taip pat atsirado poreikis vykdyti pluoštinių kanapių selekciją uždarose patalpose. Šio Įstatymo projekto tikslas - sudaryti galimybę panaudoti visas įmanomas pluoštinių kanapių dalis ir iš jų išgaunamas medžiagas vertingų produktų gamybai, sudarant verslui galimybes platesnėms verslo galimybėms. Įvardijama kokios pluoštinių kanapių augalų dalys ir kokie produktai gali būti gaminami, aiškiai pažymint išimtį psichotropine laikomo tetrahidrokanabinolio naudojimą atskiru produktu ar kitų produktų sudėtyje, išskyrus pluoštinėse kanapėse leistinų 0,2 proc. THC likučių pėdsakus jų produkcijoje. Be to, pakoreguojama teksto technikos patobulinimai“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Birželio mėnesį Vyriausybė mano pasiūlymams pritarė. „Tiesa, Vyriausybės pateiktose išvadose pateikta keletas pataisymų tikrai tobulintinų ir būtinai imsiuosi iniciatyvos, pateikdama siūlymus svarstymo stadijoje Seime. Būtina koreguoti nuostatą dėl kosmetikos gaminių, tikrai. nepritariu labai keistam Sveikatos apsaugos  ministerijos siūlymui, kad tai būtų išimta iš pluoštinių kanapių įstatymo reglamentavimo sferos. Diskutuotini ir kiti šios ministerijos siūlyti aspektai, bet iš esmės džiugu, kad pritariama visų pluoštinės kanapės, kurioje psichotropinės medžiagos THC kiekis neviršija 0,2 proc. dalių, ne vien tik sėklų, pluošto ir medienos, kaip buvo iki šiol panaudojimui, atveriant kelius aukštos pridėtinės vertės gaminiams kurti ir didesnėms įplaukoms į biudžetą“, – pokyčiais reabilituojant pluoštines kanapes pasidžiaugia Virginija Vingrienė.

Teigiamą pluoštinių kanapių reabilitacijos pusė įžvelgia ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Jo teigimu, priėmus įstatymo pataisas, šalies žemdirbiai ir perdirbėjai galės naudoti visas augalo dalis ir gaminti ne tik pluoštą ir sėklą, bet ir kitus gaminius, tarp jų ir maisto produktus, ir pašarus. Tai ženkliai padidintų kanapes auginančių ūkininkų pajamas. Kanapių augintojų skaičiavimu, dabar iš hektaro jie gauna apie 300 eurų pajamų, priėmus siūlomas įstatymo pataisas jų pajamos padidėtų iki 4100 eurų.

Šiuo metu Lietuvoje galima laisvai nusipirkti įvairių maisto produktų, turinčių kanapių sėklų ar kanapių sėklų aliejaus – duonos, miltų, alaus. Tačiau, pavyzdžiui, kanapių aliejus, nors ir pagamintas iš Lietuvoje teisėtai auginamų pluoštinių kanapių, yra draudžiamas.

„Apie pluoštinių kanapių naudą kalbėjome ir birželio mėnesį vykusiame seminare „Viskas apie pluoštines kanapes: nuo teisinio reglamentavimo iki plataus panaudojimo". Seminare buvo pabrėžta, kad pluoštinė kanapė – ne tik plataus panaudojimo spektro augalas, bet kad ji svarbi ir aplinkosaugos aspektu kaip CO2 absorbuojanti priemonė. Žiedinės ekonomikos kontekste taip pat turi išskirtinę perspektyvą ne tik kaip natūralaus bioskaidaus pluošto žaliava, bet ir kaip dirvos derlingumo gerinimo priemonė puiki žaliava bioplastikų gamybai. Jos išskirtinių panaudojimo galimybių spektras plečiasi neįtikėtinu greičiu. Todėl šio, išskirtinio augalo populiarumas ryškiai išaugo pasauliniu mastu“, – pabrėžia Seimo narė Virginija Vingrienė.

Šaltinis (manokrastas.lt straipnis) 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Vyriausybė pritarė pluoštinių kanapių produktų įteisinimui

Vyriausybė šiandien patvirtino teigiamą išvadą dėl Seimo narės Virginijos Vingrienės teiktų Pluoštinių kanapių įstatymo pataisų.

"Keletas Vyriausybės pataisymų tikrai tobulintini ir būtinai imsiuosi iniciatyvos, pateikdama siūlymus svarstymo stadijoje Seime.", Vyriausybės sprendimą komentavo Seimo narė. "Būtina koreguoti nuostatą dėl kosmetikos gaminių, tikrai.nepritariu labai keistam SAM siūlymui, kad tai būtų išimta iš pluoštinių kanapių įstatymo reglamentavimo sferos. Diskutuotini ir kiti SAM siūlyti aspektai, bet iš esmės džiugu, kad pritariama visų pluoštinės kanapės, kurioje psichotropinės medžiagos THC kiekis neviršija 0.2 proc. dalių, ne vien tik sėklų, pluošto ir medienos, kaip buvo iki šiol panaudojimui, atveriant kelius aukštos pridėtinės vertės gaminiams kurti ir didesnėms įpkaukoms į biudžetą."

Daugiau skaitykite čia (15min.lt straipsnis).

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Užregistruotos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos

Seimo nariai Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys, Stasys Jakeliūnas, Vida Ačienė, Viktoras Rinkevičius, Tomas Tomilinas ir Virginija Vingrienė užregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, kuris pristabdytų jau numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio augimą ir įvestų 32 proc. tarifą daugiau uždirbantiems asmenims. 

Šaltinis: delfi.lt.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Seminaras "Viskas apie pluoštines kanapes: nuo teisinio reglamentavimo iki plataus panaudojimo"

Virginija Vingrienė dalyvavo seminare "Viskas apie pluoštines kanapes: nuo teisinio reglamentavimo iki plataus panaudojimo".

Pluoštinė kanapė - tai ne tik plataus panaudojimo spektro augalas; ji svarbi ir aplinkosaugos aspektu, kaip CO2 absorbuojanti priemonė. Žiedinės ekonomikos kontekste ji taip pat turi išskirtinę perspektyvą ne tik kaip natūralaus bioskaidaus pluošto šaltinis, bet ir kaip dirvos derlingumo gerinimo priemonė, bei puiki žaliava bioplastikų gamybai. Jos išskirtinių panaudojimo galimybių spektras plečiasi neįtikėtinu greičiu, kaip ir jo populiarumas pasauliniu mastu.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginijos Vingrienės pasisakymas Europos Sąjungos parlamentinių komitetų konferencijoje

Seimo narė Virginija Vingrienė dalyvavo Europos Sąjungos parlamentinių komitetų konferencijoje LXI COSAC, vykusioje Bukarešte. Diskusijoje inovacijų ir techninės pažangos tema Seimo narė pasisakė žiedinės ekonomikos klausimu.

"Viena esminių inovacijų tvirtai įvardyčiau žiedinės ekonomikos kelią, apimantį visas kitas inovacijas, privalomai užprogramuojančias savyje tik uždaro ciklo aspektus. Šį naują ES iššūkį vertinčiau kaip turintį atsirasti inovacijų prioritetų viršūnėje. Spręsdamas ne tik aplinkosauginius, klimato kaitos padarinių ir taršos mažinimo bei ribotų išteklių taupymo problemas, bet ir ekonominius, socialinius aspektus, šis naujas iššūkis užtikrintai atveria kelius naujoms perspektyvioms galimybėms. Jį ir, apskritai visus aplinkosaugos iššūkius, būtina vertinti kaip išskirtinį šansą pažangos, naujos ekonomikos, naujovių, augimo proveržiui.
Sveikinant kylančias iniciatyvas ES lygmeniu naujų griežtų standartų diegimui, užtikrinant produktų ilgaamžišką, būtina kartu pabrėžti ir griežto principinio požiūrio būtinybę ambicingų žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimui tiek Valstybių narių, tiek ES institucijų lygmeniu. Žvelgiant iš perspektyvos, būtina išsikelti daug aukštesnius standartus, nei numatyti ambicingų įsipareigojimų tikslai, o subsidijuoti tik investicijas į aukščiausias žiedinės ekonomikos pakopas: ekodizainą, produktų ilgaamžiškumą, perdirbamumą, atnaujinimą ir ekologinio sąmoningumo ugdymą, be jokių nuolaidžiavimų investicijų į pasenusių technologijų (pvz. Atliekų deginimo) rėmimui, nepaisant vis dar likusių tam galimybių finansinėje perspektyvoje. Ateinančioje perspektyvoje jų net neturėtų būti. Negalima suteikti šanso pasidėti lengviausio kelio pliusiuką. Būtinos pastangos aplinkai draugiškų pažangių sprendimų paieškai.
Šiandien svarbu drąsiai rinktis ir įgyvendinti pažangų žiedinės ekonomikos kelią, atveriantį galimybę perspektyvoms, augimui, pažangai, aiškiai įvardijant ją naujo pobūdžio, naujos kartos ekonomikos, judėjimo pirmyn garantu!"

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Siūloma atsisakyti plastikinių pirkinių maišelių

„Seimas po pateikimo pritarė trims mano parengtoms pataisoms, susijusioms su pakuočių atliekų tvarkymo problemų sprendimu. Vienoje jų siūloma iš rinkos išimti aerobiškai skaidžius (greitai suyrančius, o tiksliau – į gausybę smulkių mikrodalelių subyrančius) plastikinius maišelius“, – komentavo už ekologinį sąmoningumą ir pasiūlytų iniciatyvų palaikymą kolegoms dėkinga Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Žala didesnė, nei manyta

Praėjusią savaitę Seimas ėmėsi spręsti, ar nuo 2020 m. reikia dar labiau sugriežtinti plastiko maišelių naudojimą – norima uždrausti Lietuvoje ir gaminti, ir tiekti į rinką dviprasmiškai vertinamus aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius. Birželio 11 dieną Seimas priėmė svarstyti tai numatančią Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kurią parengė  Virginija Vingrienė. Už tai, kad pataisos Seime būtų svarstomos, balsavo 57 Seimo nariai.  „Šį plastiką siūlome išimti iš rinkos.  Nemažai prekybos centrų tokio plastiko jau patys atsisako“, – pabrėžia Seimo narė. – Aerobiškai skaidūs maišeliai ne tik yra trumpaamžiai, nes greit suyra į gausybę mažų gabaliukų, bet ir kenksmingesni nei pagaminti iš paprasto plastiko. Anksčiau šie maišeliai laikyti ekologiškesniais, mažiau teršiančiais aplinką, bet dabar požiūris keičiasi ir jų siekiama iš viso atsisakyti.“

Seimo narė pažymi, kad  tokių maišelių naudojimas klaidingai formuoja ekologiškumo principus. Šio plastiko skilimo procesas yra ilgai užtrunkantis. Jis suskyla į mikroplastikus, kurie padaro žymiai didesnę žalą aplinkai, negu kiti plastikai.  Maišeliai Žemėje gali irti 500 metų. 2017 metais vienam Lietuvos gyventojui teko 260 lengvų ir labai lengvų maišelių.

Nepaklūstančius siūloma bausti

 Sumažinti plastikinių pirkinių maišelių naudojimą Seimas jau ėmėsi prieš kelerius metus. Nuo 2019 metų leido prekybininkams neimti mokesčio tik už labai plonus (plonesnius kaip 15 mikronų) plastiko maišelius, kurie būtini higienos tikslais arba skirti nefasuotiems maisto produktams. 15–50 mikronų storio maišelių pirkėjams nebegalima dalinti veltui, jie apmokestinami.  Tačiau tokiam reikalavimui paklūsta ne visi prekybininkai.

Aplinkos ministerija siūlo draudimui nepaklūstantiems prekybininkams skirti baudas. Baudos galėtų būti nuo 10 iki 200 eurų.

„Kiekviena nauja iniciatyva, verčianti keisti įsisenėjusius, dažniausiai kenksmingus įpročius, daugelį gąsdina, dėl to ir sulaukiame nemažos dalies visuomenės atstovų pasipriešinimo. Visgi, keistis privalėsime. Juo labiau, kad ir baimintis dėl patogumo nereikėtų, nes plastiką jau galima lengvai pakeisti, atveriant kelius pažangai. Ir tai ne tik popierinės, tekstilinės pakuotės iš antrinių žaliavų, bet atsiranda galimybių gaminti plastiką iš natūralių polimerų (pvz. chitino ) juo labiau, kad jis yra bioskaidus, panaudotas tampa nebe šiukšle, o trąša, kad ir kambariniams augalams patręšti, – kalba Seimo narė Virginija Vingrienė. – Džiaugiuosi, kad ir politikai nusiteikę pamažu eiti koja kojon su aplinkosaugos ir pažangos naujovėmis.“

 Politikė pažymi, kad įpročius reikia keisti atveriant kelius pažangioms technologijoms, o seni patogūs, nors labai žalingi įpročiai trukdo atverti kelius pažangioms iniciatyvoms. Jos manymu, uždraudus plastiką, vakuumo gamtoje neliks. Greitai pasijungs kūrybiškumas ir atsiras naujų pažangių būdų, kad ir plastikas iš chitino ar pluoštinių kanapių.

Virginija Vingrienė primena, kad nuo 2021-ųjų vidurio Europos Sąjungoje įsigalios draudimas tiekti rinkai plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles, taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio.

Parengė Karolina Baltmiškė

Daugiau apie išmesto plastiko žalą:
https://www.youtube.com/watch?v=pYCqZIsqXNI
https://www.youtube.com/watch?v=5qNrmGu8LnY
https://www.youtube.com/watch?v=HW0MWfK4M7o

Šaltinis: manokrastas.lt 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.