Virginija Vingrienė: atliekų tvarkyme dar daug chaoso ir per maža gamintojų atsakomybės

Ar žinote, kad senus vaistus priima vaistinės, o gyvsidabrinius termometrus privalote  vežti į „Toksiką“? Nepatikėsite, bet mokestinė sistema gan dažnai skatina atliekų netvarkyti. Apie tai, ir kitas problemas, kurias būtina kuo greičiau spręsti, kalbamės su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nare Virginija Vingriene.

Gerb. Virginija, prieš kelias dienas pasibaigė rudens sesija, kokiais sprendimai labiausiai džiaugiatės?

Labiausiai džiaugiuosi „Klaipėdos paketo“ priėmimu. Tai – aplinkosauginių reikalavimų įmonėms sugriežtinimas, jų veiklos nutraukimo galimybė piktybinės taršos atveju, kontrolę iš anksto neįspėjus, didesnį mokestį už taršą ir baudas padidinantis, taip skatinant įmones investuoti į tvarkymą (nes anksčiau labiau apsimokėjo teršti, nei tvarkytis), reglamentuojantis įstatymų rinkinys. Jis buvo pagrindinė neeilinės sesijos vinis. Ir priimtas labai reikiamu laiku, reikiamoje vietoje. Gaila, kad tai įvyko tik po serijos stipriai mūsų šalį supurčiusių aplinkosauginių katastrofų, pritvinkusiam pūliniui pradėjus sproginėti kasdien įvairiose vietose, privertusiam pagaliau suvokti spręstinos problemos mastą. Svarbiausia, kad tai galiausiai buvo padaryta, pritarus Seime praktiškai vienbalsiai, apsiėjus tik su saujelės kolegų pasimaivymu, nes šiuos sprendimus reikėjo priimti jau vakar, ar net prieš 10 metų.

Kokias aplinkosaugos problemas, Jūsų manymu, skubiai reikia spręsti?

Neatidėliojant reikia spręsti aplinkosaugos kontrolės mechanizmo stiprinimo, jos pertvarkos, išjudinimo iš sąstingio, abejingumo, baimių, nepasitikėjimo savimi, ir galimai neskaidrumo zonos. Svarbu išspręsti jų kompetencijos, motyvacijos, atsakingumo problemas.
Nieko nelaukiant turi būti reformuotas ir atliekų tvarkymo sektorius. Pradedame nuo patiems sudėtingiausio padangų tvarkymo sektoriaus, nes gaisro Alytuje padariniai, o ir ciniškai neatsakingas eilės panašaus pobūdžio padangų perdirbimo įmonių požiūris į aplinkosauginę ir apskritai veiklą aiškiai parodė, kad mums reikalingi revoliuciniai sprendimai. Mano parengtai Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisai dėl mokesčio už nesutvarkytas padangas padidinimo iki 300 eurų už automobilines ir 600 eurų už stambiagabarites padangas jau yra pritarta Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Laukiame Seimo sprendimo. Pataisa įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d., ir pasitarnaus kaip aiškus stimulas deramai tvarkyti padangų atliekas, nes mokestis už jų netvarkymą bus didesnis, nei investicijos į perdirbimą. Esu tikra, kad tai privers užsidaryti prekybos pažymomis nesutvarkius praktikai ir atvers kelius plataus požiūrio, žiedinės ekonomikos keliu einančio verslo, padangas realiai perdirbančio į žaliavas ir iš jų gaminančio kitus produktus, plėtrai, kurio pirmus signalus po truputį girdime jau šiandien. Privaloma tokiems verslams atverti kelius ir palaikyti šias ledlaužes įmones; būtina numatyti ir valstybės užsakymus, arba žaliuosius  pirkimus, pvz. įpareigojant asfaltą gaminti panaudojant ne mažiau, kaip 10-20 proc. ar daugiau žiedinės ekonomikos principu išgautų perdirbtų antrinių žaliavų (gumos, plastiko ar pan.). Analogiški reikalavimai dėl padangų gumos būtų taikomi ir vaikų žaidimų aikštelių, sporto aikštynų, daugiabučių kiemų  ir net dviračių takų dangos gamybai, kaip ir kitų naudingų gaminių. Galiausiai, sprendimas dėl padangų depozito įvedimo, apie kurį jau seniai diskutuojame, akivaizdžiai paskatins gražinti senas savo panaudotas ir surinkti bešeimininkes, besimėtančias miškuose ar kitose gražiose gamtos vietose padangas.
Būtina nedelsiant imtis pertvarkos pakuočių atliekų tvarkymo srityje, kur šiandien vyrauja abejingumas, dėl ko pagrįstai abejojama ir atliekų sutvarkymo kokybe. Gyventojai priversti vis brangiau mokėti už nerūšiuotų komunalinių atliekų išvežimą. Pirmas uždavinys: rūšiavimo skatinimas. Jį vienareikšmiškai ir neabejotinai motyvuoja užstato sistema (taromatai). Tad mano garsusis depozito sistemos išplėtimo įstatymas, jau seniai laukiantis eilėje, užstrigęs Aplinkos apsaugos komitete dėl prekybininkų, atliekų tvarkytojų ir ministerijos klerkų priešinimosi, šioje pavasario sesijoje privalo būti svarstomas. Esu pasirengusi to reikalaudama eiti iki galo. Depozito sistema bus papildyta ne vien vyno ir stipriųjų gėrimų tara, bet ir stiklainiais, konservų skardinėmis, tetrapakais. Be to, būtina įvesti užstatą ir galimybę vartotojui grąžinti gamintojams kvepalų buteliukus, kitos kosmetikos pakuotes ir taras. Vienkartinius  kavos puodelius, galėtų susigrąžinti jomis prekiaujančios degalinės ar kitos prekybos vietos. Ūkininkams labai aktuali šienainio, pašarų, trąšų maišų ir pakuotės surinkimo problema taip pat gali būti sėkmingai sprendžiama per depozitą. Šią mintį taip pat rimtai puoselėju ir jau ruošiu projektą. Pažymėtina, kad tam nėra būtinas joks taromatų pertvarkymas – nei senų keitimas, nei specialių diegimas. Gamintojai, importuotojai, platintojai, būdami atsakingais už pakuotės sutvarkymą yra visiškai pajėgūs rasti kitus surinkimo būdus, net tokius paprastus kaip maršrutinis atliekų surinkimas, ar jų priėmimas prekybos vietose. Pasenusių vaistų tvarkymo klausimas – dar vieni nearti dirvonai. Ar daug žmonių žino apie galimybę grąžinti juos į vaistinę? Negana to, ši sistema taip pat pasižymi eile trūkumų: pavyzdžiui, pasenusius vaistus priduoti vaistinėse galima, o štai vitaminų, maisto papildų vaistinės nepriima, panaudotus švirkštus siūlo mesti į buitinių atliekų konteinerį, gyvsidabrinius termometrus – vežti į „Toksiką“. Esu pasiruošusi parengti projektą ir tikiuosi kolegų palaikymo įpareigojant vaistines įsirengti su jų veikla susijusių atliekų surinkimų dėžes, į kurias gyventojai galėtų sumesti ne tik senus vaistus, vitaminus, papildus, bet ir tuos pačius naudotus švirkštus ar nesudužusius gyvsidabrinius termometrus. Juk visas šias atliekas vis vien privalo surinkti, išvežti ir sudeginti pavojingų atliekų tvarkymo įmonė UAB „Toksika“.
Dar vienas skubiai spręstinas miestų želdynų tvarkymo reglamentavimas. Dėl nuotekų tvarkymo, skystų atliekų (riebalų), išvalytų nuotekų, dumblo tvarkymo, aplinkosauginių sprendimų paieškos vasario 24 d. organizuoju konferenciją Seime. Po jo neabejoju gims teisės aktų pakeitimai.
Aplinkosaugos klausimo jautrumui iškilus į dienos šviesą viena po kitos sproginėjančioms aplinkosauginės bomboms, įtikinusioms net pačius didžiausius skeptikus, tikėjusius iki šiol  neatsakingų verslininkų krokodilo ašaromis,  sprendimai turi būti priimti čia pat ir dabar. Pagaliau visi įsitikino ir suprato, kad mūsų perspėjimai ir nuolatiniai raginimai iki šiol likę tik beprasmiu šauksmu tyruose, tikrai turėjo rimtą pagrindą.

Jūsų manymu, kurias aplinkosaugos problemas būtų galima spręsti regionų mastu, kaip yra padaryta įsteigiant regioninius atliekų tvarkymo centrus?

Tas pats atliekų rūšiavimo, gyventojų švietimo, surinkimo, depozito įvedimo, padangų sutvarkymo organizavimo, nuotekų tvarkymo, perdirbimo klausimas. Žiedinės ekonomikos principu grįstų verslų kūrimąsi. Už tai turi būti atsakingos savivaldybės, geriausiai, žinančios savo regiono specifiką, problemas, perdirbimo organizavimo galimybes. Ir ledai tikrai pajudės, aplinka bus švari ir tvarkinga, gyventojai mažiau mokės už atliekų sutvarkymą, nes gerai išrūšiuos atskirdami antrines žaliavas. Galiausiai, pati atlieka taps žaliava kitiems produktams, taip ir taupant išteklius, ir atpiginant gamybą, ir kuriant naujas darbo vietas – ir visa tai darant aplinkai draugišku būdu.

Dėkoju už atsakymus.

Kalbino Karolina Baltmiškė

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.      

Galimybės tos pačios, o veikla – kardinaliai priešinga

Vasario 10 dieną vyko išvažiuojamasis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame dalyvavo komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, komiteto nariai Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Petras Nevulis, Artūras Skardžius. Parlamentarai drauge su vietos aplinkos apsaugos specialistais lankėsi naudotų padangų perdirbimo įmonėse UAB „Torgita“, esančioje Zarasuose, ir UAB „REnotas“, įsikūrusia Sabalunkų kaime (Zarasų raj., Salako sen.).

Aplinkos apsaugos komiteto nariai domėjosi naudotų padangų sutvarkymo, perdirbimo būdais, tam skirtais įrenginiais ir pajėgumais sutvarkyti susidarančius padangų atliekų kiekius; parlamentarai gilinosi į iššūkius ir ateities perspektyvas padangų atliekas ateityje tvarkyti pagal žiedinės ekonomikos principus, atliekas panaudojant kaip žaliavą naujiems produktams, pravartiems įvairiose pramonės srityse – žemės ūkyje, sporto aikštynų ir vaikų žaidimų aikštelių dangų gamyboje, taip pat tiesiant kelius; perdirbtų padangų gaminiai gali būti net eksportuojami į kitas šalis.

Naujoviško požiūrio UAB „REnotas“ Aplinkos apsaugos komiteto nariams paliko puikų įspūdį. Įmonė užima nedidelį plotą, tačiau darbuojasi tvariai ir efektyviai, užsiima gumos granulių ir gumos miltelių gamyba. Anot įmonės direktoriaus Valdo Želnio, UAB „REnotas“ savo aplinkai draugiška veikla prisideda prie gamtos išteklių tausojimo.

Apibendrindama vizitą ir jo metu patirtus įspūdžius, komiteto narė, žiedinės ekonomikos entuziastė Virginija Vingrienė įvertino abi įmones kaip dviejų skirtingų padangų tvarkymo būdų ir požiūrių į atliekų tvarkymą pavyzdžius. „Aplankėme dvi kardinaliai skirtingai dirbančias įmones. Viena jų viso labo imituoja padangų tvarkymą. UAB „Torgita“ vadovas komiteto narius šaltakraujiškai įtikinėjo, jog padangų perdirbti iki žaliavos neapsimoka, o perpjautos padangos ar supresuotos į briketus jau yra nepriekaištingai išbaigtas produktas. Vizito proga jis net demonstratyviai paleido suktis pasenusią įrangą. Privalome liautis toleravę tokio pobūdžio veiklą! O štai UAB „REnotas“ veiklą yra akivaizdus ir pagyrų vertas žiedinės ekonomikos pavyzdys, aiškiai bylojantis, jog pažangiam verslui nereikia nei valstybės strategijų, nei specialių reikalavimų, nei už nugaros stovinčio prievaizdo. Tokios įmonės nesiteisina, neverkšlena, ir nekaulija pinigų ar valstybinių užsakymų. Priešingai, jos savarankiškai imasi iniciatyvos, ieško geriausių sprendimų, rinkų, galimybių, diegia įrangą, gamina žaliai ekonomišką produktą. Džiugina ir žinios, jog įmonėje greit startuos regeneruotos gumos gamybinė linija. Šią produkciją bus galima pardavinėti padangų gamintojams kaip žaliavą naujoms padangoms. Tokių iniciatyvių verslo atstovų atsiranda vis daugiau, pasirengusių realizuoti dar pažangesnes idėjas ir užtikrinti dar didesnes perdirbimo galimybes bei perspektyvas“, – įspūdžiais dalijosi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Seimo narės teigimu, nors tokios veiklos rezultatai didele dalimi priklauso nuo verslininkų požiūrio ir intencijų, jų iniciatyvas būtina palaikyti ir skatinti. „Pažangiu požiūriu į ateities perspektyvas savo veiklą grindžiantis atliekų tvarkymo verslas šiandien turi pereiti kryžiaus kelius, jei nori suklestėti. Verslas yra verčiamas taikstytis su valstybės institucijų reiškiamu skepsiu bei konkurentų spaudimu – konkurentų, veikiau imituojančių atliekų tvarkymą, nei realiai jas tvarkančių. Liūdna, kad iniciatyvios įmonės, gebančios rinkoje „prasimušti“ be valstybės paramos ar valstybinių pirkimų, ir išplaukti į dar neištyrinėtus naujovių vandenis, susilaukia ne tik pagalių kaišiojimo į ratus, bet dažnai tampa aplinkosaugos tarnybos kuriamų sąmokslo teorijų taikiniais. Dar apmaudžiau tai, kad į piktybiškai nesitvarkančių, atliekų tvarkymą imituojančių įmonių veiklą ir toliau aplaidžiai žiūrima pro pirštus, – mintimis dalijasi Seimo narė Virginija Vingrienė. – Šio vizito metu dar kartą tvirtai įsitikinau, jog būtina nedelsiant imtis teisinių reformų, kuriomis būtų uždrausta padangų sutvarkymu laikyti jų perpjovimą, supjaustymą, ar supresavimą į briketus, taip panaikinant galimybę piktnaudžiauti šia įstatymine spraga. Privalome laikytis nuostatos, kad sutvarkyta padanga yra ta, iš jos yra pagaminamas konkretus naujas produktas ar naudinga žaliava naujų produktų gamybai, arba ji yra susmulkinama iki ne didesnių nei 2 cm skiedrų (ang. chips), 2 mm granulių ar miltelių. Tik tokiu atveju turėtų būti užskaitomi sutvarkymą įrodantys dokumentai.“

Parengė Karolina Baltmiškė

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.      

Išvažiuojamasis Aplinkos apsaugos komiteto posėdis

Aplinkos komiteto išvažiuojamasis posėdis, kurio metu aplankėme dvi kardinaliai skirtingas padangų perdirbimo įmones, atspindinčias du skirtingus pasaulius.

Pirmoji atspindi padangų tvarkymo imitavimą. Vadovas įtikinėja jog padangų perdirbti iki žaliavos neapsimoka, o perpjautos padangos ar supresuotos į briketus yra produktas. Net pasenusią įrangą demonstratyviai paleido ir darbininkus atvarė darbą imituoti komiteto apsilankymo proga. Tokia veikla netoleruotina!

Antroji - UAB "Renotas" akivaizdus žiedinės ekonomikos pavyzdys, aiškiai parodanti, jog pažangiam verslui nereikia nei valstybės strategijų, specialių reikalavimų, nei vėzdo už nugaros, jokių pasiteisinimų, verkšlenimų, pinigų ar valstybinių užsakymų kaulijimo. Imasi iniciatyvos, ieško sprendimų, rinkų, galimybių, diegia įrangą, gamina produktą, tuoj startuos su regeneruotos gumos, kuri bus parduodama padangų gamintojams kitų padangų gamybai linija. Tokių iniciatyvių verslo atstovų atsiranda ir daugiau dar su pažangesnėm idėjom ir didenėmis perdirbimo galimybėmis. Kas rodo siekių galimybę priklausomą nuo požiūrio ir noro. Jas turime palaikyti paskatinti. Juo labiau, kad pastarasis verslas turi pereiti kryžiaus kelius, kad prasimušti, sulaukdamas pirmojo pavyzdžio analogų spaudimo, pagalų į ratus, įtraukinat ir aplinkosaugos tarnybas, kuriančias sąmokslo terijas.

Šio vizito išdavoje, būtina nedelsiant imtis teisinio reglamentavimo veiksmų, draudžiančių sutvarkytomis padangomis laikyti jų perpjovimą ar supresavimus į briketus, kas dabar nereglametuota ir suteikia galimybę piknaudžiauti. Sutvarkyta padanga turi būti laikoma tik tuomet, kai iš jos pagamintas produktas ar žaliava susmulikinus iki (2 cm skersmens čipsų, (2mm- granuliato) ar miltelių, produktui gaminti. Tik tokiu atveju būtų leista užskaityti sutvarkymą įrodantį dokumentą.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Sausis: įvykiai, problemos, sprendimai

Per visą sausio mėnesį pasaulį siaubė potvyniai, žemės drebėjimai, viesulai, išsiveržę ugnikalniai. Nemalonių įvykių netrūko ir Lietuvoje. Dar neatvėsus Alytaus gaisravietei, per Lietuvą nusirito kitos nemalonios naujienos. Medžioklės pažeidimai, kliokiantys nešvarumai į marias.

 

Seimas skubos tvarka parengė ir vienbalsiai priėmė vadinamąjį „Klaipėdos paketą“, kurį sudaro penki įstatymai, atrišantys rankas aplinkosaugininkas ir didinantys baudas teršėjams.  Šis įstatymų paketas didina aplinkosaugos efektyvumą ir stiprina gamtos apsaugos prevenciją. 

Patikrinimas be perspėjimo

 „Seimo priimtas Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo pakeitimas aplinkosaugininkams suteikia teisę pateikus tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti, aplinkos ministro nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 20 darbo dienų (aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip 20 darbo dienų) paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, jeigu šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas“, – įstatymo pataisą komentuoja Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė. 

Įstatyme numatyta, kad dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kilus reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir (ar) kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą.

Jeigu nustatyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, ir (ar) dėl asmens veiklos vyksta neteisėtas aplinkos teršimas ir (ar) neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tai lemiančią konkrečią veiklą. 

Mokesčiai vers investuoti į netaršias technologijas

 

Kaip pabrėžia Virginija Vingrienė, priimtos Mokesčio už aplinkos teršimo įstatymo pataisos numato, kad mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami Vyriausybės  ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, taikant vartotojų kainų indeksą. 

„Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai numatomi tokio dydžio, kad labiau apsimokėtų  t.y. būtų gerokai pigiau investuoti į netaršias technologijas ar sutvarkyti. Beje, jie bus indeksuojami kiekvienais metais, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis“, – pataisą komentuoja Seimo narė.

Kvapai ir sveikata

 

Ilgus metus klaipėdiečiai bandė apsiginti nuo uosto įmonių skleidžiamo kvapo, deja, į jų balsą vis nebūdavo įsiklausoma. „Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimai numato, kad kvapų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, įskaitant tai, kaip laikomasi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose ir taršos leidimuose vykdoma vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytomis sąlygomis dėl kvapų valdymo“, –  pažymi Virginija Vingrienė. 

Gresia bauda

 

Aplinkos apsaugos įstatymo pataisa  stabdo nemokamą plastikinių maišelių dalijimą.  Juridiniams asmenims už lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, neatlygintinas dalijimas prekių ar produktų pardavimo vietose užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Padarytas pakartotinas pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.. 

Siūloma reglamentuoti transporto priemonių pripažinimą atliekomis

 

Sausio 23 d. aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimui pristatė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma nustatyti kriterijus, pagal kuriuos transporto priemonės būtų pripažintos eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis, tai yra atliekomis.

Numatoma, kad transporto priemonės būtų pripažįstamos atliekomis, jeigu transporto priemonės savininkui išduotas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas; jeigu transporto priemonė ardoma arba yra išardyta tokiu būdu, kad transporto priemonės eksploatavimas pagal paskirtį yra negalimas. 

Tikimasi, kad taip būtų sustiprinta eksploatuoti netinkamų transporto priemonių įvežimo į Lietuvą iš trečiųjų šalių, neturint leidimo atliekų vežimui ir nelegalaus transporto priemonių ardymo Lietuvoje, kontrolė, užtikrintas tokių atliekų tinkamas tvarkymas ir finansavimas. 

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti transporto priemonės ardymo sąvoka. Numatoma, kad transporto priemonės ardymu būtų laikomas atskirų transporto priemonės detalių, mazgų, mechanizmų, agregatų, sistemų išmontavimas, transporto priemonės sukarpymas, smulkinimas ar kitoks apdorojimas siekiant juos pakartotinai naudoti, perdirbti ar šalinti.

Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, įstatyme siūloma reglamentuoti transporto priemonių ardymo sąvoka leis nustatyti nelegalius ardytojus. Pagal ardymo požymius bus galima nustatyti, ar transporto priemonė yra remontuojama, ar ardoma dalimis, ar yra išardyta. 

Projektui po pateikimo pritarė 80 Seimo narių, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė du parlamentarai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas, projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti pavasario sesijoje. 

Šaltinis: Regionų naujienos

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.     

Mobingas darbovietėje: suklusus per vėlai, pasekmės gali būti nepataisomos

"Mobingu darbe galima vadinti ilgalaikį psichologinį terorą, kurį grupė darbuotojų (ir/arba vadovas) vykdo prieš vieną asmenį – izoliuoja nuo socialinių procesų darbovietėje, neleidžia tinkamai vykdyti savo pareigų, menkina pasiekimus, priekabiauja. Nuo psichologinio smurto dažniausiai kenčia talentingi darbuotojai, sudarantys konkurenciją nemotyvuotiems kolektyvo nariams, taip pat diskriminuojamieji dėl lyties, rasės, tautybės ir socialinės padėties. Pasekmės gali būti itin skaudžios – ženkliai sumažėjęs produktyvumas, atsiradęs nepilnavertiškumo kompleksas, sveikatos, potrauminio streso sutrikimai, depresija ar net savižudybė."

Kai darbuotojai jaučia, kad jais rūpinamasi, natūraliai didėja jų produktyvumas ir lojalumas, sumažėja su darbuotojų kaita susijusių išlaidų. Svarbu, kad rengiant lygių galimybių politiką dalyvautų įvairaus lygio darbuotojai, kurie kartu nuspręstų, kas padeda kurti saugią aplinką ir koks elgesys organizacijoje nebus toleruojamas. Tokius susitarimus turėtų lydėti ir sąmoningumą didinančios iniciatyvos, kaip kad emocinio raštingumo valandėlės, praktiniai užsiėmimai, suteikiantys įgūdžių atpažinti ir reaguoti į netinkamą elgesį“, – pabrėžia ji.

 Plačiau skaitykite čia.


Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.     

Seimas pritarė "Klaipėdos paketui"

Šiandien Seimas pritarė vadinamajam "Klaipėdos paketui". Tai rimtas sprendimas stabdant ir kontroliuojant įžūlius aplinkosauginius pažeidimus. Sprendimas priimtas vienbalsiai, sulaukus tik keleto skeptiškų balsų. Sprendimas neturėtų stebinti: jis turėjo būti priimtas dar vakar, prieš 10 ar net daugiau metų. Gaila, kad jį išjudino tik viena po kitos staiga sprogusios aplinkosauginės bombos. Vis dėlto, svarbu, kad ledai pajudėjo ir buvo žengtas šis svarbus, bet toli gražu ne paskutinis žingsnis.

Šiais pakeitimais iš esmės sugriežtintas ir užtikrintas operatyvus aplinkosaugos reikalavimų nepaisančios veiklos stabdymas, nelaukiant kito tos pačios veiklos pažeidimo, aplikosaugos kontrolierius įgalinus be išankstinio įspėjimo bet kuriuo metu patekti į objektus ir paimti teršalų mėginius, taip fiksuojant slepiamus pažeidimus.

Mokesčio už aplinkos taršą pataisos skatins įmones investuoti į priemones, mažinančias aplinkos teršimą.

Tai rimtas postūmis pastangose užkirsti kelią ciniškiems aplinkos pažeidimams ir įžūliam veiklos kaštų mažinimui aplinkos, visuomenės sveikatos ir visų mūsų finansų sąskaita, tokioms neskrupulingoms įmonėms nesąžiningai konkuruojant su socialiai atsakingais, aplinkosaugines technologijas diegiančiais verslais.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.     

Griežtesnė aplinkosaugos kontrolė ir paskatos gamyboje diegti mažiau teršiančias aplinką technologijas

Neeilinė Seimo sesija sušaukta, reaguojant į aplinkos apsaugos problemas, siekiant užkirsti kelią ekologinėm katastrofom ateityje, tokioms kaip „Grigeo Klaipėda’’, kai ne vienerius metus įmonė tiesiai į marias galimai leido nevalytas nuotekas, sukeldama didžiulę žalą gamtai.

Jau kitą savaitę ketinama priimti įstatymų pakeitimus, kurie leis sustiprinti aplinkos apsaugą šalyje. Nauji įstatymų pakeitimai griežtintų aplinkos apsaugos kontrolę - aplinkosaugininkai galės atvykti į įmonę ir ją tikrinti iš anksto neįspėję. Siekiant nustatyti, ar nėra taršos pažeidimų, aplinkosaugininkai galės bet kuriuo paros metu imti ėminius ir atlikti matavimus. Taip pat už aplinkosauginius pažeidimus būtų panaikinamas įmonei išduotas Taršos leidimas. Anksčiau tokie leidimai buvo atimami tik po trečio įmonės pažeidimo.

„Kilus taršos skandalams dėl Kuršių marių, Neries ir Kėdainių vandens telkinių nuodijimo pramoninėmis atliekomis, Seimas priims įstatymų pakeitimus, taip vadinamą Klaipėdos paketą. Esu įsitikinusi, kad net opozicija, anksčiau nedėjusi jokių pastangų rūpintis ekologijos problemomis, nebeturės preteksto šiuos pakeitimus vilkinti ar atidėlioti. Nauji įstatymų  pakeitimai leis užkirsti kelią taršai, įžūliems aplinkosaugos reikalavimų pažeidimams ir suteiks galimybę operatyviai stabdyti tokią veiklą. Sankcijos už aplinkos teršimą ir didesni taršos mokesčių tarifai  įmonėms, skatins sutvarkyti ir ieškoti netaršių gamybos būdų, vystant žiedinę ekonomiką, dieginat modernias technologijas, nes mokestis už Aplinkos teršimą dabar jau bus didesnis, nei minėtos alternatyvos’’, - sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

 

Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos įtvirtintų draudimą teršti aplinką atliekomis, žaliavomis bei produktais. Taip pat, tokios pataisos leis nustatyti įmonių atskomybę. Siekiant mažinti aplinkos taršą, didinami mokesčio už aplinkos taršą tarifai, kurie verstų verslą diegti ir investuoti į mažiau taršias priemones gamyboje.

 

Šiandien, neeilinės Seimo sesijos metu, svarstant Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo pakeitimus, 89 parlamentarai balsavo už, tuo tarpu, nei vienas iš parlamentarų neprieštaravo, kad griežtesnė kontrolė ar administracinės nuobaudos bei ekonominėd baudos būtų skiriamos teršėjams. 85 parlamentarai po svarstymo palaikė ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie reglamentuoja planuojamos vykdyti ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimų atlikimą ir leidimų išdavimą. Aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama vertinti sistemingą gamtinės aplinkos ir jos elementų būklės pokyčius, taip pat pritarta po svarstymo 85 balsais. 

 

„Oro taršos mokesčio tarifo dydis priklausys nuo teršalų pavojingumo. Vargu, ar normalu, kai už 1 toną amoniako patekimą į orą mokami tik 4 eurai. Arba, už padangų paprastą laikymą, jas sandeliuojant, tačiau jų neperdirbant, mokami 86 eurai už toną. Maži mokesčių tarifai neskatina ieškoti gamybinių atliekų perdirbimo sprendimų, kurie būtų nežalingi aplinkai ir visiem mums, žmonėms’’, - sakė LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis.

 

Svarbu paminėti ir tai, kad Aplinkosaugos įstatymų pakeitimai įpareigotų įmones atlikti veiklos taršos monitoringą tik akredituotose laboratorijose.

Šaltinis: LVZS.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.       

Piketuotojai prie Vilniaus „vamzdžio“: tai yra priminimas, kad būtina eiti aplinkai draugišku keliu

Ketvirtadienį Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų bendruomenės, inicijavusios svarbių aplinkosaugos įstatymų rengimą ir svarstymą, surengė piketą prie Neries pakrantėje esančios skulptūros – vadinamojo Vilniaus „vamzdžio“, siekdamos atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas.

Pikete dalyvavusi Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė teigė, kad Vilniaus „vamzdis“, prie kurio įvyko piketas, simbolizuoja aplinkosaugos problemas bei besaikį vartotojiškumą.

„Siunčiame pagrindinę žinutę, kad atkreiptume dėmesį į visas šias taršias technologijas, kurios šiandieną kaip tik pradėjo lįsti sproginėjančių aplinkosauginių bombų pavidalu. Kad (institucijos. – ELTA) išties atkreiptų dėmesį, sukontroliuotų, kad daugiau nebūtų tokių atvejų ir uždarytumėme kelią dabartinėms taršioms technologijoms, kurios nesąžiningu būdu pelnosi tiek aplinkos, tiek mūsų visų sveikatos sąskaita, ir atvertumėme kelius aplinkai draugiškam, socialiai atsakingam verslui ir aplinkosaugai, kas išties dabar yra ir perspektyva, ir mūsų ateitis“, – piketo metu Eltai sakė V. Vingrienė.

Pasak V. Vingrienės, esminė problema – aplinkai draugiškam ir socialiai atsakingam verslui yra sudaromos blogesnės sąlygos.

„Aplinkosaugininkai tikrai turėtų sukontroliuoti ir griežčiau žiūrėti į tuos užslėptus verslo aspektus, nes mes šiandien su taršiomis technologijomis ir su tokiais ciniškai nesąžiningais būdais užkertame kelią ir sudarome blogesnes sąlygas būtent tiems, kurie nori tvarkingai, sąžiningai ir aplinkai draugiškai dirbti“, – teigė Seimo narė.

V. Vingrienė džiaugėsi, kad ketvirtadienį Seime svarstomi Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų bendruomenių inicijuoti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektai, kurių tikslas – sugriežtinti įmonių kontrolę, numatyti didesnes sankcijas už aplinkos teršimą, suteikti aplinkosaugininkams galimybę patekti į įmones neįspėjus iš anksto.

„Šiandieną Seime bus svarstomas vadinamasis „Klaipėdos paketas“, tai yra sugriežtinant įmonių kontrolę, jų veiklą, aplinkosauginės taršos atveju nutraukiant veiklas. Taip pat mokestis už aplinkos teršimą – numatomos didesnės sankcijos, negu kad sutvarkymas pačios taršos. Nes šiuo metu sankcijos yra mažesnės ir apsimoka geriau sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, negu tvarkyti ar investuoti į aplinkai draugiškas technologijas“, – sakė V. Vingirienė.

Pasak Seimo narės, Vilniaus „vamzdis“, prie kurio įvyko piketas, simbolizuoja aplinkosaugos problemas bei besaikį vartotojiškumą.

„Parodome tas aplinkosaugos problemas, šiandieną išlendančias, ir norime pasakyti, kad šitas vamzdis simbolizuoja mūsų aplinkos problemas. Kažkada jis buvo labai kritikuotas, sakyta, kad gadina miesto vaizdą. Aš dar 2014 metais rašiau straipsnį, kad tai yra paminklas mūsų aplinkosaugos problemoms, tai yra besaikiam vartotojiškumui. Tai turėtų būti simbolis būtent aplinkai nedraugiškos mūsų veiklos, mūsų galbūt net ir to paties verslo ir netgi siūlome ant vamzdžio, kaip ant gėdos stulpo, surašyti visas tas taršias aplinkosaugines bombas, kurios šiandieną išaiškėjo ir vis lenda viena po kitos“, – įžvalgomis dalinosi V. Vingirienė, akcentuodama, kad Vilniaus „vamzdis“ turi stovėti kaip gėdos stulpas ir priminimas, kad būtina eiti aplinkai draugišku keliu, atverti kelius aplinkai draugiškam verslui.

Savo ruožtu „valstietis“ Tomas Tomilinas piketo metu teigė, kad Vilniaus „vamzdis“ yra ir paminklas Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų bendruomenių iniciatyvai parengti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektus.

„Tai taip pat paminklas jūsų paskatoms, nes jūsų dėka atsirado „Klaipėdos paketas“, ir tai yra labai rimti įstatymai ir labai rimti pakeitimai. (...) Jūs padarėte daugiau, jūs pakeitėte taisykles, tikiuosi, šiandien tai ir įvyks“, – piketo metu sakė T. Tomilinas, vildamasis, kad ketvirtadienį Seime svarstomi įstatymai bus priimti.

Šaltinis: lrt.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.