2017 m. rugpjūčio 30 d., trečiadienis

Stambiagabaričių atliekų aikštelės rekreaciniuose miškuose - rimta problema

Stambiagabaričių atliekų aikštelės rekreaciniame miške tapo ne vienos vaizdingos gyvenvietės vietinių gyventojų, urėdijos miškininkų ir savivaldybės komunalininkų galvos skausmu. Neaptvertos, neprižiūrimos, netvarkingos. Nepaisant sustatytų konteinerių, pažymėtų užrašais, įpareigojančiais rūšiuoti, atliekos, akivaizdu, verčiamos tiesiai vos ne iš savivarčių, atvažiuojančių paslapčia naktimis. Vežama net ir tai, ko negalima šiose aikštelėse vežti: asbestinis šiferis, statybinės atliekos, padangos ar net komunalinės ir bioskaidžios atliekos. Tad vaizdas susimaišęs su kvapu tampa priežastimi, siekiant aplenkti šį rekreacinį miškelį iš toli. Deja, sąvartynas įrengtas šalia viešojo vietinės reikšmės kelio. Pastarasis ir pats toje vietoje tapęs jau neíšbrendamo purvyno klanu, o kai vogčia pilamų atliekų plotas jau gerokai išsiveržia iš savo teritorijos ribų, užima net ir paties kelio teritoriją. Tai vienos Druskininkų savivaldybės aikštelių, įrengtų gražios vietovės rekreaciniame miške vaizdų, čia jau, po visą dieną dirbusių keturių komunalinio ūkio darbuotojų, atitrauktų nuo darbų statybose triūso :) (kaip tai atrodė iki tol nepasisekė užfiksuoti, deja :)). Vietinio RAAD inspektoriai nesukontroliuoja pažeidėjų, atliekomis atsikratančių naktį. Uždarius šią aikštelę (gyventojai kreipėsi į savivaldybę raštu ir jau planuojama tai padaryti), neabejotinai bus vežama toliau ar dar blogiau - gilyn į miškus. Mūsų - aplinkosaugininkų politikų - pareiga ieškoti racionaliausių būdų, kaip išspręsti šią opią problemą. Galbūt numatyti atsakomybę ir įpareigojimus griaunantiems pastatus, vykdantiems statybų ar remonto darbus, reikalaujant deklaruoti kur išveža statybų atliekas. Būčiau motyvuojančiųjų, ne baudžiamųjų (jos reikalingos, bet kraštutinės, esant piktybiškiems pažeidimams), priemonių šalininkė. O senų baldų atsikratymo srityje veiksmingiausia jų surinkimo priemonė - organizuoti visuotinį senų baldų ir elektronikos prietaisų surinkimą, informuojant apie jų galimą išnešimą šalia kelio konkrečiose miesto gatvėse ar miesteliuose bei kaimuose nustatytomis datomis pvz. du kartus metuose. Taip yra daroma Vokietijoje ir puikiai veikia. Beje, tai kartu ir socialinio teisingumo aspektas, nes mažiau pasiturintys žmonės ar laikinai bendrabučiuose įsikūrę studentai pasiima dar tinkamus naudoti baldus ar veikiančius televizorius ir toliau sėkmingai naudoja buityje (kaip ir žiedinės ekonomikos vienas iš prioritetinių tikslų). Taigi, svarbu paieškoti išeičių ir rimtai imtis konkrečių politinių sprendimų reikiamiems pokyčiams įgyvendinti, taip suaktyvinant visuomenės pilietiškumą ir ekologinio sąmoningumo augimą. Šis klausimas mano iniciatyva įtrauktas į trečiadienio, rugsėjo 13 d., Seimo aplinkos apsaugos komiteto darbotvarkę.
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2017 m. rugpjūčio 28 d., pirmadienis

Konferencija "Žiedinės ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje"

2017 m. Rugpjūčio 25 d. Marijampolėje įvyko jau antroji konferencija „Žiedinės ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje“, kurios tikslas – skatinti socialinius partnerius domėtis ir žinoti apie ES žiedinės ekonomikos politiką, jos uždavinius bei praktinį įgyvendinimą Lietuvoje. Šįkart konferencija suorganizuota Marijampolės savivaldybėje, renginyje dalyvavo LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika bei Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Ekonominės valdysenos pareigūnas Jonas Rasimas, kurie pradėjo renginį tardami sveikinimo žodį ir toliau diskutavo su konferencijos dalyviais bei pranešėjais apie žiedinę ekonomiką Lietuvoje. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto biuro narė Daiva Kvedaraitė pristatė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto poziciją dėl Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotų subjektų platformos kūrimo. Renginyje taip pat dalyvavo ir Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Ramūnas Burokas, kuris papasakojo dalyviams apie ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą bei uždaro ekonominio ciklo kūrimą. LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė pristatė Žiedinės ekonomikos situaciją Lietuvoje, Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas pristatė atliekų tvarkymo situaciją Lietuvoje. Trumpą pranešimą parengė ir Algirdas Bagušinskas, UAB Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro vadovas. Renginys ir vėl sukėlė nemažai praktinių klausimų bei diskusijų dėl žiedinės ekonomikos įgyvendinimo Lietuvoje, buvo pateikta Europos Komisijos nuomonė bei komunikatas, kuriuo EK pabrėžia inovacijų ir naujų technologijų svarbą, galimybes skatinti ne tik jų pasiūlą, bet ir paklausą, apie tai nemažai kalbėjo Ramūnas Burokas. Anot jo, Ūkio ministerija patvirtino Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros programą bei jos įgyvendinimo veiksmų planą, kur yra apžvelgti didžiausi iššūkiai kylantys pramonei: sąnaudų mažinimas, efektyvumo ir produktyvumo didinimas – vis dar svarbiausias Lietuvos pramonės tarptautinio konkurencingumo didinimo veiksnys. Tam, kad šie iššūkiai būtų įveikti daug dėmesio reikėtų skirti geros kokybės darbo vietų kūrimui pramonėje, perėjimui prie tausesnio išteklių naudojimo ir tokių priemonių kaip ekologinis projektavimas ar Europos ekologinio ženklo naudojimas diegimui. Tam turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos pramonės įmonėms gauti tinkamą finansavimą, diegiant veiksmingas žaliavas ir energiją taupančias, taip pat atliekų perdirbimo technologijas. Antrasis žiedinės ekonomikos skatinimo renginys praėjo sklandžiai ir informatyviai, dalyviai pasidalino opiausiais klausimais bei problemomis įgyvendinant tvarios ekonomikos politiką Lietuvoje ir pažvelgė į tai, ką galima būtų padaryt ateityje, kad būtų pasiektas dar sklandesnis ir efektyvesnis jos įgyvendinimas.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.


Susitikimas su dujų skirstymo bendrove "Energijos skirstymo operatorius"

Rugpjūčio 22 dieną Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) druskininkiečius pakvietė į susitikimą, kurio metu atsakė į visus bendruomenei aktualius su dujofikavimu susijusius klausimus. Susitikime dalyvavo ir LR Seimo nariai Zenonas Streikus ir Virginija Vingrienė, Druskininkų savivaldybės vadovai, administracijos darbuotojai. ESO specialistai visiems susirinkusiesiems paaiškino, kad planuojama dujofikuoti du individualių namų kvartalus: Baltašiškės ir Senamiesčio. Tam, kad šis procesas prasidėtų, reikia, kad iš visos teritorijos pirmaisiais metais prisijungtų bent 10 procentų klientų. ESO specialistai pabrėžė, kad galima išskirti dvi svarbiausias dujofikavimo naudas, viena jų – patogumas. Įsivedus dujas, gyventojams nereikė rūpintis malkomis ar kitu kuru, be to, patys gyventojai galės reguliuoti šildymą ir suvartojamos energijos kiekį Taip pat svarbu, kad naudojant dujas neteršiama aplinka.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2017 m. rugpjūčio 11 d., penktadienis

Dainavos krašto folkloro festivalus Druskininkuose

Druskininkuose rugpjūčio 8-13 dienomis vyksta Dainavos krašto folkloro festivalis. Jo metu suorganizuota paskaita "Dzūkų tautiniai drabužiai ir jų nešiosena", temą siejant su Tautinio kostiumo metais. Lektorė LNKC konsultantė tautodailininkė Asta Vandytė labai įdomiai įvedė klausytojus į XIX a. turtingų ūkininkaičių šventinės aprangos, ko pagrindu suformuotas šiandieninis Lietuvių tautinis kostiumas, autentiką. Kaip dzūkė, turėjau garbės sudalyvauti paskaitoje ir pabūti modeliu savo dzūkiško tautinio kostiumo (žinoma, šiek tiek patobulinto, prisitaikius jau prie šiuolaikiško XXI a. stiliaus :) - man tai visai patinka, nors tautodailininkų ir nežavi :)), kurio detales tautodailininkė taip pat pakomentavo.
Labai įdomi ir informatyvi paskaita, kurios metu buvo pristatytos ir aptartos išsaugotų tautinių kostiumų ar atskirų jų detalių nuotraukos, rūbų gamybos specifika, atskirų kostiumo detalių paskirtis, esmė, tradicija, stiliaus tobulėjimas keičiantis laikmečiui.


Tai - vienas iš stimulų skatinti pamilti tautinį kostiumą, didinti jo populiarumą ir dažnesnį nešiojimą. Diskusijų metu prabilome ir apie tai, kad turėtume pasimokyti iš Vokietijos Bavarų, kurie ne tik tradicinių švenčių, bet ir vestuvių ar kitomis progomis, netgi savaitgalinių išvykų ar ekskursijų metu mielai apsivelka šį nuostabų rūbą, juo didžiuojasi, papuošdami net kūdikius ar visai mažus vaikus.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2017 m. rugpjūčio 3 d., ketvirtadienis

V. Vingrienė. Žiedinė ekonomika – ne atliekų, o pasaulėžiūros klausimas

Liepos pabaigoje Druskininkuose vykusio susitikimo metu prasidėjo įdomi diskusija apie ekologiniu požiūriu grįstą ekonomikos modelį – žiedinę (ciklinę) ekonomiką.

Tai pažangi Europos Komisijos politika. Siekiama ne tik tausaus ribotų gamtos išteklių naudojimo, bet ir aukštos kokybės produkcijos gamybos, kai ji įtraukiama į uždarą (be atliekų) ciklą. Tai itin ambicingas tikslas. Siekiama atliekas kaip žaliavą naudoti kitiems produktams gaminti taip mažinant sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį. Pagrindinė žinia – ne tik tausus žaliavų naudojimas, atliekų tvarkymas, bet visa produkcijos ciklo visuma nuo projektavimo, gamybos, platinimo, prekybos, vartojimo, pakartotinio panaudojimo iki atliekų surinkimo, tvarkymo, perdirbimo ir jos – kaip žaliavos – panaudojimo kitiems produktams pagaminti. Visuose etapuose siekiama ekologiškai tausaus požiūrio. Tai tenkina prevencijos, pakartotinio naudojimo, atnaujinimo, galimybės patobulinti ar perdirbimo tikslus. Nors mažiau priimtinas nepanaudojamų, neperdirbamų atliekų deginimas, bet jis taip pat yra vienas iš būdų pagaminti aukštos kokybės kietąjį atgautąjį kurą, puikią žaliavą šilumai gauti, o po jo likusius degimo produktus (pelenus, šlakus) galima naudoti kaip statybines medžiagas ar kitais tikslais. Taip racionaliai naudojamas visas turinys, nieko nepaliekant šalinti sąvartynuose.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2017 m. liepos 31 d., pirmadienis

Aplinkosaugos seminaras Druskininkuose

Druskininkuose liepos 28 d. (penktadienį) vykusio seminaro metu pradėta įdomi diskusija ekologiniu požiūriu grįsto ekonomikos modelio – žiedinės (ciklinės) ekonomikos tema. Tai pažangaus EK požiūrio politika. Laikantis jo, siekiama ne tik tausaus ribotų gamtos išteklių naudojimo, bet ir aukštos kokybės produkcijos, kai ji įtraukiama į uždarą be atliekų ciklą, gamyba. Tai vienas ambicingiausių gamybos tikslų. Uždarame gamybos cikle siekiama atliekas kaip žaliavą naudoti kitiems produktams gaminti minimaliai sumažinus sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį.

Pagrindinė schemos žinia apima ne tik tausų žaliavų naudojimą, atliekų tvarkymą, bet visą produkcijos ciklo visumą nuo projektavimo, gamybos, platinimo, prekybos, vartojimo, pakartotinio panaudojimo iki atliekų surinkimo, tvarkymo, perdirbimo ir jos kaip žaliavos panaudojimo kitiems produktams pagaminti. Visose etapuose siektinas ekologiškai tausaus požiūrio dominavimas. Tai tenkina prevencijos, pakartotinio naudojimo, atnaujinimo, galimybės patobulinti ar perdirbimo tikslus. Nors mažiau priimtinas nepanaudojamų, neperdirbamų atliekų deginimas, bet jis taip pat yra vienas iš būdų pagaminti aukštos kokybės kietąjį atgautąjį kurą, puikią žaliavą šilumai gauti, o po jo likusius degimo produktus, tokius kaip pelenai, šlakai, tinka naudoti kaip statybines medžiagas ar kitokiu tikslu. Tai leidžia racionaliai panaudoti visą jų turinį, nepaliekant nieko šalinti sąvartynuose.
Žiedinė ekonomika – tai ne vien ekologinių, bet ir ekonominių bei socialinių sprendimų kelias, grindžiamas naujais pažangių verslų, aukštų technologijų, aukštos pridėtinės vertės kūrimu, ekonomikos pažanga, naujų galimybių ir darbo vietų požiūriais. Diskusijoje dalyvavę įvairių sričių specialistai, pradedant gamintojais, vartotojais, atliekų tvarkytojais, ir baigiant savivaldos, valstybės institucijų, darbdavių, profesinių sąjungų atstovais ir politikais, išsakė savo mintis, idėjas, siūlymus, įvardino ne tik galimybes, bet ir galimas kliūtis bei problemas. Tai atvėrė kelią plačiam dialogui, bendromis jėgomis ieškoti racionaliausių, tinkamiausių sprendimų, padedančių įgyvendinti naujais iššūkiais grindžiamos pažangios resursų tausojimo ir racionalaus jų pakartotinio naudojimo žiediniame gamybos cikle sistemos įgyvendinimo. Čia svarbiausiais įvardinti siekis atrasti tinkamas paskatas ir įvertinti priimtiniausius mūsų sąlygoms ciklinės ekonomikos kelio prioritetus. Diskusija buvo svarbi ir produktyvi, o verslo atstovai, matydami tokioje novatoriškoje gamybos srityje perspektyvas, labai atvirai ir aktyviai dalinosi savo pastebėjimais, pasiūlymais, idėjomis. Prie to prisidėjo ir motyvuojanti žaliausio kurorto Lietuvoje aplinka.
Druskininkai šiai diskusijai pasirinkti ne atsitiktinai. Mat šis miestas labai dažnai tampa pažangių sprendimų pirmtaku. Tikimės ir šį kartą susitikimas nepasibaigė tik plačiomis diskusijomis, bet taps ir realių ciklinės ekonomikos sprendimų kelio pradžia. Džiugu, kad būtent Druskininkuose įsikūrusi viena pažangiausių iš stiklo duženų putstiklį – ekologišką termoizoliacinę granuliuotą medžiagą – gaminanti įmonių UAB „Stikloploras“. Tai pirmoji Baltijos šalyse tokio pobūdžio įmonė, pasiruošusi plėstis dėl didelės ir nuolat didėjančios produkcijos paklausos. Ji yra puikus žiedinės ekonomikos modelio įgyvendinimo pavyzdys.
Čia įvykęs seminaras – diskusijų ir kitose savivaldybėse pradžia. Taigi, mes, – organizatoriai, turėdami tikslą įvertinti kiekvieno regiono specifiką, įtraukti į plačią diskusiją verslo ir vietos savivaldos atstovus, išgirsti jų poreikius, padėti atverti kelius tinkamiausių ir reikalingų naujos kartos ekonomikos proceso sprendimų įgyvendinimo proveržiui, pasiruošę dirbti šia linkme.
O mūsų, – žaliųjų politikų – , uždavinys sudaryti tinkamiausias sąlygas verslui eiti šiuo pažangos ir naujų galimybių paieškų keliu.
Juo labiau, kad atsižvelgus į ES ir pasaulinę ekopolitinę padėtį, įvertinus Lietuvos valdančiosios politinės partijos LVŽS pagrindines programines nuostatas ir atliekamus veiksmus, taip pat peržiūrint šalies ekonominę, socialinę, verslo (naujų galimybių realizavimo poreikį) aplinką ir besiformuojančias galimybes, dar niekada politinė padėtis Lietuvoje nebuvo tokia palanki progresyviam žiedinės (ciklinės) ekonomikos diegimui.
Turėdami palankią sprendimų priėmimo poziciją, privalome išnaudoti šią puikią galimybę ir praskinti kelią labai reikalingai perspektyviai naujovei ir pažangai. O tam turime dar tris metus prieš akis.
Todėl darbas bendradarbiaujant su visų sričių atstovais, mokantis iš klaidų (pirmiausia, – savųjų), jas taisant, augant patiems, tobulėjant, ieškant pačių racionaliausių ir tinkamiausių sprendimų ir juos tobulinant yra ir bus mūsų prioritetų viršūnėje. Pirmieji sudėtingi sprendimai gal ne visiškai tobuli, – suprantame, kad jie tobulintini ir jau tobulinami, priimti urėdijų reformos, atliekų tvarkymo pertvarkos kontekste jau pradedami įgyvendinti. Tai optimistiškai nuteikianti didelio, labai svarbaus, reikalingo ir atsakingo kelio pradžia. Juo ir esame ryžtingai nusiteikę eiti iki galo.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2017 m. liepos 13 d., ketvirtadienis

Seimo narė Virginija Vingrienė gyventojų lauks ir Druskininkuose

Iš šalia Druskininkų esančios Kermušijos kilusi Seimo narė Virginija Vingrienė sako nieka­da nebuvo atitolusi nuo gimto­jo krašto ir puikiai žino visas jo aktualijas. Žmonių valia į LR Seimą išrinktai politikei svar­bu palaikyti glaudų ryšį su že­miečiais, išgirsti jų problemas ir padėti jas spręsti.

Ne kartą esate minėjusi, jog džiaugiatės artimu ryšiu su Druskininkais, čia gyvenan­čiais žmonėmis. Kodėl Jums šis ryšys toks svarbus?
Labai džiaugiuosi, kad ryšys su gimtuoju miestu nenutrūkęs. Da­bar, kai tapau LR Seimo nare, smagu, kad daugelis mane atpa­žįsta, prisimena. Taigi tas ryšys su čia gyvenančiais žmonėmis tampa dar tvirtesnis. Esu pasiruo­šusi padėti ir druskininkiečiams, ir savo partiečiams.
Druskininkai man labai svarbūs – mano pačios šaknys čia, čia gy­vena mano mama. Šiame mieste lankiausi praktiškai kas dvi savai­tes. Deja, dabar dėl labai didelio užimtumo vizitai gerokai suretėjo.
Bet mano visos atostogos yra praleidžiamos būtent Druskinin­kuose! Tad visada gyvenu šio krašto aktualijomis, problemomis, kurias tenka pamatyti. Giminės ir draugai papasakoja, kas svar­baus čia vyksta, sužinau, kaip jie gyvena, kokios jų problemos ir kokie džiaugsmai.

LR Seime Druskininkams ga­lite atstovauti drauge su šio krašto žmonių išrinktu Zenonu Streikumi. Ar, surėmus pečius, dirbti paprasčiau?
Be abejo, dirbti, pečius surė­mus, tikrai yra paprasčiau ir netgi svariau. Z. Streikus dirba daugiau sveikatos, švietimo, valstybės ir savivaldybių valdymo srityje, o mano veikla susijusi su aplinko­saugos sritimi. Taigi mūsų ben­dradarbiavimo galimybės tikrai yra plačios. Druskininkai yra pats žaliausias šalies regionas. Aš tur­būt dėl to ir esu žalioji, nes esu ki­lusi iš šio krašto miškų. Aplinko­sauginiais klausimais tikrai esu pasiruošusi padėti. Be to, dirbu ir energetikos komisijoje. Pagal iš­silavinimą esu žemės ūkio speci­alistė, tad atsakau ir už šią sritį.

Tačiau žmonės į Jus gali kreiptis tikriausiai ne vien šių sričių klausimais?
Žinoma, laukiu gyventojų, besi­kreipiančių pačiais įvairiausiais klausimais. Jeigu kurių nors pro­blemų negalėsiu padėti išspręsti pati, mielai kreipsiuosi į kolegas, kurie dirba tose srityse. Vis dėlto yra 141 Seimo narys, kiekvienas kuruoja savo sritį. Jei negalėsiu padėti aš, tai tikrai padės kiti, ga­liausiai – atsakingos institucijos.

Kokias matote didžiausias Druskininkų problemas? Gal žmonės jau ateina išsakyti savų lūkesčių?
Galbūt dar ne visi žino, jog yra galimybė su manimi susitik­ti Druskininkuose. Tačiau smagu, kad pirmųjų jau sulaukiau. Teko išklausyti klausimų dėl aplinko­saugos bei saugomų teritorijų, sveikatos apsaugos, švietimo.
Druskininkai patys sėkmingai įvairiose srityse eina pirmyn. Ta­čiau, manau, ir mes galime ras­ti būdų, kaip dar labiau ką nors pagerinti, atnaujinti ar nustebin­ti. Svarbiausia, kad turistinis bei rekreacinis miesto vaizdas būtų nuolat gerinamas.
Žmonėms vienos iš aktualiausių – socialinės problemos. Bando­me jiems padėti.
Man labai aktuali aplinkosauga. Kaip LR Seimo aplinkos apsau­gos komiteto narė vis stengiuosi padėti bei skatinti žmones nau­doti dviračius, kaip transporto priemonę, praleisti daugiau lai­ko gamtoje. Pačiai teko išbandyti žygį dviračiais per Dzūkijos regi­oną – Vilnius, Justiniškės, Puns­kas. Teko ir per Druskininkus pervažiuoti. Patiko atnaujinti dvi­račių takai. Beje, nepasirodė, jog situacija su dviračių takais yra prasta, tačiau kai kuriuos iš jų ti­krai būtina atnaujinti. Mano ma­nymu, jie svarbūs ne tik skatinant ekologinį transportą – dviračius. Tai ir sveikatingumas, ir spor­tas, o Druskininkai visada gar­sėjo, kaip sporto, sveikatos bei aktyvaus laisvalaikio praleidimo miestas. Manau, šios kadenci­jos Seimas turėtų šiai sričiai skir­ti itin daug dėmesio.

Susisiekti su Jumis gali padė­ti ir Jūsų visuomeninis padė­jėjas Druskininkuose Donatas Mizaras.
Taip, Donatas yra labai darbš­tus, kūrybiškas, kupinas idė­jų, beje, plataus požiūrio, turintis politinės, darbo su profesinėmis sąjungomis patirties. Tad labai džiaugiuosi, jog mes atradome vienas kitą, kaip bendraminčiai, bendražygiai, žiūrintys viena kryptimi, kad bendradarbiaujame. Tikimės gerų rezultatų. Raginčiau gyventojus kreiptis ir į Donatą, kad problemos būtų sprendžia­mos greičiau ir efektyviau.

LR Seimo narė V. Vingrienė gyventojus priima trečiąjį kie­kvieno mėnesio penktadienį nuo 15 valandos adresu: M. K. Čiurlionio 111-216 (UAB „Malo­nė“ 2 aukšte).

LR Seimo narės V. Vingrienės visuomeninis padėjėjas Drus­kininkuose – Donatas Mizaras. Tel. : +370 648 57250. el. paš­tas: donmizar@yahoo.com

Daugiau skaitykite: http://www.manodruskininkai.lt/druskininku-aktualijos/5206/

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2017 m. birželio 12 d., pirmadienis

Susitikimas su Justiniškių bendruomenės gyventojais

Susitikimas su Justiniškių bendruomenės gyventojais aplankius pagarba, tarpusavio supratimu ir visapusišku vienas kito palaikymu bei rūpesčiu spinduliuojančią aštuoniasdešimtmečių tremtinių senukų porą. Apžiūrėjau gražiausius retų gėlių darželius daugiabučių kieme puoselėjančių entuziasčių suformuotus nepakartojamo grožio unikalius gėlynus. Pavakarieniavau ir su per gaisrą nukentėjusia, bet į gyvenimą visais įmanomais būdais nepaisant užgriuvusių bėdų besikabinančia orumu ir nepalaužiamu optimizmu spinduliuojančia jauna daugiavaike šeima. Kai žmonės tokie pozityvūs, darbštūs, savimi pasitikintys ir labai geri, juos nuolat supa daug palaikančių, plačios širdies, geranoriškai nusiteikusių, šviesių draugų ir aplinkinių, mielai pagelbėjančių ir padedančių išgyventi sunkumus. Nors šiandien jaučiausi gerokai pervargusi ir išsunkta, bet sutikti pozityvūs, grožį puoselėjantys ir nepaprastą gėrį skleidžiantys žmonės labai įkvėpė mane entuziazmo.
 
Mieliausia buvo tai, kai trys nuostabūs judrūs šeimos vaikučiai meiliai apsivijo rankomis aplink kaklą, paskleisdami nepakartojamą draugiškumo ir gėrio šilumą. Tai įkvepia jėgų, optimizmo ir suvokimo, kad mūsų visuomenėje yra daug pozityvių aspektų, skatinančių nenuleisti rankų, judėti pirmyn ir stengtis dėl jų.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.