Apskrito stalo diskusijos "Automatizuoto pakuočių rinkimo kaimo vietovėse galimybės" protokolas

APSKRITOJO  STALO DISKUSIJA

 „AUTOMATIZUOTO PAKUOČIŲ RINKIMO KAIMO VIETOVĖSE GALIMYBĖS“

PROTOKOLAS

2018 m. spalio 1 d. Nr.
Vilnius
(Seimo I rūmai, 3 aukštas, Konstitucijos salė)

Susitikimo iniciatorė/pirmininkė – Virginija Vingrienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija),

Susitikimo sekretorė – Angelė Šarlauskienė

Susitikimo trukmė:  11 val. 00 min.  – 14  val. 40 min.

Susitikimo dalyvių skaičius – 15:

Algimantas Bakas – VšĮ „Užstatas“ vadovas,

Agnė Bagočiutė  – Aplinkos ministerijos atstovė,

Saulius Galadauskas – VšĮ „DESA“ vadovas, Lietuvos aludarių gildijos atstovas,

Rima Galvydienė – UAB „Alūnė“ atstovė,

Konstantinas Iljasevičius – Inžinerinės ekologijos asociacijos atstovas,

Eimutis Radžvila – Nepriklausomų prekybos įstaigų asociacijos atstovas,

Raimonda Raudoniūtė – Nepriklausomų prekybos įmonių atstovė, Jurbarko rajono verslininkė,

Karolina Rimskytė – Lrytas žurnalistė,

Česlovas Pupkus – UAB „Alūnė“ atstovas,

Zita Sorokienė – Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė, Jurbarko verslininkų organizacijos pirmininkė,

Rimantas Šerkšnas – „Aibės“ tinklo, MTLT valdybos atstovas,

Gintaris Stoškus – Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys,  Jurbarko rajono Verslininkų organizacijos pirmininkas,

Gintaras Varnas – VšĮ „USAD“ atstovas,

Laura Zukė – Aplinkos ministerijos atstovė.

     Apskrito stalo diskusijoje „Automatizuoto pakuočių rinkimo kaimo vietovėse galimybės":

1)   tartasi, kaip kaip tobulinti depozitinių pakuočių surinkimo ir užstato grąžinimo kaimuose klausimą;

2)   diskutuota apie dabartinės depozito sistemos problemas, ekonominius sistemos išplėtimo stipraus alkoholio tara aspektus ir tikėtiną naudą;

3)   dalintasi inovatyviomis idėjomis, pavyzdžiui, mobiliųjų taromatų naudojimas.

SVARSTYTA:

1) V. Vingrienė nurodė priežastis, kodėl kilo būtinybė susitikti ir diskutuoti. Ji priminė apie Lietuvoje 2016 metais pradėta įgyvendinti gėrimų pakuočių užstato susigrąžinimo sistema, tad diskusijai buvo pakviesti šios sistemos pagrindiniai dalyviai: gamintojai, prekybininkai, jos priežiūros administratoriai, Aplinkos ministerijos bei aplinkosaugos bendruomenių atstovai dėl pakuočių surinkimo ir patogaus užstato susigrąžinimo klausimų kaimuose ir visos šios sistemos problemų ir jos tobulinimo galimybių, kartu pažymėdama, kad susitikti ir pasitarti iš dalies paskatino ir jos revizuota ir užregistruota po pateikimo dėl depozito sistemos išplėtimo „Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto“ pataisa,  siūlanti panaikinti pareigą (paliekant teisę) kaimo vietovių pardavėjams priimti rankiniu būdu grąžinamas daugkartines ir vienkartines pakuotes, o daugkartinės ir vienkartinės pakuotės užstato sistemų administratoriams nustatyti pareigą užtikrinti, kad kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) daugkartinių ir vienkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys. Šiai pataisai pritarta 2017 metų balandžio mėn. po pateikimo. Ji dar nėra apsvarstyta Seimo Aplinkos apsaugos komitete, nors dėl šio projekto jau gauta tiek Lietuvos Vyriausybės išvada, tiek kaštų analizė, kaip ši patobulinta sistema veiktų. 

Iš dalyvavusių smulkiųjų prekybininkų atstovų R. Šerkšno, R. Raudoniūtės, G.Stoškaus pasisakymų paaiškėjo, su kokiomis su ženkliomis problemomis šiuo metu susiduriama, kuomet užstato pakuotės renkamos rankiniu būdu. Pirmiausia susiduriama su kryžmine tarša, kurios mažoje parduotuvėje, kaip ir būtų besistengiama, kokie plovikliai būtų naudojami, higienos problema lieka ženkli. Pardavėjoms tenka tomis pačiomis rankomis priimti tarą ir paduodi kitas prekes. Kita nemažiau svarbi problema: surinktos taros vietos sandėliavimui trūkumas, o daugkartinio užstato operatorių siūlomi papildomai konteineriai ne visada praverčia, nes neatsiranda jiems pastatyti vietos ir kyla problemų dėl jų pastatymo vietos derinimo su savivalda, arba net nežinoma apie tokią galimybę. Jei grąžinamos taros kiekiai ne tokie dideli, tai stiklinės taros svoris nemažas, o jei dar būtų išplėsta užstato sistema vyno ir stipriųjų gėrimų pakuotėmis, tektų papildomai pardavėjoms savo rankomis labai nemažą svorį kilnoti. Smulkiųjų prekybininkų netenkina ir per mažas užmokestis bei diskriminacija, kai už tokį darbą, o kartais ir sunkesnį ir atliekama rankiniu būdu, palyginti su didžiaisiais centrais, kuriuose įrengti taromatai, net 3 kartus skiriasi įkainiai ten surenkamai stiklo tarai. Tai apsprendžia nuleidžiamos diskriminacinės sutartys, keliančios praktika nepamatuotas sąlygas, numatančios dideles baudas, nes derybinių galių mažesnieji prekybininkai neturi ir tai juos veda į neviltį, nes kai kurių reikalavimų įvykdyti neįmanoma, pavyzdžiui surenkamų pakuočių švaros, nes ne visos pakuotės gražinamos su kamštukais. Smulkiųjų prekybininkų atstovei iš Jurbarko R. Raudoniūtei nesuvokiama pati daugkartinių pakuočių užstato centruose atliekama apskaita, kai fiksuojamas ne toks kiekis, kokį prekybininkai išsiuntė, o toks, kokį užstato sistemos administratorius sugalvoja suskaičiuoti. Jai taip pat nesuprantamas pranašumas taromatų didžiuose prekybos centruose, kai mažose parduotuvėse, kur tokios įrangos nėra ir darbuotojai pakuotes surenka rankomis, supakuoja į maišus ir perduoda trečiajam šios sistemos dalyviui – logistikai – , kuris negarantuoja kokybiško pervežimo į minėtos apskaitos centrą, bet jų darbuotojams yra ženkliai brangiau apmokamas, kai tuo tarpu nuostolių dėl galimo dūžio transportuojant pakuotes neskubama padengti ir tenka ilgai įrodinėti, kad tai ne jų kaltė ir tik išimtinais atvejais pavyksta pasiekti, dažniausia tik pateikus butelio ar buteliuko nuotrauką, ir tik tada nuostoliai padengiami. Ji paminėjo, kad neretai ir gamintojai už sugrąžintas pakuotes verčia, kartais net metus laukti, kol bus atsiskaitoma ir tai trikdo mažųjų prekybininkų darbą. Jos nuomone, jei bus plečiama užstato sistema ir kitokių gėrimų pakuotėmis, mažųjų prekybininkų problemos tik padidės, nes jau dabar pasitaiko, kad smulkieji prekybininkai dėl jiems primestos dalyvauti užstato sistemoje naštos, baimindamiesi rizikos ir vengdami didesnių nuostolių, didžiąją dalį surenkamos taros patys veža į miestus ir priduoda į taromatus ir taip prisideda prie didžiųjų prekybos tinklų pelno. Verslininkė pastebėjo: Greta atsiranda nevienodos sąlygos kaimo gyventojams patogiai dalyvauti užstato sistemoje skirtingai nei miestų gyventojams, nes dažnai mažosios parduotuvės dėl objektyvių priežasčių priverstos iš jų nepriimti gražinamos taros, tad jos nuomone: rankinis surinkimas, koks yra šiuo metu, diskriminuoja ne tik smulkiuosius prekybininkus, bet ir gyventojus. 

G. Varnas patikino: Skirtingų pakuočių surinkimo tarifo įkainiai, atsižvelgiant į parduotuvių sąlygas, buvo paskaičiuojami kartu su pakuočių gamintojais ir pačiais prekybininkais pasisamdžius trečią šalį, bet jei kyla abejonių, tai prekybininkai galėtų inicijuoti pakartotinai tokį auditą, kuris papildomai kainuotų. 

R. Galvydienė ir Č. Pupkus, parodydami filmuką, atskleidė, kaip jų atstovaujama įmonė UAB „Alūnė“ pateko užstato pakuočių administratoriaus nemalonėn, įtariant sukčiaujant, tik todėl, kad galima jų produkcijos pakuočių atpažinimo kodus nuskenuoti popieriuje ir užklijavus ant išpilstomo alaus butelių, tokią tarą įmesti į taromatus, kurių jie neišbrokuoja, ir todėl iškreipiamas tikrasis gėrimų gamybos ir sugrąžinamų pakuočių apskaitos santykis, ir dėl to jau antri metai sulaukiama nepagrįstų kaltinimų iš VšĮ „USAD“ pusės ir iki šiol jiems nepavyksta įrodyti, kad tai ne jų kaltė. G. Varnas, sureaguodamas į UAB „Alūnė“ priekaištus, patikino: Taromatams keliami aukšti techniniai reikalavimai ir jų patikimumu nereiktų abejoti. Bet, jei kuris nors gamintojas, kad ir baras neklijuoja lipdukų, pabrėždamas, kad tai ne apie juos kalbama, tada atsiranda galimybė sukčiauti, o kai rinkoje yra butelių, kurie niekaip nepaženklinti, tada atsiranda galimybė jais pasinaudoti. R. Šerkšnas pabrėžė, kad forma ir svoris, kai yra nesusieti su barkodu, ir yra visa esmė pristatytame ir pakomentuotame filmuke, kodėl taromatas neišbrokuoja pakuotės. G. Varnas: nesutikdamas su šiuo teiginiu paaiškino: Atliekų apskaita vedama ne pagal taromatą, o pagal svėrimą, nes perdirbėjas jas priima tonomis, pabrėždamas, kad parodytame filmuke visi buteliai buvo pagal lipdukus registruoti sistemoje, ir pritarė V. Vingrienės siūlymui, kad tikslinga ženklinimą susieti su konkrečia pakuote, juolab, kad parlamentarės pastebėjimu, tai leistų nustatyti visas į depozitą įtraukus įtrauktas vyno ir stipriųjų gėrimų pakuotes ir greta tai galėtų prisidėtų prie Sveikatos ministerijos inicijuojamo Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narė, Jurbarko verslininkų organizacijos pirmininkė Z. Sorokienė papriekaištavo Aplinkos ministerijai, nes nuo pat užstato pakuočių sistemos diegimo pradžios smulkieji prekybininkai buvo palikti jos kūrimo nuošalyje, nebuvo informuoti ir negalėjo laiku su savo pasiūlymais ir pastabomis įsijungti į tokius svarstymus, pareikšti savo nuomonę, tad priverstinis įtraukimas į pakuočių užstato sistemą nuo 2016 metų ženkliai pablogino jų padėtį, tad pritaria pataisai, kuomet smulkiesiems prekybininkams būtų suteikiama laisvo apsisprendimo teisė įsijungti ar neįsijungti į pakuočių užstato sistemą, juolab, kad pastoviai gauna nusiskundimų dėl užstato sistemos, ir mano, kad niekas nepaneigs, kad ši užstato sistema yra ir diskriminuojanti, ir nuostolinga smulkiesiems prekybininkams kaimo teritorijoje.

2) V. Vingrienė pastebėjo: Statistikos duomenimis virš 90 nuošimčių depozitinės taros sugrįžta ir gali būti panaudojama kaip labai kokybiška žaliava ir tai skatina toliau eiti žiedinės ekonomikos keliu, kuris siejamas su didesniais išrūšiuotinos taros mastais ir išplėsta depozito sistema. 

G. Stoškus laikosi nuomonės, kad užstato sistemos pamatų kūrimas vyko neskaidriai ir buvo nusižengta laisvos rinkos ir skaidrios konkurencijos principams, kurių laikomasi Europos

Sąjungoje ir tai Lietuvoje turėtų būti netoleruojama, netgi baudžiama, nes sudarė sąlygas užstato sistemoje atsirasti monopolizmui, atvėrusiam galimybę įtvirtinti diskriminacinius įkainius už tą darbą mažųjų prekybininkų adresu. Jo nuomone, pastarųjų atžvilgiu diskriminacinės normos ir dėl būtino ploto mažose prekybos įmonėse tokiai veiklai plėtoti, tad mano, kad nuo 50 kv. m. norma turėtų būti padidinta iki 90 kv.m. Tokiai padidintai normai pritaria ir Z. Sorokienė, tvirtindama, kad tai būtų viena iš sąlygų smulkiesiems prekybininkams persigalvoti, ar toliau tikslinga dalyvauti užstato sistemoje, bei pritaria ir taromatų įvedimui kaimo teritorijų savivaldybėse. VšĮ „USAD“ atstovas G. Varnas sutiko, kad yra kur tobulėti, bet mano, kad čia nėra jokių diskriminacinių sąlygų ir įkainių, pasikartodamas ir kviesdamas pakartotinai atlikti auditą, pabrėždamas, kad jis nelinkęs nepasitikėti tai įvertinusių auditorių profesionalumu. A. Bakas, kalbėdamas apie skaidrią konkurenciją, mano, kad šiuo metu tai, kas svarstytina Gerbiamos V. Vingrienės teikiamoje įstatymo pataisoje, kai užstato sistemoje veikia keli administratoriai, turėjo būti svarstoma, prieš pasirengiant įdiegti tokią sistemą, numatant sistemos administratorių bendravimo tvarką, pabrėždamas: pagrindinis elementas joje yra taromatas, vykdantis apskaitą sistemoje, bet jei apskaitos sistemos registrai administratorių nesujungti, tai ta sistema neveiks. Jis pažymėjo: Konkurencijos taryba VšĮ „Užstato“ skundo nepriėmė, tad toks jos atsisakymas apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pripažino, kad nepagrįstai, tad stebėjosi, jei teisingai suprato: Konkurencijos taryba, keičiant pakuočių įstatymą, deklaravo, kad konkurencija turi būti. A. Bagočiutė : Dėl VšĮ „Užstato“ galimai diskriminacinių Įstatymo nuostatos teiginių diskriminacijos neįžvelgė ir paragino juos įvardinti, jei tokie pastebėti. Ji patikino: Šiuo metu įstatyme nėra numatyta jokių nuostatų, draudžiančių veikti dviem užstato sistemos administratoriams. A. Bakas su tuo nesutiko, teigdamas, kad dabar galiojanti Įstatymo redakcija yra diskriminacinė ir priminė: VšĮ „Užstatas“ yra parašęs gal keturis raštus, ką keisti Aplinkos ministerijai, į kuriuos nebuvo atsiliepta. A. Bagočiutė patikino apie Aplinkos ministerijos baigiamą ruošti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą, aprėpiantį užstato sistemoje atsirandančių pakuočių, kaip atliekų, tvarkymo klausimus, kartu jame numatant ir darnesnį užstato administratorių bendravimą, kuomet pateiktos nuostatos turėtų pasitarnauti ir skaidresniam konkurencingumui atsirasti. G. Stoškus: pareikalavo paprašė A. Bagočiutę kalbėkite atvirai: kad jau parengta išvada dėl stiklinės taros praplėtimo, bet yra nuspręsta ją atmesti, tad nebėra prasmės su pasiūlymais dalyvauti, tad pasiteiravus ar šiame įstatyme numatoma praplėsti pakuočių užstato sistemą stipresniųjų gėrimų stiklo taros pagrindu, A. Bagočiutė patikino, kad ne, bet užsiminė: pagal Vyriausybės pateiktą išvadą: Aplinkos ministerija įpareigota parengti analizę šiuo klausimu, kurią atlikus bus pateikta susipažinimui.

3) VšĮ „DESA“ vadovas, Lietuvos aludarių gildijos atstovas S. Galadauskas sutinka, kad viskas įmanoma, net prie kiekvieno namo pastatant po taromatą, o jei būtų išplečiamas užstatas stipresniaisiais alkoholiniais gėrimais, ką suomiai jau daro ir surenka šių pakuočių užstatą 92 nuošimčiais, kas juo nuomone, nelabai pagrįsta ir reikalinga, atlikinėtų ir jų pakuočių surinkimą, nes visa tai priklauso nuo politinių sprendimų. Bet mano, kad vis tik reikėtų laikytis racionalumo, pasaulinės praktikos, sekant tiek Suomijos, tiek Norvegijos pavyzdžiu, nes būdamos pakankamai turtingos ir skaidrios, jos neskuba atsisakyti plačiai taikomo rankinio surinkimo būdo ir masiškai taromatų neįrenginėja, nes tai būtų per brangu ir prilygtų ekonominiam nesusipratimui. R. Šerkšnas: priminė, kad gyvename ne akmens amžiuje, tad taromatus įrengti tikslinga ir mažesnėse parduotuvėse, nes rankinis užstato surinkimo būdas jau atgyveno. Jo paskaičiavimais galėtų būti 3003 taškai, kurie tarą priima rankiniu būdu, bet VšĮ „USAD“ ten taromatų dėl mažo surenkamos taros kiekio, kuris turėtų siekti per mėnesį apie 3000 vienetų, kad ten būtų pastatomas pats paprasčiausias taromatas, pabrėždamas, išplėtus užstato sistemą, padidėjus galimybei priimti daugiau pakuočių, toks skaičius nebūtų pasiekiamas ir dėl ploto stokos. G. Stoškus mano, kad ši problema galėtų būti sprendžiama papildomo ploto sąskaita. Jo paskaičiavimu, kaimo vietovių savivaldybėse, remiantis Aplinkos ministerijos savivaldybių skaičiumi, reikėtų 560 taromatų. G. Varno įsitikinimu taromatų statymas visada yra racionalus, ekonomiškas sprendimas, bet pasiūlė ir gamintojams, ir vartotojams ieškoti efektyviausio sprendimo, kuris nebūtų per brangus, keldamas retorinį klausimą, kodėl Norvegija, būdama tokia turtinga, nepastato 14 000, manydamas, ar Lietuvoje reikėtų papildomai 3000 taromatų, ar užtektų 1000, pirmiausia vertėtų įsiaiškinti, kokia tai turėtų būti investicija ir kokia  tektų papildoma našta gyventojams. Dėl mobilių sprendimų jam gaila būtų kaimo vietovių gyventojų laiko, nes juos pasirinkus, kaimo vietovių gyventojai prarastų galimybę bet kurią dieną, bet kurią parduotuvės darbo valandą ateiti ir grąžinti pakuotes, kas jiems, ko gero, yra patogu.V. Vingrienė suabejojo, jei kaimo vietovių gyventojai būtų aptarnaujami mobiliai, kad reikėtų ateiti kažkokiu nustatytu laiku ir tai būtų papildoma našta, nes ir miestuose, kur taromatas visiškai yra šalia, kiekvieną dieną ten neinama, o tik tada, kai susikaupia atitinkamas kiekis. Ji priminė, kad jau ir dabar kaimo vietovėse atliekamas buitinių atliekų ar tų pačių antrinių žaliavų surinkimas pagal nustatytą laiką, kai patogiose vietose yra pastatyti konteineriai. A. Bakas mano: susikaupusioms problemos užstato sistemoje turėtų būti sprendžiamos nepanaikinant rankinio surinkimo, bet jautresniu dabartinės sistemos administravimu ir miestuose užstato surinkimui panaudojamą net tokią kraštutinę priemonę kaip taromatai, neatmesdamas galimybės, kad Lietuva gali būti tas kraštas, kuris elgsis kitaip nei norvegai, nei suomiai, atsisakydama rankinio surinkimo būdo, nes tam argumentų yra užtektinai. A. Bagočiutė patikino dėl mobiliųjų priemonių, jei jos būtų taikomos, kurios padėtų veikti geriau, gali būti svarstomos, paminėdama, jog Aplinkos ministerija yra parengusi Pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkymo įstatymo pakeitimą su keliomis priemonių, susijusių su aiškesne ir skaidresne užstato už pakuočių atliekų surinkimą administratorių veikla. Ji teigiamai įvertino ir konkuravimą rinkos sąlygomis bei patikino, jog rengiamas įstatymo pakeitimo projektas bus pateikiamos derinti Konkurencijos tarybai. 

R. Šerkšnas susirūpino, kada „MAXIMOJE“ priduoto užstato čekius galėtų „RIMI“ išsigryninti. A. Bagočiūtė atsakė, jog tai ne Aplinkos apsaugos ministerijos reikalas, bet patikino: pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymą, paskaičiavus sąnaudas, paliekama galimybė laisvai nuspręsti, ką ir kaip pasirinkti. G. Varnas mano, kad nelogiška prašyti, kad pinigus už užstatą išgrynintų, kad ir nedidelėje kaimo parduotuvėje. S. Galadauskas suabejojo, ar ten atliekamų pinigų atsirastų, pavyzdžiui, išgryninti 10 000 eurų,. G. Stoškus: patikino: tokios didelės sumos neprireiktų, nes vidutiniškai tai sudarytų 5 eurai per mėnesį. Z. Sorokienei tai pasirodė lengvai išsprendžiama, primenant apie socialiai remtiniems žmonės skirtų talonų išsigryninimą parduotuvėse. 

V. Vingrienei nesuprantama, kodėl privalu gręžiotis į Suomiją ar Norvegiją prisirišant tik prie rankinio pakuočių surinkimo kaimo vietovėse, kai nenaikindama mažųjų prekybininkų pasirinkimo galimybė rinktis tiek rankinį, tiek ir automatizuotą pakuočių būdus, t.y. kaimo vietovių seniūnijose įrengiant ir po taromatą, o kur jis turėtų būti pastatytas, stacionarus ar mobilus turėtų būti, tai  jau kūrybingumo klausimas. Ji pažymėjo, jei pasiremti Užstato sistemos  administratorių 93 nuošimčiu surenkamos pakuotės nurodomu rodikliu, kurį lemia ekonominė paskata, kuris rodo mažesnį surinkimą konteineriuose ir liudija, kad mūsų gyventojai dar neišmoko labiau rūšiuoti, pažymėdama, jog pati geriausia perdirbimui pirminė žaliavą gaunama iš taromatų, pasidžiaugė Aplinkos ministerijos žingsniais, skatinančiais užstato sistemos administratorių darnesnį ir skaidresnį bendradarbiavimą, neabejodama, kad tai prisidėtų prie šios sistemos tobulinimo.

APIBENDRINIMAS: Kadangi aptarta pataisa dar galutinai neapsvarstyta ir nepateikta svarstymui Seimo plenariniame posėdyje, jos patobulinimui, mažinant kaimų parduotuvių administracinę ir finansinę naštą, surenkant užstato pakuotes, o taip pat, atsižvelgiant į vartotojų – kaimo gyventojų – galimybę patogiai  priduoti ir susigrąžinti pakuočių užstatą ir jį išsigryninti ne būtinai tame pačiame jo pridavimo punkte, SUTARTA: 1. Būtina panaikinti smulkiųjų prekybininkų kaimo vietovėse diskriminavimą dėl darbo sąlygų ir konkurencingumo, suartinant įkainius už tą patį darbą su didžiųjų prekybos centrais. 2. Kai yra du pakuočių užstato administratoriai, jiems turi būti įstatymiškai sudaromas vienodo konkurencingumo sąlygos šią sistemą tobulinti, atliekant sąnaudų paskaičiavimus ir jų ekonominį pagrindimą, nuošalyje nepaliekant ir ekologinio šios veiklos aspekto, kuomet pakuotės šioje sistemoje dalyvauja ir kaip pirminis žaliavų šaltinis, tad turėtų būtų didinamos jo surinkimo apimtys, teikiant ekonominę naudą tiek patiems gamintojams, ją pakartotinai panaudojant, tiek vartotojams, tinkamiau įsijungiant į tokį rūšiavimą, tikintis atitinkamos ekonominės naudos ir kartu taip skatinant jų ekologinį sąmoningumą ir artėjimą prie maksimalaus žiedinės ekonomikos ciklo. 3. Nežiūrint, kad ir aukšto pragyvenimo Europos šalyse dar pakankamai plačiai taikomas rankinis pakuočių surinkimas, o Lietuva šioje srityje laikoma lyderė pagal didėjančias pakuočių užstato apimtis, taikant abu surinkimo būdus: rankinį ir automatizuotą, ji gali tapti ir pionierė įrengiant gyventojams patogiu laiku prieinamus stacionarius ar mobilius taromatus kaimo vietovių savivaldybėse, nes tai naikintų diskriminacines sąlygas smulkiesiems prekybininkams, leidžiant be išankstinės prievolės jiems  patiems apsispręsti dalyvauti ar nedalyvauti pakuočių užstato sistemoje.

Susitikimo pirmininkė Seimo narė:                                                Virginija Vingrienė                                                                                            

Susitikimo sekretorė / Seimo narės padėjėja-sekretorė/:               Angelė Šarlauskienė