Virginija Vingrienė: esame karta, kuri drąsiai siekia pokyčių

„Esu ne už politikų tarpusavio konkurenciją, o už skirtingų požiūrių išklausymą, nuoširdų atsižvelgimą į pastabas, bei racionaliausių sprendimų paieškas. Tai būdinga aukšto lygio politikams“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė. 

Praėjusiais metais labai aktyviai dalyvavote sprendžiant valstybinių miškų valdymo klausimą. Kaip dabar vertinate jau įvykdytą reformą? 

Vykdant reformą klaidų nepavyko išvengti. Jos turi būti taisomos. Matyt, skandalas kilo dėl to kad 2019–2023 m. valstybinių miškų kirtimo norma padidinta šešiais procentais. Masiniai kirtimai, ypač saugomose teritorijose, tokiose, kaip Labanoro giria, gąsdina visuomenę. Įvertinusi esamą padėtį ėmiausi iniciatyvos riboti žaliavinės medienos eksportą. Seimui pateikiau Miškų įstatymo pataisą dėl šios žaliavos eksporto apmokestinimo. Idėja tobulintina priemonių prasme ir tam ieškosiu galimybių, bet viliuosi, kad tai kartu paskatins ir aukštos pridėtinės vertės medienos gaminių Lietuvoje gamybą bei produktų, o ne žaliavos, eksportą. Taip atsivertų keliai ir naujų verslų (bei naujų darbo vietų) kūrimuisi. Be to, medienos eksportuotojai ir tarpininkai 15–40 proc. padidina biokuro kainą šalyje, tad eksporto apmokestinimas 15 proc. ar kita priemonė padaranti žaliavinės medienos eksportą nepopuliariu, sumažins biokuro kainą, taip atpiginant ir šildymą.

Taip pat, Seimas po pateikimo pritarė mano pataisai, užkertančiai kelią piktnaudžiavimui atkuriant sodybas miškuose. Ja panaikinama sodybų atkūrimo pagal teismo pripažintą juridinį faktą galimybė, leidžianti apsamanojusius akmenis laikyti sodybos buvimo įrodymu. Priėmus  pataisą, sodybas miškuose bus galima atkurti tik pagal išlikusius archyvinius dokumentus.

Didžiausiu pasiekimu laikyčiau tai, kad Seimas pritarė mano iniciatyvai padėti į užtarnautą poilsį išėjusiems ir kito būsto neturintiems buvusiems urėdijų darbuotojams, kuriems buvę darbdaviai leido pasilikti gyventi tarnybinėms reikmėms nebereikalinguose būstuose. Įvykdžius miškų valdymo reformą, šie būstai buvo perduoti Turto bankui, kur jie būtų parduoti aukcionuose, neatsižvelgiant į juose gyvenančių, melagingais pažadais įtikėjusių žmonių interesus. Grėsė didžiulė socialinė bomba, nes dauguma šių žmonių yra senyvo amžiaus, pasiligoję, neįgalūs, neturintys lėšų naujam būstui įsigyti. Ėmiausi ieškoti šios problemos sprendimo. Dirbome dar nuo 2017 m. lapkričio. Kreipėmės į savivaldybes, prašydami perimti minėtus būstus kaip socialinius, tačiau beveik iki 70 proc. nusidėvėjusių pastatų savivaldybės perimti nenorėjo, o kiekvienoje savivaldybėje yra susidariusios ilgos šio būsto laukiančiųjų eilės. 2018 m. gruodžio 20 d. Seimas po svarstymo pritarė mano pataisai, kuria siūloma, kad kito būsto neturintiems asmenims, gyvenantiems minėtuose butuose, ne mažiau kaip penkerius metus būtų suteikta teisė įsigyti jų gyvenamą būstą už pradinę aukciono kainą. Tai išsprendžia ir analogiškas kitų tarnybų (vidaus reikalų, krašto apsaugos, priešgaisrinės apsaugos) tarnybinių butų gyventojų problemas. Daugeliui jų tai tikra Kalėdų dovana, o kartu ir man, galėjusiai pranešti šiems žmonėms džiugią žinią. Pasiekti rezultatai, prilygstantys Kalėdų stebuklui, mane motyvuoja ryžtingai siekti kitų tikslų. 

Su kokiais iššūkiais teko susidurti? 

Pagrindinis iššūkis, kurį pernai teko įveikti, tai sprendimai atliekų deginimo srityje, ypač kova prieš perteklinių deginimo pajėgumų statybas, kritika šiam neracionaliam ankstesnių vyriausybių žingsniui. Sulaukiau ir žiniasklaidos, ir oponentų puolimo. Teko išgirsti įvairiausios kritikos, epitetų, susilaukti į ratus kaišiojamų pagalių.

Nemažai kritikos sulaukiau ir dėl PVM lengvatos elektromobiliams iniciatyvos. Šiai pataisai nebuvo pritarta Seime, nors manau, kad ji logiška ir reikalinga, ypač girdint Europos Komisijos raginimus apmokestinti taršius dyzelinius automobilius. Šiuo atveju taip pat esu ne už botago naudojimą, bet skatinimą per lengvatas. Daug kartų šį klausimą kėliau tiek Seimo komitetuose, tiek Aplinkos ir Finansų ministerijoms, tiek Europos Parlamento nariams, Komisarui Vyteniui Andriukaičiui. Kadangi Europos Komisija nėra numačiusi PVM lengvatos elektromobiliams, siūliau pasvarstyti jos įvedimo galimybę. Atrodo, kad ir Aplinkos ministerija Vyriausybės vardu pagaliau imasi ieškoti galimybių mažiau taršių transporto priemonių įsigijimui skatinti.

Esu ir už tai, kad „mažataršiais“ būtų atnaujinti viešojo transporto bei valstybės institucijų tarnybinių automobilių parkai, kadangi transportas yra vienas didžiausių CO₂ teršėjų Lietuvoje. 

Kai susitinkate su gyventojais, kaip jie priima Jūsų siūlomas pataisas? 

Be abejo, nuomonių yra įvairių, bet iš daugumos susitikimuose dalyvaujančių žmonių jaučiu palaikymą. Dažnai tenka spręsti ir individualias žmonių problemas – labai malonu, kai gali kažkuo padėti kitam. Pats didžiausias politiko darbo įvertinimas – matyti dėkingumo ir laimės kupinas žmogaus akis.

Manau, kad Seimo nariui svarbiausia būti žmogumi, kuriuo pasitikima, o aš dirbdama Seime atradau savo pašaukimą, jaučiuosi savo stichijoje. Žinoma, juo daugiau dirbi, kuo sudėtingesnius klausimus keli ir su kuo rimtesniais iššūkiais susiduri, juo dažniau sulauki į ratus kaišiojamų pagalių, tačiau esu iš tų žmonių, kurie veikia nepaisydami kliūčių, kritikos, puolimo. Kuo daugiau pagalių ratuose, tuo didesnis azartas juos perlaužti ir pasiekti tikslą nepaisant sunkumų ir saldesnis pergalės skonis. 

Kokius klausimus norėtumėte išspręsti 2019 metais? 

Norėčiau įnešti daugiau optimizmo, pozityvo, laimės, pažangos. Tačiau tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Šiandien dažnai apsiribojama teiginiu: pas mus viskas blogai. Taip toli gražu nėra, turime  daug gerų dalykų, nors, žinoma, tobulinti tikrai yra ką.

Dalis visuomenės nenorėtų nieko keisti. Jie, užuot ėmęsi pokyčių ar palaikydami jų iniciatyvas, mieliau renkasi esamą, net ir jų netenkinančią situaciją. Kitaip sakant, dalį žmonių esama kančia gąsdina mažiau, nei pokyčiai, už kurių slypi nežinomybė. Daug kam reikia paaiškinti ir nuraminti, kad neišbandę nežinomų kelių, judėdami tik senomis vėžėmis, nepasieksime rezultatų, neišspręsime problemų, virsime senose sultyse. Tad mūsų, sprendimus priimančių politikų, tikslas visų pirma yra aiškiai iškomunikuoti planuojamų pokyčių esmę, nuraminti žmones, kad naujovės jiems nebus žalingos, kaip tik atneš naudą, kuo jie netrunka įsitikinti joms įsivažiavus, todėl jų nereikėtų bijoti. Be abejo, pokyčius visuomet lydi rizikos faktorius, bet neišplaukę iš saugaus uosto neatrasime ir naujų pasaulių. Politikoje blogiausia tai, kad patys politikai dažnai linkę gąsdinti žmones, kelti paniką, turėdami paslėptą tikslą vėliau pasirodyti ant žirgo raitais gelbėtojais; mano manymu, daug geriau yra pačiam turėti pasiūlymų, idėjų, ir problemas gebėti išspręsti ar spręsti protingai, nesigriebiant baimės skleidimo. Taigi, 2019 metais esamas problemas ir toliau sieksiu spręsti išmintingai, rūpindamasi žmonių saugumu, puoselėdama jų pasitikėjimą, siekdama atverti naujų galimybių.

Jau pradėjau darbuotis ties keletu konkrečių projektų. Kelią skinasi mano su Virgilijumi Poderiu inicijuota pataisa dėl paramos mažajai daugiabučių renovacijai, t.y. renovacijai, kai gyventojai pasirenka pertvarkyti tik šilumos paskirstymo sistemas, šilumos punktus. Tai būtų žymiai pigesnis pasirinkimas, atsiperkantis daug greičiau ir sutaupantis apie 25 proc. šildymo kaštų. Ši iniciatyva yra labai aktuali regionams, ir leis sutvarkyti šilumos paskirstymą, sumažinti taršą bei atpiginti šildymo kaštus gerokai didesniu mastu, nei vykdant kompleksinę renovaciją. Norėdami sutaupyti dar daugiau, gyventojai galės dalyvauti ir tolimesniuose pilnos renovacijos projektuose arba fasadus renovuoti savomis lėšomis ir pasirinktais būdais. Ši iniciatyva sulaukė nemažai kliūčių, bet Aplinkos komitetas jai pritarė ir pavasario sesijoje pataisa turėtų būti priimta. 

Politinė jėga, su kuria atėjote į Seimą, Lietuvoje vertinama nevienareikšmiškai. Vieni mato pokyčius, kiti – griovimą. Ką pati apie tai manote? 

Į klausimą galiu atsakyti klausimu: o kuri valdančioji dauguma buvo giriama ir glostoma? Šiuo tradiciniu taikiniu dabar esame būtent mes, taigi nieko keisto, kad mūsų linkme yra leidžiamos aštriausios kritikos strėlės. Juo labiau, esame naujokai, ėmęsi drąsios, bet būtinos iniciatyvos vykdyti nepopuliarius, bet jau seniai būtinus pokyčius. Darbai, kuriuos vykdome, turėjo būti atlikti daug anksčiau, tačiau iki šiol niekas jų nesiėmė nenorėdami savęs sieti su nepopuliariais pokyčiais, o gal pirmtakai tiesiog stokojo įžvalgumo. Taigi, mums teko nelemta misija iškuopti jų padarytas klaidas ir iš mirties taško judinti tai, kas buvo nereikalingai apleista.

Į Seimą išrinktos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių dauguma esame praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio žmonės. Tai pokyčių užgrūdinta karta. Mes norime keisti, ir norime greito rezultato, nemokame ir nenorime nereikalingai laukti. Mokyklą baigėme ties sovietmečio griūties riba, patys kūrėme savo gyvenimus ir likimus, stebėjome valstybės kūrimo procesą ir piktinomės, kai jis vyko ne taip, kaip mums norėjosi. Mes troškome gerokai didesnio progreso. Manau, kad mūsų kartos misija Seime ir yra padaryti tuos kardinalius pokyčius, kurie turėjo būti pradėti dar prieš 20 metų, išgyvendinti sovietinius įpročius, požiūrį, darbo organizavimo aspektus, išjudinti įsisenėjusias problemas, kreipti laivo kursą naujovių, pažangos ir galimybių link. Daugelis Lietuvos problemų neišspręstos tęsiasi jau nuo sovietmečio, nes tai padėjo kai kam užsitikrinti saugią komforto zoną, užkirtus kelią ne tik konkurencijai ir naujam požiūriui, bet ir valstybės progresui. Atliekų sektorius yra puikus to pavyzdys: įstatymu buvo užkirstas kelias konkurencijai pakuočių tvarkymo sektoriuje ir sudarytos sąlygos tik dviejų juridinių asmenų egzistencijai. Dėl šios padėties, šiandien tvarkomės su įsisenėjusios prekybos pažymų ir METRAIL skandalo pasekmėmis ir dar vis išlendančiais panašiais neskaidriais aspektais. Panaši situacija buvo susidariusi ir su MBA, kogeneracinių jėgainių statyba, naudojantis ES paramos lėšomis, visiškai nežiūrint į priekį, negalvojant apie to naudą ir pasekmes valstybei. Paminėjimo verta ir LRT sistema, sąlygojusi neaiškų lėšų panaudojimą. Tai akivaizdūs pavyzdžiai, uždarę kelius naujoms galimybėms, progresui, skaidrumui, plačiam požiūriui, net keliantys pavojų demokratijai. Padidintas minimalus atlyginimas, neapmokestinamasis dydis, pensijos. Ieškome galimybių padidinti atlyginimus mokytojams, gydytojams, valstybės tarnautojams, nes reikia, kad šioje srityje dirbtų itin kvalifikuoti specialistai. Tikiuosi, kad praskinsime kelią ir gyventojų ir verslo pajamų progresiniams mokesčiams, kad tie, kurie mažiau uždirba, mokėtų mažesnius mokesčius. Mažinant socialinę atskirtį, būtina progresyviai apmokestinti ir nekilnojamąjį turtą. Siekiame eiti skandinavišku, o ne rytietišku keliu, vedusiu į nelygybės didinimą. Nemažai padaryta ir socialinėje srityje – vaiko pinigai padidinti nuo 30 iki 50 eurų už vaiką.

Mes neapsiribojame ilgus metus trunkančiomis diskusijomis, o darome. Galbūt atsiranda klaidų, bet jas taisome. Žymiai geriau veikti, problemas spręsti, kurti, kad ir padarant kai kurių klaidų, o ne tik diskutuoti, piktintis esama situacija, bet stovėti vietoje. Būtų labai gerai, jei atsirastų didesnis politikų bendradarbiavimas, nepaisant politinių pažiūrų, partinės priklausomybės, buvimo pozicijoje ar opozicijoje, ieškant racionaliausio sprendimo esamoms problemoms spręsti. Tikiu, kad visi surėmę pečius, įsiklausę ir į kitokią nuomonę, daug greičiau surastume geriausią ir žmonėms naudingiausią sprendimą.

Šaltinis: http://www.regionunaujienos.lt/virginija-vingriene-esame-karta-kuri-drasiai-siekia-pokyciu/

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.