Seimo narės Virginijos Vingrienės pasisakymas klimato kaitos klausimais ES Žemės ūkio komitetų konferencijoje Helsinkyje.

Lietuva palaiko su aplinkos apsauga ir klimato kaita susijusius BŽŪP po 2020 m. užmojus. Sveikiname ES lyderystę pasauliniu mastu kovoje su klimato kaita. Šioje vietoje svarbu didinti spaudimą trečiosioms šalims, kad šios imtųsi reikšmingų veiksmų mažinant klimato kaitos padarinius. Žemės ūkį aiškiai vertinam, kaip sritį galinčią ženkliai prisidėti prie klimato kaitos padarinių švelninimo - tai pvz. miškų plėtra nualintoje žemės ūkio paskirties žemėje. Žemės ūkis gali tarnauti kaip CO2 emisijas mažinančių produktų gamybos sektorius: biodujų gamyba, biodegalų, CO2 neutralių augalų, atsinaujinančios energijos žaliavų auginimas. Tam turi būti skiriama teisinga ir reikšminga parama ir subsidijos. Skatinant investicijas į tvarų žemės ūkį, Europos Sąjungai ir valstybėms narėms būtina siųsti aiškius ir ilgalaikius signalus ūkininkams ir investuotojams, kad pritrauktų finansavimą tvarioms veiksmingoms technologijoms, sėkmingai įgyvendinant ambicingus žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos iššūkius. Juo labiau, kad pati ES jau šiandien rodo ryškų pavyzdį, jog sėkmingai sumažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, įmanoma kurti klestinčią ekonomiką. Kas aiškiai įrodo, kad nauji aplinkosaugos iššūkiai yra pažangios ateities ekonomikos galimybių garantas.

Apskritojo stalo diskusija "Lietuva be palmių aliejaus: misija (ne)įmanoma"

Vakar Seime vyko apskritojo stalo diskusija "Lietuva be palmių aliejaus: misija (ne)įmanoma".

Palmių aliejus yra gaminamas šalyse, kur žemdirbystės plotai (tame tarpe ir alyvpalmių plantacijų plotai) yra plečiami atogrąžų miškų sąskaita – tai Indonezija, Malaizija, pamažu ir Pietų Amerikos bei Afrikos šalys. Turint galvoje tropinių miškų vaidmenį švelninant klimato kaitos proceso padarinius, jų naikinimą galima pagrįstai traktuoti kaip tiesioginę aplinkosauginę grėsmę. Dar blogiau, jog dėka išaugusios (ir tebeaugančios) palmių aliejaus paklausos, Indonezijoje ir Malaizijoje šiuo tikslu miškai yra kertami nelegaliai. Europos Sąjunga yra antras pagal dydį (po Indijos) palmių aliejaus importuotojas pasaulyje. Jo naudojimas biodyzelino gamyboje sudaro daugiau nei pusę viso ES naudojamo palmių aliejaus kiekio. Ar veiksminga ir logiška spręsti klimato kaitos padarinių mažinimo t.y. CO2 mažinimo klausimą spręsti kito ir netgi veiksmingesnio šios problemos sprendimo būdo - planetos plaučių - naikinimo sąskaita?

Politiniu lygmeniu nėra sutarimo, ar biodegalai, gaminami iš palmių aliejaus, turėtų būti laikomi pagamintais iš žaliavų, „reikšminga jų auginimo teritorijos plėtra užimant žemės plotus, kuriuose yra didelių anglies sankaupų“ kurių vartojimo direktyva numato atsisakyti iki 2030 metų.
Kai kurios šalys pavyzdžiui, Prancūzija nusprendė, kad iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai nebebus laikomi biodegalais.

Šią situaciją privalome įvertinti visapusiškai, tačiau atsižvelgdami į pasaulio miškų išsaugojimo strategiją ne vien lokaliu, bet ir globaliu mastu. Mano asmeniniu vertinimu, vien žemės alinimo faktas yra pakankama priežastis atsisakyti palmių aliejaus biodegalų, prioritetą skiriant II kartos degalų naudojimui; toks posūkis visiškai atitiktų ir žiedinės ekonomikos principus, nes degalų gamyba iš atliekų padėtų išspręsti jų tvarkymo klausimą. Direktyva numato gaires šių pažangių degalų naudojimo skatinimui. Lietuvos biodegalų įmonės taip pat yra pradėjusios biodegalų iš biodujų ir maisto gamyboje panaudoto aliejaus gamybą. Ir kas patepėta, kad maitinimo įmonės, pradėjus supirki aliejų perdirbimui, jo pradėjo tiekti vis didesnius kiekius, kas rodo, jog pradėjo atsakingiau žiūrėti į maisto gaminimą, turbūt nenaudoti aliejaus iki visiško jo sudegimo, kas kenkia sveikatai ar jo nešalinti tiesiog išpilant. Diskusijoje išgirstos įvairios nuomonės ir problemos, įvardyti teisinio reglamentavimo probleminiai aspektai bus įvertinti priimant svarbius politinius sprendimus.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Seimo narės Virginijos Vingriens sveikinimo žodis konferencijoje "Kaip tvarkysime atliekas: sprendimai švariai ateičiai"

Nauji aplinkosauginiai iššūkiai žiedinės ekonomikos, klimato kaitos sprendimų, atsinaujinančios energetikos, bei kitų ekologinių iniciatyvų kontekste yra dovana tokioms šalims kaip Lietuva. Galiu drąsiai ir užtikrintai konstatuoti, jog turime išskirtinę progą sučiupti laimės paukštę ir vienu šuoliu peršokdami kelias pasenusių technologijų pakopas aplenkti labiau pasiturinčias, tačiau lankstumo šioje srityje stokojančias ES senbuves, praeityje investavusias į šiandien jau atgyvenusias technologijas, yra priverstos spręsti jų modernizavimo klausimą. Pasinaudoję šia galimybe, galime įgyti vertingą pranašumą. Svarbiausia – rasti savyje valios šiam ryžtingam žingsniui.

Deja, šiandien daugelis mūsų vis dar esame sukaustyti tam tikrų baimių, sulaikančių mus nuo šio sprendimo priėmimo. Pradėkime nuo pakuočių sektoriaus, vis dar kamuojamo krūvos neatidėliotinai spręstinų problemų, ir tebesančio toli nuo žiedinės ekonomikos kelio. Jau eilę metų įgyvendinama konteinerinė rūšiavimo sistema niekaip neduoda norimo rezultato, neskatina gyventojų ekologinio sąmoningumo rūšiuoti. Trūksta pakuotėms skirtų konteinerių, o jos pačios yra išvežamos per retai, nemaža dalis pakuočių neišvengiamai patenka į buitinių atliekų srautą. Trūksta ir sąmoningumo rūšiuojant: daugelis gyventojų meta netinkamas atliekas į antrinių žaliavų konteinerius, o kartais apskritai priešinasi šalia jų namų statomiems konteineriams. Stringa perdirbimas ir sutvarkymas, o sektorių drebina neskaidrumo skandalai..

O štai beveik universaliai sėkminga pripažinta depozito sistema pakuočių rūšiavimo srityje padarė milžinišką šuolį, o jos teikiama ekonominė paskata reikšmingai prisidėjo prie gyventojų ekologinio sąmoningumo. Mano užregistruota iniciatyva šią sistemą praplėsti ir kitomis pakuotėmis, susilaukė gyventojų palaikymo, bet ir kai kurių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių kritikos, dėl sukuriamų nepatogumų verslui. Kokia kita alternatyva galėtų tapti stimulu veiksmingam pakuočių sutvarkymui ir tvirtam žingsniui žiedinės ekonomikos link? Kodėl liekame sąstingio būsenoje, žarstomės pasiteisinimais, ir netampame proveržio lyderiais?

Čia noriu atkreipti dėmesį į po manęs kalbėsiančio Pramoninkų konfederacijos vadovo poziciją, išsakytą žiniasklaidoje. Sėkmę nulems gebėjimas iššūkius paversti galimybėmis. Nors mane sužavėjo jo požiūris ir į naujus aplinkosaugos iššūkius, atverčius kelius naujo pobūdžio verslams, kūrybai, ir augimui, gerb. R. Dargis taip pat išreiškė abejonę, ar Lietuvoje yra tam pasiruošusių politikų. Galiu visus čia susirinkusius patikinti, kad bendraminčių mūsų gretose tikrai yra. Kaip ilgalaikė šios galimybės vėliavnešė, galiu pasakyti, kad tvirtai pasiruošusių šiam žingsniui žmonių pasigendu būtent verslo atstovų tarpe. Pakuočių tvarkymo sektoriuje matau nemažai trypčiojimo, pasiteisinimų, jau nekalbant apie kitas sritis, kuriose neartų dirvonų yra dar daugiau. Susidaro įspūdis, kad daugelis sektoriaus dalyvių yra labiau suinteresuoti ne galimybių, o pasiteisinimų paieškomis. Raginu visus šiandien čia dalyvaujančius bendraminčius bei žiedinės ekonomikos šalininkus aktyviai ieškoti racionaliausių išeičių ir sprendimų, leisiančių peržengti minėtas kliūtis abiejose stovyklose, ir bendromis jėgomis pralaužti ledus į perspektyvius naujų galimybių vandenis. Negana to, šiandien jau tvirtai gniauždami išskirtinai svarbų už ES aplinkosaugą atsakingo komisaro portfelį, mes privalome ryžtingai pasitikti naujus aplinkosauginius iššūkius ir tapti pavyzdžiu kitoms šalims.

Taigi, šios konferencijos metu raginu jus ne tik aptarinėti problemas, pasiteisinimus ar dalintis nuoskaudomis, bet ir išgirsti naujus požiūrius, inovatyvias idėjas, bei kūrybiškas išeitis. Juo labiau, kad pranešėjų tarpe turime ir labai sėkmingai pasiteisinusių žiedinės ekonomikos iniciatyvų autorių, nepabūgusių žengti naujais, neišbandytais keliais, šiandien pergalingai skinančių laurus pasaulio rinkose. Taip pat  entuziastingų, regioniniais atliekų tvarkymo sektoriaus lyderiais tapusių kolegų, nepabijojusių įveikti iškilusias kliūtis ir rezultatyviai taikyti vaisingas praktikas. Gerbiamieji, jūs tikrai ne ką prastesni. Šia optimistine gaida linkiu mums visiems naudingos, produktyvios diskusijos, kupinos inovatyvių sprendimų, naujų atradimų ir drąsinimų bendromis pastangomis atverti vartus sėkmės proveržiui mūsų šalyje. Sėkmė lydi tuos, kurie neklausia „kodėl turiu tai daryti?“, o tvirtai ir optimistiškai ištaria „kodėl gi ne?“. 

Turime įsivardinti silpnąsias vietas bei problemas ir kartu ieškoti sprendimų. Sėkmę nulems mūsų gebėjimas ir noras iššūkius paversti galimybėmis. ES turi milžiniškus išteklius ir potencialą, bet turime dirbti kartu – verslas, vyriausybės, ES institucijos ir visos kitos suinteresuotos šalys, kad šį potencialą išlaisvintume ir paverstume pridėtine verte visuomenei. Verslas tą supranta, EK institucijos taip pat. Klausimas, ar bendram darbui yra pasirengę politikai.

Trukdžiai ir pergalės Lietuvos atliekų tvarkymo kelyje pakeliui link žiedinės ekonomikos

Po ilgų svarstymų, įvairių ir pačių netikėčiausių trukdžių, spalio 11 dieną Seimas po pateikimo pritarė trims Virginijos Vingrienės inicijuotiems projektams dėl atliekų deginimo apmokestinimu už aplinkos teršimą.

Kaip teigia Seimo narė Virginija Vingrienė, nemenka sumaištis atliekų tvarkymo srityje buvo įnešta, kai Aplinkos ministerijai vadovavo dabar aktyvių kovotoju dėl klimato kaitos mažinimo besidedąs Kęstutis Navickas. „Būtent aplinkos ministru, atkėlė vartus atliekų deginimui, kas iš esmės stabdo perdirbimą ir žiedinės ekonomikos plėtrą.“

Seimo narė pastebi, kad artimiausiuose Seimo ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiuose bus analizuojamos galimybės sumažinti degintinų atliekų kiekius. „Pastebėta, kad atliekų deginimo įmonės kiek piktnaudžiauja. Pasirodo, jos teikia prioritetą ne šalia deginimo jėgainių išrūšiuotoms atliekoms deginti, o skelbia konkursus pirkti iš tų atliekų tvarkytojų, kurie sumokės deginimo operatoriui didesnį deginimo mokestį. Vilniaus deginimo jėgainės atveju, taip iš esmės pažeidžiamos ES paramos sąlygos, įsipareigojus sudeginti Vilniaus ir Utenos regiono atliekas.  Taip negali būti. Su kolega Simonu Gentvilu tą klausimą keliame Šių metų spalio 16 d. Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Deginimo įmonės sukurtos ne pelnui siekti, bet kad perdirbimui nebetinkamos atliekos nekeliautų į sąvartyną. Pats atliekų deginimas neturi tapti pagrindiniu tikslu, o tik vienu kraštutiniu, beje, problemos sprendimų būdų – pabrėžia Seimo narė Virginija Vingrienė, o spalio 11 dieną savo facebook  paskyroje pasidžiaugia. – Šiandien rezultatyvi ir pergalingai sėkminga diena! Seimas po pateikimo pritarė trims mano inicijuotiems projektams dėl atliekų deginimo apmokestinimu už aplinkos teršimą. Šis mokestis keliautų į Specialiąją aplinkos apsaugos programą, iš kur bus subsidijuojamas rūšiavimo, perdirbimo, antrinio panaudojimo skatinimas. Taigi trims atliekų deginimo jėgainėms: Klaipėdos „Fortum“ ir Vilniaus bei Kauno statomoms jėgainėms reikėtų susimokėti taršos mokestį, nukeliaujantį į minėtą programą. Jos privalės priimti ir deginti atliekas neatlygintinai, skirtingai, nei dabar, kuomet už patiektą nemokamą žaliavą (po rūšiavimo likusias atliekas), šias atliekas išrūšiavusios MBA primoka pačiai deginimo jėgainei nuo 30 Eur/t ir daugiau.

Taip pat pritarta ir dar vienam mano pasiūlymui, reikalaujančiam deginti minėtose jėgainėse, esančiose arčiau, nei 20 km nuo gyvenamųjų teritorijų tik sertifikuotą KAK (kietąjį atgautąjį kurą), kurį deginimo jėgainės turėtų įsigyti, už jo deginimą, tiekėjams nereikėtų primokėti. Tuo atveju, jei atsirastų atliekų deginimo jėgainių, nutolusių 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių, tuomet ten deginti būtų galima po rūšiavimo likusias degintinas arba nerūšiuotas atliekas, tačiau jos vėlgi būtų sudeginamos neatlygintinai, o jėgainės sumokėtų mokestį už aplinkos teršimą, kuris nukeliautų į specialiąją aplinkos apsaugos programą. taip bus išspręsta pasipelnymo deginant atliekas problema, kuri vyrauja šiandien, stabdydama žiedinės ekonomikos įgyvendinimo siekį, teršia aplinką ir stabdo rūšiavimo bei perdirbimo iniciatyvas.

Tai pergalė, nors ir mažais žingsneliais padėsianti pasiekti didelį tikslą ir apsaugoti Klaipėdos, Vilniaus, Kauno gyventojus nuo taršos šaltinių! Ačiū visiems palaikiusiems kolegoms, kad pagaliau išgirdo sveiko proto balsą!“

Parengė Karolina Baltmiškė

Šaltinis: Mano kraštas

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Neužkibkime ant manipuliavimo miškais ir emocijų kabliuko

Spalio 10 dieną Tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ pakvietė pasižiūrėti prancūzų sukurtą filmą „Girių laikas“ https://nepatoguskinas.lt/2019/filmas/giriu-laikas/  Po filmo buvo surengta diskusija „Miškai – verslo rūšis ar gyva biologinė bendruomenė?“. Diskusijoje kartu su dokumentinio filmo „Sengirė“ (https://www.youtube.com/watch?v=LOjaWq43Bsk) režisieriumi Mindaugu Survila, botaniku, gamtos mokslų dr. Mindaugu Lapele, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininku dr. Algiu Gaižučiu ir žurnalistu Dariumi Matu dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Nuotr. autorius Denis Vėjas

„Miškininkystėje spręstinų problemų daug. Skaudžiausia problema – miškų kirtimais, dėl ko pastaruoju metu kilo visuomenės nepasitenkinimas, – pažymi Seimo narė Virginija Vingrienė. – Ir didžiausią nepasitenkinimą sukėlė kirtimai Punios šile. Kai kurie aplinkosaugininkai siūlo Punios šilui suteikti rezervato statusą, kas reikštų, kad lankymasis šiame miške būtų visiškai apribotas, palikus jį gamtos savireguliacijai. Į šį mišką galėtų įeiti tik jį tiriantys mokslininkai. Taigi Punios šilas nuo visuomenės būtų atskirtas. Šiuo metu kyla ginčai koks statusas labiau saugotų šį unikalų gamtos kampelį. Manau, tai būtų draustinio statusas, koks šiandien ir apima  didesnę Punios šilo teritorijos dalį. Plyni kirtimai  ten ne galimi. Galimi tik sanitariniai kirtimai ir vėjovartų šalinimas. Jie nebus atliekami šie darbai, vėjovartų plotai labai greitai apaugs lazdynais, avietėmis ir kitais krūmynais. Todėl nereikėtų spekuliuoti aiškinant, kad čia augs ąžuolai. Jie tikrai augs, bet ne anksčiau, kaip po kelių šimtų metų. O šiemet, kiek žinau, nepasitenkinimą sukėlė vėjovartų ir žievėgraužio tiporgafo pažeidimų prevencinis tvarkymas. Be abejo noras išplėsti sengirių plotus. Tai sveikintina, juo labiau, kad tam labai įkvepia  visus sužavėjęs dokumentinis filmas „Sengirė“. Todėl dalis po peticija pasirašiusiųjų buvo pagauti šio filmo emocijų. Bet negerai žaisti žmonių, neįsigilinusių į klausimo esmę emocijomis, taip klaidinant ir juos, ir visą visuomenę. Žinoma, jei prisidengiant sanitariniu tvarkymu Punios šile iš tiesų buvo kertama daugiau, tą turėtų išsiaiškinti turėtų atitinkamos tarnybos. Be abejo, mane žavi visuomenės aktyvumas, tik liūdna, kad kai kurie akcijos dalyviai, galbūt vedami savų interesų, tuo aktyvumu smarkiai manipuliuoja. Vienas jų – buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Bet juk būtent jam vadovaujamos Aplinkos ministerijos iniciatyva 6 procentais padidinta miškų kirtimų norma ir dėl to, kad kertami Lietuvos miškai ir patiriami nuostoliai išvežant žaliavinės medienos pavidalu,  pirmiausia jis pats ir turėtų prisiimti atsakomybę. Būdamas aplinkos ministru jis palaikė kirtimų normų didinimą. Kai pasipriešinau tokiam siūlymui, buvo plėšomasi ant krūtinės marškiniai, Aplinkos komitete įrodinėjant, kad Lietuvos miškuose labai daug perbrendusių medžių ir kad perbrendę medžiai didina CO2 emisiją. Tačiau, kiek prisimenu, daugiausia perbrendusių yra juodalksnių ir drebulių, deja, jų kirtimo normos  Kęstučio Navicko vadovaujamos Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos iniciatyva nebuvo padidintos, teigiant, kad tokie medžiai tinkami tik vamzdžiams gaminti. Buvo padidintos rinkoje paklausą turinčių medžių kirtimų normos.“
Padidinti kirtimai, Seimo narės teigimu, sukėlė kitą problemą. Šiuo metu tarptautinėje rinkoje kritus žaliavinės medienos kainai, medžių iškirsta daugiau negu realizuojama, tad pajuokaujant galima teigti, kad dabar turime pūvančios medienos ir ūkiniuose miškuose, ne tik sengirėse, kur tokia mediena labai pageidautina. „Už tai buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Navickas taip pat turėtų prisiimti atsakomybę. Dabar jo užimama pozicija mažų mažiausiai yra nesąžininga“, – pabrėžia Seimo narė.

Jos siūlymas – ne tik sumažinti kirtimų normas, bet ir apriboti žaliavinės medienos eksportą. „Aplinkos ministerija siūlo pirmiausia mediena aprūpinti vietos gamintojus, o likusią dalį eksportuoti. Nesu tikra, kad tokia priemonė sumažintų žaliavinės medienos eksportą. Manau, tai reikėtų padaryti apmokestinant žaliavinės medienos eksportą. Tokį pasiūlymą teikiau, kai buvo svarstomas kirtimų normų didinimas, bet mano registruota pataisa pateikimo stadijoje buvo atmesta, daugumai kolegų nubalsavus prieš, motyvavus tuo, kad eksporto apmokestinimas – ne Valstybes narės, o Europos Komisijos kompetencija. Tačiau savo nuomonės neatsisakau ir dabar. Būtina stiprinti gamybą. Eksportuodami gaminius, o ne žaliavą, sukursime didesnę pridėtinę vertę, padidinsime darbo vietų skaičių. Aukštos pridėtinės produkcijos gamyba padidina ir įplaukas į biudžetą. Tada nebūtų problemos ir su masiškais miškų kirtimais.“

Parengė Karolina Baltmiškė

Šaltinis: Mano kraštas

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Į Seimo posėdžių salę grįžta padangų atliekų tvarkymas

Padangų gamintojai ir importuotojai pasigenda Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos, kuria būtų pakeistas mokesčio dydis skirtingo gabarito padangoms. „Pagal dabar galiojantį įstatymą padangos suskirstytos į naujas, restauruotas ir naudotas, nors tikslingiau jas suskirstyti pagal padangos skersmenį.  Tad siūlau padangas suskirstyti į grupes – viena grupė – padangų skersmuo mažesnis arba lygus 118 cm, kita grupė – padangų skersmuo didesnis nei 118 cm. Tokį skirstymą siūlau, atsižvelgdama į tai, kad skirtingo skersmens padangų atliekų sutvarkymo kaštai skiriasi. Pirmuoju atveju projekte siūlau įvesti 200 eurų taršos mokestį už toną, antruoju – 400, – beveik prieš porą metų pateiktą įstatymo pataisą apibūdina Seimo narė Virginija Vingrienė. – Ši įstatymo pataisa buvo pateikta Vyriausybei ir iki šiol neturime Vyriausybės išvadų. Manau, kad šioje sesijoje Vyriausybė pateiks savo išvadas ir Seimas galėsime tęsti šių pataisų svarstymą“.

Seimo narė primena, kad nuo 2020 metų įsigalioja Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa, pagal kurią aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo „sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų, surinktų savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, sutvarkymo ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka“. Pataisoje taip pat teigiama, kad šiuos darbus gamintojai-importuotojai turi finansuoti proporcingai kiekvieno jų užimamai rinkos daliai, kuri „Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį.“

„Šia įstatymo pataisa įgyvendinamas principas, kad už atliekų tvarkymą moka teršėjas, tai yra gamintojas importuotojas. Įstatyme numatyta, kad gamintojas-importuotojas finansuoja pagal turimą rinkos dalies procentą. Tačiau esama dar ir istorinių padangų atliekų. Nemažai jų atkeliauja su automobiliais. Išties pritariu Padangų importuotojų organizacijos direktorės Danguolės Butkienės keliamam klausimui ir dėl privalomo 80 proc. įvežto kiekio padangų atliekų sutvarkymo. Į tai būtina rimčiau įsigilinti ir rasti sprendimą, kad padangų atliekų tvarkymas būtų skaidrus ir teisingas“,–  pabrėžia Seimo narė Virginija Vingrienė.

Parengė Karolina Baltmiškė

Šaltinis: Mano kraštas

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Plečiamos pluoštinių kanapių panaudojimo galimybės

Spalio 9 dieną Seimo narės Virginijos Vingrienės iniciatyva vyko tarptautinė konferencija „Pluoštinių kanapių sektoriaus proveržis: galimybės ir iššūkiai“.

Prieš renginį įvykusioje spaudos konferencijoje Seimo narė Virginija Vingrienė pabrėžė, kad kol kas pluoštinės kanapės, kurias Lietuvoje auginti leidžiama nuo 2014 metų, panaudojimo galimybės dar apribotos. „Tačiau modernėjančios technologijos, surandamos naujos kanapių savybės, svarbios žmogaus mitybai ir sveikatai, rodo, kad pluoštinių kanapių panaudojimo reglamentavimas išaugo savo rūbą. Tai trukdo kurti didesnę pridėtinę vertę, stabdo prasivežimą į platesnes pasaulio rinkas, – per spaudos konferenciją kalbėjo Seimo narė. – Kartu su Seimo nariais Petru Čimbaru, Kaziu Starkevičiumi ir Mykolas Majauskas pateikėme įstatymo pataisas, kuriomis siūlome nedviprasmiškai reglamentuoti pluoštinių kanapių auginimą, perdirbimą, jų tarpinius produktus, būtina įteisinti visos pluoštinės kanapės perdirbimą, naudojimą, įskaitant stiebus, lapus, žiedynus, žiedadulkes, atverti kelius šio augalo panaudojimui sprendžiant klimato kaitos, žiedinės ekonomikos klausimus, nustatyti tinkamą reglamentavimą. Seime rengiama tarptautinė konferencija ir skirta šioms pataisoms aptarti.“
Kaip pažymėjo politikė, įstatymo pataisomis siekiama įteisinti konkurencingą pluoštinių kanapių industriją ir atverti galimybes didesnės pridėtinės vertės sukūrimui.

Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius. Jis pažymėjo, kad jau liepos mėnesį Seimas gavo Vyriausybės išvadas dėl įstatymų pataisų, kuriomis produktų gamybai būtų leista naudoti visą pluoštinės kanapės augalą, atsisakant dabartinio apribojimo jį auginti tik pluoštui, sėkloms ir sodininkystei. „Seime vykdomi klausymai ir tikiuosi, kad pataisos netrukus sugrįš į plenarinių posėdžių salę svarstymui, – kalbėjo Kazys Starkevičius. – Atnaujintame įstatyme bus numatytas licencijavimas, kuris eis į giluminį perdirbimą. Ūkininkams auginti jų sėklas ir pluoštą tų licencijų nereikia. Jos reikalingos, kad neatsirastų krūvos laboratorijų, kad Vyriausybės įgaliotos tarnybos galėtų kontroliuoti.“ Seimo narys pabrėžė, kad tikimasi, jog įstatymas dar spalio mėnesį bus priimtas, o po įstatyminius aktus ministerijos parengs iki Naujųjų metų. Tad kitais metais atsiras naujos verslo plėtros galimybės.
Kaip pabrėžė Kazys Starkevičius, 2019 metais Lietuvoje kanapėmis buvo užsėta apie 8 tūkst. ha. ES kanapių plotai užima apie 40 tūkst. ha. 

Pasak Seimo nario, kanapės ne tik puiki žaliava, bet jos atlieka svarbų vaidmenį ir mažinant CO2. „Kanapės yra ta kultūra, kuri mažina klimato kaitą“, Bus numatytas licencijavimas, kuris eis į giluminį perdirbimą. Ūkininkams auginti jų sėklas ir pluoštą tų licencijų nereikia. Jos reikalingos, kad neatsirastų krūvos laboratorijų, kad Vyriausybės tarnybos įgaliotos galėtų kontroliuoti“, – sakė K. Starkevičius. Anot jo, tikimasi, kad įstatymas būtų priimtas dar spalį, jei už jį nubalsuos Seimas. Pažymėjo Kazys Starkevičius.

Spaudos konferencijoje buvo užsiminta ir apie tai, kad kol kas vis dar atsiranda žmonių, painiojančių pluoštines kanapines su kanapėmis, iš kurių išgaunamos narkotinės medžiagos. „Pluoštinės kanapės neturi narkotizuojančio poveikio“,  – pabrėžė Virginija Vingrienė.

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos ir  ASU Mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas kalbėjo apie kanapių realizavimo galimybes. Jo teigimu, įstatymo pataisų priėmimas būtent ūkininkams atvertų naujas galimybes. „Šiš įstatymo pataisų laukia nemažai užsienio investuotojų ir tos investicijos 2020–2021 metais ketinama investuoti siektų 290 mln. eurų. Tai reiškia, kad ūkininkai neturės bėdų su užaugintos produkcijos realizavimu“, – kalbėjo Rimantas Čiūtas.

Anksčiau buvo teigiama, kad iš kanapių galima pagaminti apie 50 tūkst. rūšių gaminių, o šių dienų skaičiavimais gaminių skaičius šokteli iki 150 tūkst. rūšių. „Pluoštinė kanapė nėra marihuana ir visi iš jos pagaminti produktai yra teisėti“, – spaudos konferencijoje pažymėjo Rimantas Čiūtas.

Kauno technologijos universiteto profesorius Rimantas Venskutonis pristatė mokslininkų poziciją dėl pluoštinų kanapių. „Kanapių moksliniai tyrimai atsirado neatsitiktinai. Kai buvo legalizuotas jų auginimas, atsirado ir mokslinių tyrimų poreikis. Todėl labai svarbi įstatyminė bazė, sudaranti geras sąlygas verslui ir mokslui, kad Lietuva galėtų būti pirmaujanti šioje srityje, nes puikiai žinome, kad pavėlavus, labai sunku rasti vietą rinkoje, – pataisoms pritarė profesorius.  Jis pasidžiaugė, kad Lietuva yra nemažai pasiekusi. Šiuo metu vykdomi du pluoštinių kanapių mokslinių tyrimų projektai. Atliekama ir mažesnės apimties moksliniai tyrimai.“

Tarptautinėje konferencijoje apie pluoštinių kanapių auginimą kalbėjęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis įžvelgė naujas galimybes verslo plėtrai, nes jau šiuo metu nemažai investuotoju domisi galimybėmis investuoti į pluoštinių kanapių perdirbimą. Sveikatos apsaugos ministerijos narkotikų ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pasidalijo abejonėmis, ar tikra ilgiau vartojant pluoštinės kanapės produktus neatsiranda priklausomybės grėsmė, nes, pasak jos, nėra atlikti ilgalaikio jų vartojimo poveikio žmogui tyrimai.

Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio politikos grupės vadovas Karolis Anužis  kalbėjo apie pasikeitusį požiūrį į šį augalą ir jo panaudojimą. Apie kanapių naudą mitybai ir sveikatai mintimis dalijosi prof. Rimantas Venskutonis.  Tarptautinės teisės požiūrį į pluoštines kanapes pristatė FAAAT ekspertas Kenzi Riboulet-Zemouli.

Taip pat mintimis apie pluoštine kanapes, jų teikiamas galimybes dalijosi LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, EIHA ir LBTA atstovas Tomas Andrejauskas ir kiti konferencijos dalyviai.

Parengė Karolina Baltmiškė

Šaltinis: Mano kraštas 

 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Kvietimas į tarptautinę konferenciją "Pluoštinių kanapių sektoriaus proveržis: galimybės ir iššūkiai"

Naujausi mokslo atradimai, pažangūs technologiniai sprendimai, globalūs reguliaciniai pokyčiai kuria didelės pridėtinės vertės pluoštinių kanapių pasaulinę industriją, kuri augintojams ir perdirbėjams atveria daug naujų galimybių. Lietuva turi galimybes žengti pirmose pažangių šalių gretose – naudą gali gauti tiek atskiri regionai, tiek visa valstybė.

Lietuvos Respublikos Seimas rudens sesijoje turėtų svarstyti naują Pluoštinių kanapių įstatymo redakciją, kurią parengs Kaimo reikalų komitetas.

Šių metų spalio 9 d. 13:00-16:30 val. Lietuvos Respublikos Seime, I rūmų Kovo 11-osios salėje, organizuojama tarptautinė konferencija „Pluoštinių kanapių sektoriaus proveržis: galimybės ir iššūkiai“. Joje bus aptartos tiek naujausios pluoštinių kanapių mokslinės, technologinės, verslo, reguliacinės tendencijos, tiek naujo Pluoštinių kanapių įstatymo galimas pozityvus efektas ir atvertos galimybės, tiek esami reguliaciniai iššūkiai. Į konferenciją kviečiami dalyvauti svarbiausių su pokyčiais susijusių valstybės institucijų atstovai, užsienio ir Lietuvos ekspertai, žemės ūkio atstovai, pluoštinių kanapių sektoriaus dalyviai, regionų atstovai.

Kviečiame Jus dalyvauti konferencijoje. Jos metu galėsite užduoti klausimus pranešėjams ir pasisakyti atviroje diskusijoje.

Konferencijai reikalinga registracija. Tai galite padaryti užpildydami šią registracijos formą.

Lauksime Jūsų!

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.