Apskritojo stalo diskusija "Lietuva be palmių aliejaus: misija (ne)įmanoma"

Vakar Seime vyko apskritojo stalo diskusija "Lietuva be palmių aliejaus: misija (ne)įmanoma".

Palmių aliejus yra gaminamas šalyse, kur žemdirbystės plotai (tame tarpe ir alyvpalmių plantacijų plotai) yra plečiami atogrąžų miškų sąskaita – tai Indonezija, Malaizija, pamažu ir Pietų Amerikos bei Afrikos šalys. Turint galvoje tropinių miškų vaidmenį švelninant klimato kaitos proceso padarinius, jų naikinimą galima pagrįstai traktuoti kaip tiesioginę aplinkosauginę grėsmę. Dar blogiau, jog dėka išaugusios (ir tebeaugančios) palmių aliejaus paklausos, Indonezijoje ir Malaizijoje šiuo tikslu miškai yra kertami nelegaliai. Europos Sąjunga yra antras pagal dydį (po Indijos) palmių aliejaus importuotojas pasaulyje. Jo naudojimas biodyzelino gamyboje sudaro daugiau nei pusę viso ES naudojamo palmių aliejaus kiekio. Ar veiksminga ir logiška spręsti klimato kaitos padarinių mažinimo t.y. CO2 mažinimo klausimą spręsti kito ir netgi veiksmingesnio šios problemos sprendimo būdo - planetos plaučių - naikinimo sąskaita?

Politiniu lygmeniu nėra sutarimo, ar biodegalai, gaminami iš palmių aliejaus, turėtų būti laikomi pagamintais iš žaliavų, „reikšminga jų auginimo teritorijos plėtra užimant žemės plotus, kuriuose yra didelių anglies sankaupų“ kurių vartojimo direktyva numato atsisakyti iki 2030 metų.
Kai kurios šalys pavyzdžiui, Prancūzija nusprendė, kad iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai nebebus laikomi biodegalais.

Šią situaciją privalome įvertinti visapusiškai, tačiau atsižvelgdami į pasaulio miškų išsaugojimo strategiją ne vien lokaliu, bet ir globaliu mastu. Mano asmeniniu vertinimu, vien žemės alinimo faktas yra pakankama priežastis atsisakyti palmių aliejaus biodegalų, prioritetą skiriant II kartos degalų naudojimui; toks posūkis visiškai atitiktų ir žiedinės ekonomikos principus, nes degalų gamyba iš atliekų padėtų išspręsti jų tvarkymo klausimą. Direktyva numato gaires šių pažangių degalų naudojimo skatinimui. Lietuvos biodegalų įmonės taip pat yra pradėjusios biodegalų iš biodujų ir maisto gamyboje panaudoto aliejaus gamybą. Ir kas patepėta, kad maitinimo įmonės, pradėjus supirki aliejų perdirbimui, jo pradėjo tiekti vis didesnius kiekius, kas rodo, jog pradėjo atsakingiau žiūrėti į maisto gaminimą, turbūt nenaudoti aliejaus iki visiško jo sudegimo, kas kenkia sveikatai ar jo nešalinti tiesiog išpilant. Diskusijoje išgirstos įvairios nuomonės ir problemos, įvardyti teisinio reglamentavimo probleminiai aspektai bus įvertinti priimant svarbius politinius sprendimus.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.