Spalio 10 dieną Tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų
festivalis „Nepatogus kinas“ pakvietė pasižiūrėti prancūzų sukurtą filmą
„Girių laikas“ https://nepatoguskinas.lt/2019/filmas/giriu-laikas/
Po filmo buvo surengta diskusija „Miškai – verslo rūšis ar gyva
biologinė bendruomenė?“. Diskusijoje kartu su dokumentinio filmo
„Sengirė“ (https://www.youtube.com/watch?v=LOjaWq43Bsk) režisieriumi Mindaugu Survila, botaniku,
gamtos mokslų dr. Mindaugu Lapele, Lietuvos miško ir žemės savininkų
asociacijos pirmininku dr. Algiu Gaižučiu ir žurnalistu Dariumi Matu
dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.
Nuotr. autorius Denis Vėjas |
„Miškininkystėje spręstinų problemų daug. Skaudžiausia problema – miškų
kirtimais, dėl ko pastaruoju metu kilo visuomenės nepasitenkinimas, –
pažymi Seimo narė Virginija Vingrienė. – Ir didžiausią nepasitenkinimą
sukėlė kirtimai Punios šile. Kai kurie aplinkosaugininkai siūlo Punios
šilui suteikti rezervato statusą, kas reikštų, kad lankymasis šiame
miške būtų visiškai apribotas, palikus jį gamtos savireguliacijai. Į šį
mišką galėtų įeiti tik jį tiriantys mokslininkai. Taigi Punios šilas nuo
visuomenės būtų atskirtas. Šiuo metu kyla ginčai koks statusas labiau
saugotų šį unikalų gamtos kampelį. Manau, tai būtų draustinio statusas,
koks šiandien ir apima didesnę Punios šilo teritorijos dalį. Plyni
kirtimai ten ne galimi. Galimi tik sanitariniai kirtimai ir vėjovartų
šalinimas. Jie nebus atliekami šie darbai, vėjovartų plotai labai
greitai apaugs lazdynais, avietėmis ir kitais krūmynais. Todėl nereikėtų
spekuliuoti aiškinant, kad čia augs ąžuolai. Jie tikrai augs, bet ne
anksčiau, kaip po kelių šimtų metų. O šiemet, kiek žinau,
nepasitenkinimą sukėlė vėjovartų ir žievėgraužio tiporgafo pažeidimų
prevencinis tvarkymas. Be abejo noras išplėsti sengirių plotus. Tai
sveikintina, juo labiau, kad tam labai įkvepia visus sužavėjęs
dokumentinis filmas „Sengirė“. Todėl dalis po peticija pasirašiusiųjų
buvo pagauti šio filmo emocijų. Bet negerai žaisti žmonių,
neįsigilinusių į klausimo esmę emocijomis, taip klaidinant ir juos, ir
visą visuomenę. Žinoma, jei prisidengiant sanitariniu tvarkymu Punios
šile iš tiesų buvo kertama daugiau, tą turėtų išsiaiškinti turėtų
atitinkamos tarnybos. Be abejo, mane žavi visuomenės aktyvumas, tik
liūdna, kad kai kurie akcijos dalyviai, galbūt vedami savų interesų, tuo
aktyvumu smarkiai manipuliuoja. Vienas jų – buvęs aplinkos ministras
Kęstutis Navickas. Bet juk būtent jam vadovaujamos Aplinkos ministerijos
iniciatyva 6 procentais padidinta miškų kirtimų norma ir dėl to, kad
kertami Lietuvos miškai ir patiriami nuostoliai išvežant žaliavinės
medienos pavidalu, pirmiausia jis pats ir turėtų prisiimti atsakomybę.
Būdamas aplinkos ministru jis palaikė kirtimų normų didinimą. Kai
pasipriešinau tokiam siūlymui, buvo plėšomasi ant krūtinės marškiniai,
Aplinkos komitete įrodinėjant, kad Lietuvos miškuose labai daug
perbrendusių medžių ir kad perbrendę medžiai didina CO2 emisiją. Tačiau,
kiek prisimenu, daugiausia perbrendusių yra juodalksnių ir drebulių,
deja, jų kirtimo normos Kęstučio Navicko vadovaujamos Aplinkos
ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos iniciatyva nebuvo padidintos,
teigiant, kad tokie medžiai tinkami tik vamzdžiams gaminti. Buvo
padidintos rinkoje paklausą turinčių medžių kirtimų normos.“
Padidinti kirtimai, Seimo narės teigimu, sukėlė kitą problemą. Šiuo metu tarptautinėje rinkoje kritus žaliavinės medienos kainai, medžių iškirsta daugiau negu realizuojama, tad pajuokaujant galima teigti, kad dabar turime pūvančios medienos ir ūkiniuose miškuose, ne tik sengirėse, kur tokia mediena labai pageidautina. „Už tai buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Navickas taip pat turėtų prisiimti atsakomybę. Dabar jo užimama pozicija mažų mažiausiai yra nesąžininga“, – pabrėžia Seimo narė.
Padidinti kirtimai, Seimo narės teigimu, sukėlė kitą problemą. Šiuo metu tarptautinėje rinkoje kritus žaliavinės medienos kainai, medžių iškirsta daugiau negu realizuojama, tad pajuokaujant galima teigti, kad dabar turime pūvančios medienos ir ūkiniuose miškuose, ne tik sengirėse, kur tokia mediena labai pageidautina. „Už tai buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Navickas taip pat turėtų prisiimti atsakomybę. Dabar jo užimama pozicija mažų mažiausiai yra nesąžininga“, – pabrėžia Seimo narė.
Jos siūlymas – ne tik sumažinti kirtimų normas, bet ir apriboti
žaliavinės medienos eksportą. „Aplinkos ministerija siūlo pirmiausia
mediena aprūpinti vietos gamintojus, o likusią dalį eksportuoti. Nesu
tikra, kad tokia priemonė sumažintų žaliavinės medienos eksportą. Manau,
tai reikėtų padaryti apmokestinant žaliavinės medienos eksportą. Tokį
pasiūlymą teikiau, kai buvo svarstomas kirtimų normų didinimas, bet mano
registruota pataisa pateikimo stadijoje buvo atmesta, daugumai kolegų
nubalsavus prieš, motyvavus tuo, kad eksporto apmokestinimas – ne
Valstybes narės, o Europos Komisijos kompetencija. Tačiau savo nuomonės
neatsisakau ir dabar. Būtina stiprinti gamybą. Eksportuodami gaminius, o
ne žaliavą, sukursime didesnę pridėtinę vertę, padidinsime darbo vietų
skaičių. Aukštos pridėtinės produkcijos gamyba padidina ir įplaukas į
biudžetą. Tada nebūtų problemos ir su masiškais miškų kirtimais.“
Parengė Karolina Baltmiškė
Parengė Karolina Baltmiškė
Šaltinis: Mano kraštas
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą