Už pakuočių atliekų tvarkymą – mokestis tvarkytojui arba taršos mokestis

V. Vingrienė | V. Balkūno (15min.lt) nuotrauka

Valdžiai ir pakuočių tvarkytojams niekaip neišsprendžiant nesutarimų dėl nesutvarkytų pakuočių, Seime siekiama pakeisti šių atliekų tvarkymo dokumentų išdavimo tvarką. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos numato, kad atliekų tvarkytojai galėtų neišduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento, jei gamintojai arba importuotojai, taip pat jų organizacijos ar užstato sistemos administratorius neapmokės atliekų tvarkytojo išlaidų.

Negavusios šio dokumento, įmonės turėtų į valstybės biudžetą sumokėti didelį taršos mokestį.

„Tai leis sudrausminti įmones-teršėjas, tiekiančias produktus pakuotėse, paskatins laiku susimokėti atliekų perdirbėjams už atliekų sutvarkymą“, – BNS teigė pataisų autorė „valstietė“ Virginija Vingrienė.

Tokie dokumentai išduodami į Lietuvos rinką prekes pakuotėse tiekiantiems gamintojams ir importuotojams, taip pat jų organizacijoms „Žaliasis taškas“, Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) ir „Gamtos ateitis“ bei užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorei (USAD).

Jeigu Seimas šias pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo gegužės.

Aplinkosaugininkai 2015–2017 metais tikrino bendrovę „Metrail“ ir nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Pastarosios buvo atleistos nuo mokesčio už aplinkos teršimą.

Dėl neteisėtos „Metrail“ veiklos aplinkosaugininkai yra kreipęsi į teisėsaugą, o įmonės, kurioms nurodyta susimokėti už anksčiau nesutvarkytų pakuočių sutvarkymą, bylinėjasi teismuose.

Šaltinis: https://www.15min.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Seimas vienbalsiai pritarė „mažajai“ renovacijai: leis atnaujinti tik pastato šilumos punktą

Seimas leido valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atnaujinamas tik pastato šilumos punktas. Tiems, kurie pritars mažajai renovacijai, valstybė papildomai padengtų 30 proc. investicijų. Už įstatymo priėmimą balsavo visi 99 Seimo nariai.

Parlamentarai ketvirtadienį balsavo dėl „mažąją“ renovaciją numatančių Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisų.

Siekiant taupyti šilumą, leista atskirai modernizuojant tik daugiabučių šilumos punktus, šiems darbams suteikiant valstybės paramą, kuri dabar skiriama tik viso namo – stogo, langų, sienų, durų ir šilumos vamzdyno – renovacijos atveju.

Pataisos numato, kad gyventojams, kurie pritartų „mažajai“ renovacijai, valstybė papildomai padengtų 30 proc. investicijų. Tokiems gyventojams taip pat bus taikomos ir kitos anksčiau numatytos valstybės paramos priemonės, pavyzdžiui, palūkanų kompensacijos, renovacijos projektų išlaidų dengimas.

Parlamentaras, konservatorius Mykolas Majauskas aiškino, kad „mažoji“ renovacija labiausiai reikalinga didmiesčių senamiesčių gyventojams. Jo teigimu, ten yra labai daug pastatų, kurių renovacija, ypač pastatų fasadų, kainuoja labai brangiai.

„Pasiektas efektyvumas išleidus eurą senamiestyje ir kažkur priemiestyje reikšmingai skiriasi. Šiuo įstatymo projektu sudarytume galimybę renovuoti daugiabučius senamiesčiuose, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, renovuojant tik šiluminius mazgus, bet ne fasadus. Tokiu būdu būtų pasiektas toks pat energetinis efektyvumas išleidus tą patį eurą, kuris yra išleidžiamas renovuojant daugiabučius rajonuose“, – prieš priimant įstatymą kalbėjo Seimo narys.

Jam pritarė ir kitas Seimo narys „valstietis“ Juozas Varžgalys, tačiau jis pažymėjo, kad įstatymu galės pasinaudoti ne tik senamiesčiuose gyvenantys žmonės.

„Tai aktualu bet kuriam daugiabučiam namui, ar tai būtų mažoje, ar didelėje savivaldybėje. „Mažoji“ renovacija reiškia šiluminio mazgo sutvarkymą nuo įvado iki pat gyvatuko ir šilumos praėjimo subalansavimą. Šiandien 2 kambarių 60 kvadratų butui darant viso namo renovaciją, žmogus turi prisidėti apie 10–12 tūkst. eurų. Imant tik „mažąją“ renovaciją, žmogus prisidės tik 2–3 tūkst. eurų ir pasieksime tą pačią energetinę klasę“, – aiškino jis.

„Šiandien turime renovuotinų 20 tūkst. namų, o kompleksinės renovacijos paramos kontekste mes galime per metus tik 500 pastatų renovuoti. Atskiriant tik mažąją renovaciją, šilumos punkto ir paskirstymo renovaciją, būtų pirmas etapas suteikiant paramą“, – kalbėjo Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė ir pridūrė, kad atnaujinus šilumos punktą, tai neužkirštų kelio vėliau atnaujinti ir daugiabučio fasadą.

BNS skelbė, kad energetinio efektyvumo didinimo srityje Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2020 metų siekti kiekvienais metais po 1,5 proc. didinti energijos vartojimo efektyvumą.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo pagrindinis uždavinys – užtikrinti, kad diegiant ir taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones iki 2020 metų būtų sutaupyta 11,674 teravatvalandžių.

Šaltinis: https://www.15min.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

eimas leido valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atnaujinamas tik pastato šilumos punktas. Tiems, kurie pritars mažajai renovacijai, valstybė papildomai padengtų 30 proc. investicijų. Už įstatymo priėmimą balsavo visi 99 Seimo nariai.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/seimas-iteisino-vadinamaja-mazaja-renovacija-leis-atnaujinti-tik-pastato-silumos-punkta-973-1115726?fbclid=IwAR3WDgluSSWyTO_uJiXlFYhFnDdg__WoclXVvsmtxbBBqEFBaLJGq3ZKRLo&copied

Seimas leido valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atnaujinamas tik pastato šilumos punktas. Tiems, kurie pritars mažajai renovacijai, valstybė papildomai padengtų 30 proc. investicijų. Už įstatymo priėmimą balsavo visi 99 Seimo nariai.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/seimas-iteisino-vadinamaja-mazaja-renovacija-leis-atnaujinti-tik-pastato-silumos-punkta-973-1115726?fbclid=IwAR3WDgluSSWyTO_uJiXlFYhFnDdg__WoclXVvsmtxbBBqEFBaLJGq3ZKRLo&copiedsdgfsdgsdfgdsf

Seimas leido valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atnaujinamas tik pastato šilumos punktas. Tiems, kurie pritars mažajai renovacijai, valstybė papildomai padengtų 30 proc. investicijų. Už įstatymo priėmimą balsavo visi 99 Seimo nariai.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/seimas-iteisino-vadinamaja-mazaja-renovacija-leis-atnaujinti-tik-pastato-silumos-punkta-973-1115726?fbclid=IwAR3WDgluSSWyTO_uJiXlFYhFnDdg__WoclXVvsmtxbBBqEFBaLJGq3ZKRLo&copied

Seimas leido valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atnaujinamas tik pastato šilumos punktas. Tiems, kurie pritars mažajai renovacijai, valstybė papildomai padengtų 30 proc. investicijų. Už įstatymo priėmimą balsavo visi 99 Seimo nariai.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/seimas-iteisino-vadinamaja-mazaja-renovacija-leis-atnaujinti-tik-pastato-silumos-punkta-973-1115726?fbclid=IwAR3WDgluSSWyTO_uJiXlFYhFnDdg__WoclXVvsmtxbBBqEFBaLJGq3ZKRLo&copied

Virginijos Vingrienės sveikinimas Kovo 11-osios proga

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

„Transparency international“: apie susitikimus skelbiančių Seimo narių – dvigubai daugiau

Per pastaruosius dvejus metus dvigubai padaugėjo Seimo narių, skelbiančių, su kokiomis interesų grupėmis ar lobistais jie susitinka, trečiadienį pranešė su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

Pernai parlamentarai paskelbė pusantro karto daugiau susitikimų nei 2017 metais, rodo organizacijos atlikta apžvalga, peržiūrėjus Seimo narių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines ir svetainę manosusitikimai.lt.

2017 m. pavasarį 45 parlamentarai paskelbė 475 susitikimus, 2018 metų rudenį – 82 parlamentarai informavo apie 737 susitikimus.

Daugiausiai susitikimų, penkiasdešimt, pernai rudens sesijos metu viešino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius – 41, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Virginija Vingrienė (40), Kęstutis Mažeika (31) ir Guoda Burokienė (28).

Daugiausiai paskelbtų susitikimų vyko su nevyriausybinėmis organizacijomis (229), verslu (192), švietimo ir mokslo (144), medicinos (47) atstovais. Apie savo susitikimus su registruotais lobistais (11) skelbė 9 Seimo nariai.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad situacija gerėja, tačiau pripažįsta, kad vis dar „niekaip neužaugame iki to visiškai viešo skaidrumo“.

„Galbūt neįvertindami reikšmingumo ar pasekmių neskelbia, bet manau, kad po truputį tai gerėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė jis.

Seimo pirmininkas sako ne kartą paraginęs kolegas savo susitikimus viešinti aktyviau.

„Esu kreipęsis daug kartų ir viešai, ir laiškais į frakcijas, kad viešintų. Aš manau, kad žmonėms patiems palengvėtų, jeigu jie tą darytų“, – kalbėjo jis.

Aktyviausiai, kaip ir pavasarį, susitikimus skelbė Liberalų sąjūdžio frakcija: 10 iš 12 frakcijos narių viešino, su kokiomis interesų grupėmis jie susitiko (93 susitikimai). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje susitikimus skelbė 39 politikai iš 51 (iš viso 438 susitikimai).

Pasak apžvalgos, visose frakcijose yra politikų, skelbiančių apie savo susitikimus. Vis tik apie savo susitikimus skelbia tik 4 iš 8 frakcijų seniūnų.

Bent po kelis susitikimus viešino Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen (iš viso paskelbė 9 susitikimus), Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas (9), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis (5) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė (2).

Nieko apie savo susitikimus su interesų grupėmis neskelbė „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos socialdemokratų darbo, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir Mišrios Seimo narių grupės frakcijų seniūnai.

Šaltinis: delfi.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginija Vingrienė Seime tapo ragana

© Arūno Bernacko koliažas.

„Lietuvos piliečių jau nestebina Seime vykstanti velniava, bet dabar aišku, ką dėl to kaltinti. Pasirodo, parlamentarė Virginija Vingrienė yra ragana. Tai nustatė Vilniaus Pilaitės rajono gyventojai“, - ironizuoja dienraštis „Vakaro žinios“ „Elito naujienose“.

Šiandien Lietuva švęs Užgavėnes, o tokioje šventėje ragana tikrai praverčia. Žiemą iš kiemo vys ir Pilaitės rajono gyventojai, kuriems raganos toli ieškoti nereikia. Pilaitiškiai paskelbė, kad vyriausioji Užgavėnių ragana bus ten gyvenanti ponia Vingrienė. Štai prie ko priveda politika ir noras atsidurti Seime.

Ponia Vingrienė ramiai sau gyveno ir niekam nekilo noras jos vadinti ragana. Tik pateko į Seimą, ir še tau - jau ragana. Aišku, šiais laikais tai negresia dideliais nemalonumais, nes raganų jau niekas nepersekioja.

Kolegoms seimūnams irgi apsimoka savo gretose turėti vieną kitą raganą ar raganių. Jų buvimu galima daug ką paaiškinti. Pavyzdžiui, priims seimūnai dar vieną absurdišką įstatymą ir turės kam kaltę suversti.

Sakys: mes čia niekuo dėti, mus užkerėjo. Nepaneigsi, monų Seime netrūksta.

Šaltinis: http://www.ve.lt 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Pavyko atverti duris mažajai daugiabučių renovacijai

Paskutiniame rudens Sesijos posėdyje po svarstymų pritarta mano su kolega Virgilijumi Poderiu inicijuotai pataisai, suteikiančiai galimybę skatinti mažąją daugiabučių renovaciją – pertvarkant šilumos punktus ar šilumos paskirstymo sistemas. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė renovuoti ir sumažinti trečdaliu šildymo kaštus ženkliai didesniam skaičiui daugiabučių, nei iki šiol. Bus galima modernizuoti šilumos paskirstymo sistemas, gaunat valstybės paramą ir tiems daugiabučiams, kurių neketinama artimiausiu metu kompleksiškai. Mažajai renovacijai remti šiais metais numatyta 5 mln. eurų lėšų iš klimato kaitos programos. Pažymėtina, kad mažoji renovacija dešimteriopai pigesnė už kompleksinę, o jos atsiperkamumas – vos 5 metai.

Taigi priėmus įstatymą sudarytos galimybes renovuojant daugiabučius modernizuoti atskirai tik jų šilumos punktus ir gauti tam valstybės paramą. Tai yra etapinės renovacijos dėmuo, leidžiantis sutaupyti šilumos energiją daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, taip ženkliai sumažinant gyventojų išlaidas už šildymą. Iki tol valstybės parama buvo numatyta tik kvartalinei ir kompleksinei renovacijai, kai atnaujinamas namų fasadas ir šilumos sistemos. Gyventojai, norintys atnaujinti atskirai tik namų šilumos sistemas, tai galėjo padaryti tik savo lėšomis.

Dabar gyventojai, nusprendę nelaukti pastato fasado renovacijos, ir modernizuoti jo šilumos punktą savomis lėšomis, galės pasinaudoti 30 proc. jų įdėtų investicijų kompensacija. Iki tol įstatyme buvo numatyta papildomai kompensuoti 10 proc. visų renovacijos išlaidų, jei į renovacijos priemonių paketą buvo įtraukiamas ir šilumos punktų atnaujinimas. Atnaujinti šilumos punktai padidins energijos naudojimo efektyvumą, užtikrins balansuotą jos naudojimą, sumažins CO₂ emisijas, bei leis sumažinti šilimos nuostolius 25 proc.

Ši pataisa aktualiausia žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose, kurių artimiausiu metu nenumatoma atnaujinti kompleksiškai, arba kultūros paveldo teritorijų gyventojams. Daugiabučių gyventojai, pasinaudoję šio etapo parama, išlaikys galimybę pretenduoti į paramą tolimesniems renovacijos etapams, jei, įsitikinę taupymo efektyvumu, ryšis taupyti ir toliau, pasirinkdami renovuoti ir fasadą.

Paramos mažajai renovacijai galimybė sudaro sąlygas valstybės paramai pasiekti žymiai daugiau daugiabučių namų gyventojų, o valstybei sumažins finansinę bendros pagalbos teikimo naštą.

Atkreiptinas dėmesys, kad kompleksinės renovacijos parama leidžia atnaujinti ne daugiau nei 500 daugiabučių namų per metus. Tačiau Lietuvoje šiandien yra beveik 4 tūkst. nemordenizuotų šilumos punktų, stokojančių funkcionalumo automatiškai reguliuoti pastato šilumą priklausomai nuo lauko oro temperatūros. Atitinkamai, tokiuose gyvenamuosiuose pastatuose šiluma tarp vartotojų yra pasiskirstoma netolygiai. Juose taip pat egzistuoja didelis jautrumas šilumos punktų gedimams, o šilumos energijos vartojimo efektyvumas yra 15 proc. mažesnis nei pastatuose su modernizuotais šilumos punktais.

Pagal naują renovacijos tvarką valstybės parama šilumos punktų modernizacijai sieks apie 31,5 mln. eurų. Per metus bus sutaupyta 8 mln. eurų vertės 132 megavatvalandės šilumos. Sumažės gyventojų išlaidos,  bus užtikrintas kokybiškas šilumos tiekimas, išpildyti aplinkosauginiai daugiabučių šildymo reikalavimai. Mažoji renovacija dešimteriopai pigesnė už kompleksinę, sumažina kaštus už šildymą trečdaliu, o jos atsiperkamumas net aštuonis kartus mažesnis, nei pilnos renovacijos, duodančios 40 proc. sutaupymų. Svarbiausia,, kad žmonėms bus suteikta galimybė patiems spręsti, ar tolesnis jų komforto didinimas yra vertinga ir patraukli investicija. Mažajai renovacijai šiemet numatytos lėšos leis modernizuoti šilumos paskirstymo sistemas 300 papildomų daugiabučių. Metų eigoje sąmata bus peržvelgta ir tikimasi, paieškoti dar daugiau galimybių.

Virginija Vingrienė
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė

Šaltinis: http://www.manokrastas.lt/straipsnis/pavyko-atverti-duris-mazajai-daugiabuciu-renovacijai

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginijos Vingrienės sveikinimas Vasario 16-osios proga

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginija Vingrienė lankėsi Taikos progimnazijoje

Tęsiasi Knygų Kalėdos. Pirmadienio popietę knygų nuvežėme į Vilniaus Taikos progimnaziją. Konstruktyvios ir labai dinamiškos diskusijos su progimnazijos direktoriumi ir administracijos darbuotojomis metu buvo aptarti aktualūs klausimai, svarbūs kiekvienai ugdymo įstaigai. Daug dėmesio buvo skirta bendriesiems ugdymo planams, kuriais vadovaujasi visos Lietuvoje esančios ugdymo įstaigos. Jų esmė ta, kad 11-12 klasėse yra daug vadinamų „mobilių“ grupių, kurios yra sudaromos pagal moksleivių pasirenkamus studijuoti dalykus. Minėtoms grupėms reikia papildomų išteklių (vidutiniškai 20-30 etatų pedagogams). Taikos progimnazijos direktoriaus nuomone, pakeitus ugdymo planą, naikinant vadinamąsias mobiliąsias grupes, valstybė sutaupytų ne vieną milijoną eurų, kuriuos būtų galima panaudoti pedagogų ir specialistų atlyginimams didinti.

Su pedagogų trūkumu susiduria visos valstybinės ugdymo įstaigos, joms sunku konkuruoti su privačiomis ugdymo įstaigomis, kurios, greta privačių pajamų, sulaukia dar ir valstybinės paramos. Taikos progimnazijos pedagogai nedalyvavo visiems gerai žinomame mokytojų streike, nes šioje ugdymo įstaigoje atlyginimas į rankas šiuo metu yra šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. eurų. Tai susiję su labai tiksliu krūvių skirstymu kiekvienam pedagogui, kiekvienas iš jų turi maksimalų kontaktinių valandų skaičių, nuo kurių ir priklauso atlyginimo dydis.

Dar viena problema, kuri buvo akcentuota diskusijos metu, tai specialistų (soc. pedagogų, logopedų, psichologų) trūkumas. Vienintelė priežastis, neskatinanti jaunųjų specialistų dirbti ugdymo srityje – ypač maži atlyginimai. Šiuo metu minėtų specialistų atlygis nesiekia nė 600 EUR.

Pokalbio metu kaip perteklinė priemonė buvo įvardinta šiuo metu galiojanti stojimo į gimnazijas tvarka, kurios galimai vertėtų atsisakyti, kadangi konstitucija numato teisę į mokymąsi.

Likau maloniai nustebinta, kaip atkakliai Taikos progimnazijoje yra ugdomas moksleivių požiūris į sveiką gyvenimo būdą. Čia mokinių užsiėmimai gryname ore tapo savaime suprantama kasdienybe.

Bendraujant su progimnazijos direktoriumi – tikru savo srities profesionalu – dar kartą įsitikinau, kad platus požiūris, bei polinkis kartais priimti rizikingus sprendimus, gali tapti puikia varomąja jėga, suburiančia puikią komandą, pasirengusią nuoširdžiu darbu siekti puikių rezultatų.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.