Žemės ir Miškų dienos Seime paminėtos kartu su jaunaisiais miško bičiuliais

Žemės ir Miškų dienos Seime paminėtos kartu su jaunaisiais miško bičiuliais

Seimo Aplinkos  apsaugos  komiteto posėdis kovo 20-ąją, minint Pasaulinę žemės dieną, vyko neįprastai. Jame pusvalandį su komiteto  nariais  posėdžiavo  Vilniaus  rajono Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio „Lūšiukai“ nariai.

Posėdį vedusi Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė, pasveikinusi susirinkusius su Pasauline žemės diena ir kovo 21-ąją minima Tarptautine miškų diena, pasiteiravo jaunųjų miško bičiulių nuomonės apie Lietuvos miškus.

Pirmiausia jaunuosius miško bičiulius ir „Lūšiukų“  būrelio vadovę  biologijos mokytoją  Jūratę  Taučiuvienę  domino klausimas, negi įgyvendinus prieštaringai  vertinamą  šalies  urėdijų  reformą, nukirsta ilgametė miškininkų bei jaunųjų miško bičiulių draugystė, miškininkų parama šiam mokinių judėjimui

Šiuo jauniesiems miško bičiuliams aktualiu klausimu įsikalbėta nebuvo. OSeimo Aplinkos  apsaugos  komiteto svečiams pasiteiravus, kiek Lietuvoje yra valstybinių miškų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė V. Vingrienė pastebėjo, kad 50 proc. yra valstybinių, 40 privačių, o 10 proc. – rezervuotų privatizavimui.

Kiek išliks valstybinių miškų?

O kokia valstybinių miškų perspektyva? Jie bus toliau privatizuojami ar liks valstybiniai? Aplinkos apsaugos komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Kęstutis Bacvinka teigė, kad ta miškų dalis, kuri  bus nepatraukli perimti valstybinei įmonei, bus privatizuota, o esantys didesniuose masyvuose  ar besiribojantys su valstybiniais miškais, bus perduoti valstybinei miškų urėdijai su pasitikėjimo teise juos prižiūrėti.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Linas Balsys pastebėjo, kad yra idėja valstybei išpirkti privačius miškus ten, kur juos reikia saugoti – saugomose teritorijose.  Jis siūlo ir palaiko tokią idėją ir tikisi, kad Seimo nariams tam užteks politinės valios.

„Saugomas teritorijas turime saugoti, privatininkai ne visada tai išgali, todėl logiška valstybei iš jų tokius plotus išpirkti ir saugoti. Tad saugomose teritorijose valstybinių miškų gali daugėti. Aišku, jei pakaks politinės valios, su Jūsų pagalba ir visuomenės spaudimu“, –  pabrėžė L. Balsys.

Jaunieji miško bičiuliai ir jų  būrelio vadovė pastebėjo, kad jiems labai skauda žiniasklaidoje ar „Facebook“  matant dronais darytas nuotraukas, kiek plynai iškirsta plotų Labanoro girioje ir kituose gražiausiuose miškuose. „Mes sodiname mišką ir per lietų, ir į neparuoštą gruntą, tvarkome, valome, puoselėjame miškus, kad jie žaliuotų, išliktų mums, o ne būtų iškirsti ir išvežti“, – sakė mokytoja J. Taučiuvienė.

Ši pastaba sulaukė vienų Seimo narių palaikymo, o iš kitų – pastabų, kad plyni kirtimai – racionaliausias miškų tvarkymo būdas.

Tie plyni kirtimai

Kas žadama daryti su tais plynai iškirstais miškais? Pasak Seimo Aplinkos  apsaugos  komiteto nario K. Bacvinkos, jie bus atsodinami, atkuriami. „Ką jūs pasodinote šiandien, pasodinote savo anūkams, jie džiaugsis tuo gražiu mišku. Tokia miškininkystės specifika – kiekviena karta turi įnešti savo indėlį į „užmiškinimą“, šalies miškus“, – teigė miškininkas K. Bacvinka.

„Prieš kirsdami mišką šiandien, turime galvoti apie šiuos ir kitus jaunuolius, kurie nori turėti miškų aplinkui. Ir ne šiandien sodinti jų anūkams, o galvoti apie jų teisę į mišką. Sprendimas – darnus ir taupus miško vartojimas, o ne plynai iškirtus šiandien atsodinti ir laukti 100 metų, kol ataugs. Kol miškas augs, niekas jo neturės“, – sakė Seimo Aplinkos  apsaugos  komiteto narys L. Balsys, kvietęs mokinius raginti senelius, tėvus nekirsti miškų  plynai, tik atrankiniais kirtimais. Tada ir jiems, ir jų vaikų, vaikaičiams užteks gražių miškų.

Tik Meilės Lukšienės gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio „Lūšiukai“ vadovei mokytojai  J. Taučiuvienei pasidomėjus Seimo narių požiūriu apie jaunosios kartos aplinkosauginį ugdymą, visų frakcijų atstovų nuomonė sutapo – vertina labai pozityviai, tai labai svarbi visuomenei sritis.

Daug raginimų mokiniams

Jaunieji miško bičiuliai sulaukė Seimo narių klausimų, ką jie pirmiausia darytų, jeigu taptų politikais. Kaip pastebėjoSeimo Aplinkos  apsaugos  komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Kęstutis Mažeika, to teirautis ragina ir nesenai nusiritę daugiau kaip 2 tūkst. pasaulio mokyklų moksleivių piketų su priekaištais politikams.

Meilės Lukšienės gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio narys Erikas Jeršovas sakė, kad siektų uždrausti plyną miškų kirtimą ir pakeisti valstybės piliečių naudojamą kurą, kad žmonės nekūrentų medienos, o tam naudotų atsinaujinančius energijos šaltinius, elektros energiją.

Kuo plyni miškų kirtimai naudingi, o kuo – didelė žala? Politikai šiuo klausimu su mokiniais nedrįso kalbėti – dėl jo „ietis laužo“ ir miškininkystės mokslininkai.

Jaunieji miško bičiuliai sulaukė Seimo narių raginimo rūšiuoti atliekas ir savo artimoje aplinkoje raginti tai daryti, nusiteikti kovoti prieš didžiausius gamtos teršėjus – JAV, Kiniją, –  valstybes, kurios pasitraukė iš Kioto protokolo ir kitų susitarimų, kovojančių su visuotiniu atšilimu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimais ir  naudoja daugiausia anglies, iškastinio kuro. Tai iššūkis jaunajai kartai.  Seimo nariai priminė energetikos strategiją iki 2050 m atsisakyti iškastinio kuro. Didėjant žmonių kiekiui planetoje, maisto poreikis taip pat didėja. Todėl labai svarbu vykdyti veiklą, draugišką gamtai, jos neteršti, antraip žmonėms reiks ieškoti kitos planetos.

Ir miškininko fotoparodos atidarymas

Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio nariai  stebėjo  Žemės  vėliavos  pakėlimo ceremoniją  Nepriklausomybės aikštėje, dalyvavo miškininko Bronislovo Ambrozo fotografijų parodos „Mažas didelis miško pasaulis“ atidaryme Seime. Ta proga Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio Šilinės girininkijos miškininką B. Ambrozą sveikino  Seimo Aplinkos  apsaugos  komiteto  pirmininkas K. Mažeika ir šio komiteto nariai, Lietuvos miško pramonės darbuotojų profesinės sąjungos, Tauragės fotografų klubo atstovai, Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas, pasidžiaugęs vadovaujamo kolektyvo narių kūrybingumu, jaunuosius miško bičiulius ragino mokytis iš geriausių.

Tarp sveikintojų nuskambėjo ir Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio „Lūšiukai“ narės Gabrielės Kaminskaitės žodžiai, kad lūšiukai taip pat mėgsta fotografuoti mišką, tad ši paroda – jiems pavyzdys ir paskata, kaip galima tai daryti.

Seimo Aplinkos  apsaugos  komiteto  nariai V. Vingrienė ir K. Bacvinka  pabrėžė, kad ši fotoparoda rodo, jog miškininkų darbas yra ne kirsti mišką, o jį saugoti, leisti pajusti miško grožį kitiems. Juk miško pasaulio kasdienybė, kurią mato miškininkai, kitiems yra kone mistinis nepažinus pasaulis, į kurį nuotraukos praveria langą. B. Ambrozo pasakojimas apie kiekvieną  jų tai puikiai patvirtino.

 
Neišdildomi įspūdžiai

Nors atsisveikindami su Seimu Vilniaus rajono Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio „Lūšiukai“ nariai atsiduso nespėję pasidalinti savo mintimis apie svarstomą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektą o  mokytoja J.  Taučiuvienė – apie nutrūkusią ilgametę miškininkų bei jaunųjų miško bičiulių draugystę, būtiną miškininkų paramą šiam aplinkosauginiam mokinių judėjimui, jie visi džiaugėsi turininga diena Seimo rūmuose.

Pamatė posėdžių sales, kur priimami svarbiausi teisės aktai, Seimo narių darbo kabinetus, susipažino  su parlamentine veikla, žvilgtelėjo, kaip priimami valstybės įstatymai, pajuto  šio darbo specifiką. Didelį įspūdį paliko ir Seime eksponuojamos parodos.

Šios gimnazijos jaunieji miško bičiuliai džiaugėsi ir savo būrelio veikla – sakė laukiantys inkilų sodinimo, miško sodinimo ir vasaros stovyklų. Ir vienuoliktokai Erikas Jeršovas, Gabrielė Kaminskaitė, Danielius Svirko, Agata Aladovič patikino, kad ir kitąmet, prieš atsisveikindami su mokykla, dalyvaus jaunųjų miško bičiulių būrelyje – jis duoda daug pažinimo, įdomios veiklos.  Negi šios gražios tradicijos nesulauks miškininkų paramos miškų urėdijas sujungus į vieną įmonę? Kiek tada jos pajėgs gyvuoti? 

 
Parengė Daiva Červokienė

Nuotraukos Remigijaus Daugalo ir Dainiaus Šerono

Šaltinis: miskininkas.eu

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Pasaulinės Žemės ir Miškų dienos Lietuvos Seime paminėtos kartu su Vilniaus rajono Marijampolio moksleiviais

Lietuva nuo 1992-ųjų metų prisijungė prie Pasaulinės Žemės dienos minėjimo. Ta proga Nepriklausomybės aikštėje iškeliama jos vėliava ir Lietuvoje vyksta nemažai su ekologijos problemomis susijusių renginių. Pažymint 28-ąjį kartą Pasaulinę Žemės dieną Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Seimos Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė pakvietė Vilniaus rajono Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos moksleivius, jaunųjų miškų bičiulių sambūrio dalyvius, tikrus savo krašto gamtos mylėtojus, iš arčiau susipažinti su Aplinkos apsaugos komiteto darbu jiems dalyvaujant tą dieną vykstančiame posėdyje ir inicijavo Lietuvos Respublikos Seime miškininko Bronislovo Ambrozos iš Tauragės fotografijų parodos „Mažas didelis miško pasaulis“ atidarymą.  Parlamentarei surengti  tokią parodą  Lietuvos Respublikos Seime  kilo noras, sužinojus apie jo įstabius darbus įamžinant gamtą iš portalo miskininkas.eu vadovo Dainiaus Šerono.

Gausi jaunųjų gamtos mylėtojų grupė vos sutilpo posėdžiui skirtame kabinete. Tiesa, jie nebuvo labai drąsūs klausinėti komiteto narių. Bet juos atlydėjusios mokytojos Jūratės Taučiuvienės padedami pasidomėjo šiuo metu rezonansiniais miškosaugos ir miškotvarkos klausimais. Ir neturint daug laiko, ne vienas Aplinkos apsaugos komiteto narys pristatė savo požiūrį, kaip būtų geriausia saugoti ir tvarkyti Lietuvos miškus. Netrukus visi buvo pakviesti į Nepriklausomybės aikštę 12 val. iškelti Žemės vėliavą. Po Aplinkos viceministro Martyno Norbuto, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos ir jos narių: Virginijos Vingrienės, Lino Balsio  pasisakymų gamtosaugos problemomis ir sveikinimo žodžių, aukštai suplevėsavo Žemės vėliava, kurią pakelti buvo patikėta Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos moksleiviams.

Iš Nepriklausomybės aikštės susirinkta į Spaudos konferencijų salę. Pasaulinės miškų dienos išvakarėse, kuri pažymima kovo 21 d., prisimintas nelengvas miškininkų darbas ir atsakomybė, pasidžiaugta moksleivių ekologine saviugda. Daug gražių žodžių sulaukė miškininkas ir fotografas Bronislovas Ambrozas iš savo kolegų, žemiečių, besidarbuojančių  Lietuvos  Respublikos Seime, ir renginyje dalyvavusio jo veiklos Valstybinių miškų urėdijoje  vadovo Mariaus Pulkauninko.  Tarti keletą žodžių apie save kaip fotografą pakviestas miškininkas Bronislovas Ambrozas, pasakodamas apie savo nuotykius jau nebe miškininko, o fotografo vaidmenyje, iki šiol negali pamiršti susitikimo su jau retu Lietuvoje paukščiu kurtiniu, pasižymėjusiu ypatingu kovingumu. Padėkos raštais apdovanojus šį su foto aparatu darbo vietoje neišsiskiriantį miškininką ir kitus saugančius Lietuvos gamtą ir puoselėjančius ekologines iniciatyvas, Virginija Vingrienė pakvietė kartu pasižiūrėti parodos nuotraukų. Stabtelėjus prie kiekvienos, autorius papasakojo, kaip jos gimė. Paroda „Mažas didelis miško pasaulis“ paliudijo, – miškas miškininkui gali būti ne tik jo profesinės veiklos laukas. Jis gali tapti nepakartojama, pilna netikėtumų gilesniam ir platesniam gamtos suvokimui pasitarnaujanti vieta, o nuotraukose meniškai įprasmintas tampa prieinamas ir tiems, kurie jame retai lankosi. Pamatyti vaizdai gali tapti paskata dažniau lankytis miškuose ir geriau suvokti savo atsakomybę saugant Lietuvos ir viso pasaulio gamtą. Po kartu pažiūrėtos parodos, moksleivių laukė ekskursija po Lietuvos Seimo rūmus.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Seimas spręs dėl baudų už atliekų įvežimą į Lietuvą

Seimas spręs, ar nuo lapkričio bausti įmones, gabensiančias į Lietuvą komunalines ir pavojingas atliekas.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, kurias parengė Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė.

Ji siūlo įmones už komunalinių atliekų, įskaitant ir skirtas deginti elektrinėse, taip pat jų pelenų ar šlakų gabenimą į Lietuvą bausti 2–8 tūkst. eurų, o už pakartotiną pažeidimą – 5-16 tūkst. eurų baudomis.

Už tokių pavojingų atliekų įvežimą įmonės būtų baudžiamos 7–20 tūkst. eurų, o pakartotinai – 14-40 tūkst. eurų baudomis.

Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas tikino, kad Europoje nėra draudžiama „atliekų migracija dėl deginimo“.

Šaltinis: http://klaipeda.diena.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginija Vingrienė. Kas bijo aplinkosaugos naujovių – verslininkas ar politikas? O gal abu?

Neseniai viešai išsakytos Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio mintys apie sėkmę nulemiantį gebėjimą iššūkius paversti galimybėmis. Tokį požiūrį visapusiškai palaikau, todėl su malonumu perskaičiau visą straipsnį, kuris tiesiogiai susijęs su naujausiais ES iššūkiais aplinkosaugos srityje.

Tai ne vien plačiu, naujovišku požiūriu grįsto verslo, bet ir naujos kartos pažangių politikų pareiga. Pati esu ne kartą akcentavusi – ypač žiedinės ekonomikos, klimato kaitos sprendimų, atsinaujinančios energetikos, kitų aplinkosauginių iniciatyvų klausimus. Visi išvardyti iššūkiai, ypač minėtas žiedinės ekonomikos kelias – dovana tokioms šalims kaip Lietuva.

Galiu drąsiai ir atsakingai pareikšti, kad gauname išskirtinį šansą labai lengvai už uodegos pagriebti laimės paukštę ir keliomis pakopomis peršokti pasenusias technologijas, aplenkti labiau pasiturinčias, tačiau lankstumo šioje srityje stokojančias ES senbuves, kurios, praeityje investavusios į tuo metu pažangias, bet šiandien jau atgyvenusias technologijas, yra priverstos spręsti jų modernizavimo ar atsisakymo problemą. Tuo pasinaudoję, mes galime be didelio vargo atsidurti priekyje. Reikia tik valios ryžtingai veikti. Deja, analizuojant padėtį matome aiškias baimes ir neryžtingumą.

Noriu atkreipti autoriaus dėmesį į straipsnio pabaigoje su abejone išreikštą retorinį klausimą – dėl tam pasiruošusių politikų. Lyg visa nurašytume ir visus šunis sukartume tik ant jų. Matyt, nesistengiama tokių pamatyti, nors tokių idealistų tikrai yra. Tačiau klausimas yra subtilesnis – verta suabejoti, ar paties R. Dargio kolegos verslininkai yra pasiruošę tokiam pažangos žingsniui. Ne kartą įsitikinau, kad ne tik politikų, bet, gerokai dažniau, būtent lietuviškojo verslo korifėjų galvose vyrauja naftalinu persmelktas sovietinis požiūris. Jis primena senovės išmintį, jog norėdamas išspręsti problemą ieškai išeičių, o nenorėdamas – pasiteisinimo. Ir ko ieškai – tą labai lengvai randi.

Gaila, bet ir nemaža dalis jaunosios kartos verslo atstovų laikosi pasenusio požiūrio – gal iš menkos asmeninės naudos, gal iš siekio lengvai, čia ir dabar, užsidirbti, o gal dėl neapdairaus polinkio griebti ir įsisavinti ES paramos lėšas be jokios ilgojo laikotarpio perspektyvos (nesvarbu, kad po 5 metų kalbėsime apie projekto uždarymą jo nepasiteisinimo sumetamais, visai kaip MBA – mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių – atveju). Suprantu, jiems svarbiau žvirblis saujoje nei briedis miškuose... Be jokio platesnio, pažangaus, toliaregiško į valstybės pažangą ir plėtrą orientuoto požiūrio?

Priminsiu, kad jau pati buvau savo kolegų politikų – tiek konservatorių (Dainiaus Kreivio), tiek ir buvusių socdemų (Algirdo Butkevičiaus) aršiai kritikuota dėl savo išsakytos pažangios vizijos žiedinės ekonomikos teikiamų privalumų kontekste. Tuomet pabrėžiau, jog investicijos į perteklines atliekų deginimo jėgaines, nepaisant dar vis egzistuojančios galimybės (2013–2020 metų finansinėje perspektyvoje) užkerta kelią naujų galimybių plėtrai bei investicijoms į pažangias atliekų perdirbimo technologijas. Dar daugiau – ES paramą reikia investuoti į produktų ilgaamžiškumą, jų atnaujinimo, kokybės gerinimo, taisymo, perdirbamumo veiklas, taip sukuriant patrauklias sąlygas naujiems verslams ir daugybei naujų darbo vietų, ypač šalies regionuose.

Minėti kolegos, stoję mūru ginti atliekų deginimo, pareiškė, jog „kalbu nesąmones“. Įdomu, ką jie pasakytų dabar, šių metų vasario 14 dieną Europos Parlamento Regionų komitetui savo sprendimu pasiūlius nutraukti paramos srautą investicijoms į MBA ir atliekų deginimo technologijas, aiškiai įvardydami jas atgyvenusiomis, atkartojant tai, ką garsiai kalbėjau jau kurį laiką.

Labiausiai nustebino naujiena, kad ir mūsų kaimynai latviai suskubo pasinaudoti paskutiniu šansu išpešti paramą šiai atgyvenai (atliekų deginimo jėgainėms), teisindamiesi tuo, jog be to jiems niekaip nepavyks įgyvendinti ambicingų pažangios žiedinės ekonomikos tikslų, kurių pirmas numatytas tikslas yra atliekų šalinimą sąvartynuose sumažinti iki 10 procentų. „Braliukai“, panašu, taip pat buvo apimti bandos jausmo, ir nužiūrėjo „apgalvotą“ praktiką, taikytą abiejose kaimyninėse Baltijos šalyse. Įdomiausia, kad mūsų šalies aplinkosaugos klerkai tai pristato kaip neva labai teigiamą palyginamąjį pavyzdį. Taip jie akivaizdžiai parodo siaurą biurokratinį požiūrį – lengviausiu keliu pasidėti garbų „pliusiuką“ EK nurodymų lape ir ramiai laukti patapšnojimo per petį.

Gaila, kad tokiais atvejais nesuvokiama, jog šio iššūkio tikrasis lūkestis nukreiptas į aukščiausių pažangos tikslų įgyvendinimą. Įdomu, kad šie aukščiausi tikslai – nauda ne kieno kito, o mūsų pačių labui. Juk finansinę paramą ar lengvatinę paskolą, net esant jos galimybei (deginimui), netgi ją jau paskyrus, derėtų kreipti ilgalaikių perspektyvų ir aukštos pridėtinės vertės link, skatinant ne vien į atliekų perdirbimą, panaudojus jas žaliavos pavidalu, bet ir puoselėjant dar ambicingesnius tikslus (aukštesnes žiedinės ekonomikos piramidės pakopas). Įdomiausia yra tai, kad Europos Komisija, įgyvendindama pažangos keliu vedantį žiedinės ekonomikos iššūkį, mieliau palaikytų tokią iniciatyvą. Tam reikia plačiu požiūriu grįstos drąsios Aplinkos ministerijos politinės valios.

Žinoma, tai daug sudėtingiau, to niekas neneigia. Tačiau visi sėkmės lydimi žmonės aiškiai žino, kokie keliai, kaip sunkiai ir kaip greit vedą į sėkmę. Juo labiau, kad nuostabios galimybės kartais pačios beldžiasi į mūsų langą, prašydamos jomis pasinaudoti. Nepabūgę tai padaryti, įgytume tvirtą konkurencinį pranašumą minėtų nelanksčių ES senbuvių atžvilgiu.

Raginu nesielgti kvailai ir nepaleisti mums tiesiai į rankas nutūpusios laimės paukštės. Nemeluosiu – man graudu ir pikta, kai net tokiomis palankiomis aplinkybėmis, valingai renkamės kiurksojimą tamsoje ir einame pramintu, „saugiu“, bet niekur tolyn nenuvedančiu keliu. Vietoj to, kad uždegtumėme išminties žvakę tamsoje ir imtume ieškoti naujo, neišbandyto, bet atradimų kupino garantuoto kelio į sėkmę.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Siūlo griežtinti atsiskaitymo tvarką

Praėjusiais metais krizė ištiko sėkmingai veikusią pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą. Gamintojams ir importuotojams laiku nevykdant savo įsipareigojimų organizacijoms, su kuriomis jie yra pasirašę sutartis, pastarieji negalėjo laiku atsiskaityti su atliekų tvarkytojais. Metų pradžioje vien savivaldybių įmonėms gamintojai importuotojai už 2018 metais suteiktas paslaugas buvo skolingi per 1,5 mln. eurų. 

Nevykdomų įsipareigojimų pasekmė – stringantis atliekų tvarkymas 

Seimo narė Virginija Vingrienė pateikė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuri paspartintų gamintojų ir importuotojų atsiskaitymą su organizacijomis, su kuriomis jie yra pasirašę sutartis dėl atliekų sutvarkymo. Parengti įstatymo pataisos projektą paskatino tai, kad iki šiol sėkmingai veikusi atliekų tvarkymo sistema susiduria su „atsiskaitymų krize“, kuri prasideda nuo gamintojų ir importuotojų, pavedusių vykdyti savo pareigą dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai, ir nusitęsia iki atliekų tvarkytojų“, – pabrėžia Seimo narė.

Pagal galiojančius teisės aktus, gamintojai ir importuotojai turi pareigą organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus vidaus rinkai supakuotus gaminius. Gamintojai ir importuotojai taip pat privalo apmokėti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu.

„Taigi sudarę sutartis su organizacijomis, gamintojai ir importuotojai įsipareigojo finansuoti atliekų tvarkymo sistemą, mokant sutartyse nustatytas įmokas. Organizacijos, turinčios Aplinkos ministerijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, sudaro sutartis su atliekų tvarkytojais. Atliekų tvarkymo sistema veikia sklandžiai ir stabiliai, kai kiekviena sistemoje dalyvaujanti šalis vykdo savo įsipareigojimus – gamintojai ir importuotojai laiku sumoka sutartyje nustatytas įmokas organizacijai, ši, neturėdama kitų pajamų šaltinių be gamintojų ir importuotojų įmokų, laiku atsiskaito su atliekų tvarkytojais, kurie surenka ir sutvarko sutartyse numatytus atliekų kiekius Tačiau pastaruoju metu ryškėja neigiama tendencija, kai gamintojai ir importuotojai, sudarę sutartis su organizacija, laiku nevykdo savo įsipareigojimų.  Laiku negaudamos pajamų iš gamintojų ir importuotojų, organizacijos negali atsiskaityti su atliekų tvarkytojais už suteiktas paslaugas. Atliekų tvarkytojai, negavę sutartyse numatyto finansavimo, gali sustabdyti arba nutraukti atliekų tvarkymą“, – susidariusią situaciją, paskatinusią rengti įstatymo pataisą, komentuoja Virginija Vingrienė ir pažymi, kad tiek atliekų tvarkytojai, tiek organizacijos, šiandien neturi pakankamų įstatyminių svertų suvaldyti dėl nemokėjimų kylančią krizę.

Šių sutarčių vykdymo galimos krizės padarinius, kaip teigia politikė, tenka spręsti savivaldybėms, dėl to patiriant papildomų išlaidų. „Atliekų tvarkytojai ir organizacijos, neturėdami teisės aktuose numatyto įrankio – galimybės neišduoti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų laiku nesumokėjusiems gamintojams ir importuotojams – negali užtikrinti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir atliekų tvarkymo sistemos stabilumo“, – sako politikė. 

Siūlo keisti dokumentų išdavimo tvarką 

Kaip pažymi Seimo narė, šiuo metu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimas nepriklauso nuo to, ar gamintojai ir importuotojai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir moka įmokas organizacijai, ar ne. Organizacijoms nenumatyta galimybė neišduoti įrodančių dokumentų laiku nemokantiems gamintojams ir importuotojams. Tuo pačiu, neišnaudojama drausminančio sverto galimybė panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatas tiems, kas formaliai dalyvauja sistemoje – sudaro sutartis, tačiau nefinansuoja atliekų sutvarkymo.

„Antra – valstybė išskyrė atliekų tvarkymo sektorių, kaip ypač svarbų. Jame dalyvaujančių subjektų teisės ir pareigos yra detaliai sureglamentuotos, tuo išskiriant juos iš įprastinių civilinių teisinių santykių. Valstybei tenka atsakomybė stebėti procesus, vykstančius atliekų tvarkymo srityje, ir imtis reikiamų reguliavimo pakeitimų, nes nesuvaldyto proceso pasekmes gali pajusti kiekvienas Lietuvos gyventojas“, – teigia Virginija Vingrienė.

Pateiktu įstatymo pataisos projektu rengėja siūlo atliekų tvarkytojams sutekti teisę neišduoti įrodančio dokumento gamintojui, importuotojui, gamintojų ir importuotojų organizacijai ir (ar) užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui, jei šie neapmokėjo atliekų tvarkytojo išlaidų, patirtų teikiant paslaugas, susijusias su gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymu.

„Atitinkamai, gamintojų ir importuotojų organizacijoms, užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriams būtų suteikiama teisė neišduoti patvirtinančio dokumento gamintojui ir (ar) importuotojui,  jei gamintojas ir (ar) importuotojas neapmokėjo išlaidų, susijusių su patvirtinančio dokumento išdavimu, t.y. išlaidų, susijusių su pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkymu, – pataisos projektą komentuoja jos autorė.

Pasak jos, naujos teisinio reguliavimo nuostatos ne tik išspręs šiuo metu susidariusią situaciją dėl „nemokėjimo krizės“, tačiau ir prisidės prie atliekų tvarkymo sistemos sklandaus funkcionavimo, tuo pačiu garantuojant, kad atliekų tvarkymo sistemoje dalyvaujantys gamintojai ir importuotojai, nevykdantys  savo įsipareigojimų pagal sutartis su organizacijomis, netenka teisės į mokestines lengvatas  ir yra priversti mokėti daug didesnius aplinkos taršos mokesčius, tuo padidinant valstybės biudžeto įplaukas. 

„Priėmus įstatymo projektą, būtų apsaugomi sąžiningų gamintojų ir importuotojų interesai – atsakingai savo pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai neturi mokėti už kitus, kurie vengia atsiskaityti su organizacijomis, administratoriais, bei vykdyti savo pareigą finansuoti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą. Be to, būtų užtikrinamas principas, kad paslaugos visiems gamintojams ir importuotojams turi būti teikiamos vienodomis sąlygomis“, – pabrėžia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė ir siūlomos įstatymo pataisos autorė Virginija Vingrienė.

Parengė Karolina Baltmiškė

Šaltinis: Regionų naujienos 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Seimas pritarė siūlymui, kad kiekviename kaime veiktų po taromatą

Seimas po pateikimo pritarė Seimo narės Virginijos Vingrienės pateiktam įstatymo projektui, kuriuo siūloma, kad kiekvienoje kaimo vietoje veiktų bent po vieną taromatą.

Už pritarimą po pateikimo balsavo 55, prieš - 4, susilaikė 32 parlamentarai. Pagrindiniu komitete svarstant projektą paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomu - Kaimo reikalų komitetas. Taip pat nutarta dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Seimo plenariniame posėdyje prie klausimo planuojama grįžti gegužės 21 d.

Kaip siūloma įstatymo projekte, užtikrinti, kad siūlymas būtų įgyvendintas, būtų patikėta daugkartinės ir vienkartinės pakuotės užstato sistemų administratoriams.

Įstatymo projekte siūloma, kad šiuo pakeitimu būtų pašalintos kaimo vietovių pardavėjų atžvilgiu taikomos „diskriminacinės užstato pakuočių priėmimo sąlygos“. Taip pat būtų panaikinta prievolė kaimo parduotuvėms priimti grąžinamas daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas, tačiau būtų paliekama teisė tai daryti.

Įstatyme taip pat siūloma daugkartinių ir vienkartinių pakuočių pardavėjams sudaryti galimybę organizuoti pakuočių surinkimą vienoje vietoje, ne toliau kaip 500 m nuo pardavimo vietos kaimų ir miestelių vietovėse, o miestuose - ne toliau kaip 150 m. Nurodytuoju atstumu prekiaujantiems pakuotėmis subjektams būtų sudaryta galimybė susitarti tarpusavyje, kuris organizuos pakuočių surinkimą.

Įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad užstato pakuočių ar pakuočių atliekų grąžinimas būtų siejamas ne vien tik su užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių pardavimo vietomis, bet ir su viešųjų renginių vietomis, mokymo, gydymo, viešojo administravimo ir kitomis institucijomis.

Kaip pažymima projekte, susitarimais su šių vietų valdytojais užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius taip pat, kaip ir su prekybos vietų valdytojais, galėtų pagrįsti galimybes atlikti įstatyme jam nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos teritorijoje.

Šaltinis: http://kauno.diena.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Seimui siūloma lengvinti neįgaliųjų patekimą į daugiabučius

V. Vingrienė | L. Balandžio (15min.lt) nuotrauka

Norint bendrai naudojamas patalpas daugiabučiuose labiau pritaikyti neįgaliesiems, ateityje gali nebereikėti daugumos savininkų sutikimo tokiems darbams.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančios Statybos įstatymo pataisos, kurias parengė „valstietė“ Virginija Vingrienė. Toliau pataisas Seimas svarstys gegužės 21 dieną.

Jeigu Seimas pataisas priimtų, rašytinis savininkų sutikimas nebebus reikalingas, kai reikės atlikti statybos, rekonstravimo ar remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems ar įrengti specialią įrangą neįgaliojo poreikiams.

Norint dabar pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas daugiabučiuose neįgaliųjų gyventojų poreikiams, būtinas patalpų savininkų daugumos sutikimas.

Nuo 2005 metų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų yra finansuojami būstų pritaikymo neįgaliesiems darbai.

Šaltinis: https://www.15min.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Naujas Seimo sprendimas: daugiabutį rekonstruoti bus galima paprasčiau

Norint bendrai naudojamas patalpas daugiabučiuose labiau pritaikyti neįgaliesiems, ateityje gali nebereikėti daugumos savininkų sutikimo tokiems darbams.

 

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančios Statybos įstatymo pataisos, kurias parengė „valstietė“ Virginija Vingrienė. Toliau pataisas Seimas svarstys gegužės 21 dieną.

 

Jeigu Seimas pataisas priimtų, rašytinis savininkų sutikimas nebebus reikalingas, kai reikės atlikti statybos, rekonstravimo ar remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems ar įrengti specialią įrangą neįgaliojo poreikiams.

 

Norint dabar pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas daugiabučiuose neįgaliųjų gyventojų poreikiams, būtinas patalpų savininkų daugumos sutikimas.

 

Nuo 2005 metų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų yra finansuojami būstų pritaikymo neįgaliesiems darbai.

 

Šaltinis: delfi.lt 

 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.