Norima sugriežtinti buvusių sodybų privačiame miške atstatymą

Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Varnikų miškas

Siekiant dar labiau suvaržyti miško paskirties keitimą prie ežerų ar upių bei kitose patraukliose vietose, Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo jau nuo gegužės sugriežtinti neišlikusių sodybų privačioje miško žemėje atstatymą.

Kai kurie opozicijos parlamentarai teigia, jog reikėtų leisti žmonėms vėl gyventi ten, kur jie kažkada gyveno, kiti gi sako, jog V. Vingrienės siūlymas būtų logiškas, tačiau neaišku, kaip daryti tuomet, kai nėra išlikusių dokumentų, įrodančių sodybų buvimą.

Aplinkos apsaugos komiteto narė V.Vingrienė Seime užregistravo Miškų įstatymo pataisą, numatančią, kad galima atkurti tik tas išnykusias sodybas, kurių buvimą patvirtina išlikę dokumentai.

Pakeitimai, anot jos, apsaugos miškus nuo neteisėtos urbanizacijos, vandens telkinių pakrančių užstatymo ir padidins galimybę žmonėms prieiti prie gražiausių gamtos vietų.

Dabar buvusias sodybas privačioje miško žemėje galima atstatyti, ir kai nėra išlikę archyviniai dokumentai, o, kaip numatyta įstatyme, „nustatant juridinį faktą“.

Pataisos autorė sako, kad dabar yra galimybė žemės paskirtį pasikeisti apgaule, pavyzdžiui, išdėliojant apsamanojusius akmenis ir taip bandant įrodyti, kad tai kažkada buvo sodybos pamatai, pakviečiant palankiai liudijančių asmenų.

„Pats geriausias variantas yra išlikę archyviniai dokumentai, nes dabar juridinio fakto nustatymas reiškia, kad suteikiama galimybė kažkam atsivežti akmenis ar liudininkus ir atsikurti ant Žeimenos kranto. Aišku, miškų vidury niekas nesiveržia. Veržiasi į gražias pakrantes, pamiškes vaizdingus slėnius ir užkerta kelią visuomenei prieiti prie gamtos objektų, nes apsitveria,“ – aiškino V.Vingrienė.

Tuo metu Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas BNS tikino, kad nereikėtų griežtinti statybų miškuose tvarkos.

„Kodėl neleisti žmonėms vėl gyventi ten, kur kažkada kažkas gyveno“,– piktinosi jis. Pataisas Seimo narys vadina „žaliuoju radikalizmu“.

Konservatorius Paulius Saudargas įsitikinęs, kad „logikos sugriežtinimuose yra“, bet sakė nežinantis, kaip užtiktinti teises tų žmonių, kurių sodybos buvo, bet dėl įvairių priežasčių nėra išlikusių tai įrodančių dokumentų.

„Panašu, kad piktnaudžiaujama buvo, ir jeigu tokia pataisa sumažins tokių atvejų, reikės ją palaikyti, bet, kita vertus, turime rasti formulę, kaip nenuskriausti nekaltus žmones, kurie nori atstatyti buvusias sodybas“, – BNS tvirtino P.Saudargas.

2012 metų rudenį Seimas leido buvusių sodybų miškuose savininkams bei jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniams atstatyti statinius miškuose įrodžius, kad jos ten iš tiesų buvo – yra išlikę archyviniai dokumentai arba sodybos buvimo faktą pripažįsta teismas. Parlamentarai tada pakeitė tvarką, siekdami išspręsti piliečio Petro Vičino peticijoje iškeltą problemą – jis skundėsi negalįs atstatyti senelio sodybos.

Šaltinis: https://www.15min.lt/

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Siekiant dar labiau suvaržyti miško paskirties keitimą prie ežerų ar upių bei kitose patraukliose vietose, Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo jau nuo gegužės sugriežtinti neišlikusių sodybų privačioje miško žemėje atstatymą.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/norima-sugrieztinti-buvusiu-sodybu-privaciame-miske-atstatyma-973-931890

Siekiant dar labiau suvaržyti miško paskirties keitimą prie ežerų ar upių bei kitose patraukliose vietose, Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo jau nuo gegužės sugriežtinti neišlikusių sodybų privačioje miško žemėje atstatymą.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/norima-sugrieztinti-buvusiu-sodybu-privaciame-miske-atstatyma-973-931890

Siekiant dar labiau suvaržyti miško paskirties keitimą prie ežerų ar upių bei kitose patraukliose vietose, Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo jau nuo gegužės sugriežtinti neišlikusių sodybų privačioje miško žemėje atstatymą.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/norima-sugrieztinti-buvusiu-sodybu-privaciame-miske-atstatyma-973-931890

Siekiant dar labiau suvaržyti miško paskirties keitimą prie ežerų ar upių bei kitose patraukliose vietose, Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo jau nuo gegužės sugriežtinti neišlikusių sodybų privačioje miško žemėje atstatymą.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/norima-sugrieztinti-buvusiu-sodybu-privaciame-miske-atstatyma-973-931890

VPT vadovė kritikuoja „valstiečių“ siūlymą miestams naudoti tik ekologišką transportą

Irmanto Gelūno / 15min nuotr. /VPT vadovė Diana Vilytė

Siekiant sumažinti oro taršą ir skatinti ekologiško kuro naudojimą viešajame transporte, kai kurie „valstiečiai“ valstybės ir savivaldybių įstaigas nori priversti įsigyti tik ekologiškus – elektra arba biodujomis varomus automobilius.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė pritaria, kad „žaliųjų pirkimų“ valstybėje turėtų būti daugiau, tačiau ji abejoja, ar tokie nurodymai galėtų būti įtvirtinti įstatymu. Ji siūlo valstybės ir savivaldos įstaigų transporto „žalumą“ skatinti kitaip.

Siekiama paspartinti ekologiško transporto plėtrą

Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti įsigyti tik elektra ar kita atsinaujinančia energija varomas transporto priemones, Seime užregistravo Aplinkos apsaugos komiteto nariai Virginija Vingrienė ir Kęstutis Mažeika.

Be to, siūloma biudžetinėms įstaigoms įsigyti paslaugas tik automobiliais, kurie neteršia gamtos. Išimtys būtų taikomos tik transporto priemonėms, kurias naudoja specialiosios tarnybos ar kurios skirtos neįgaliesiems.

Pasak V. Vingrienės, dabar valstybinės įstaigos vis dar perka taršius ir galingus automobilius, neatsižvelgdamos į realų poreikį ir valstybės bei Europos Sąjungos kryptį aplinkosaugoje.

Pataisos taip pat numato, kad keleivių vežimo įmonės trijuose didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – turėtų atsisakyti benziną ar dyzeliną naudojančio transporto. Tas pat reikalavimas galiotų ir krovininiams automobiliams.

„Pirmiausia galiotų didiesiems miestams, nes pati didžiausia tarša ten. Mažiesiems miestams būtų gal per sudėtinga. Galėtume ir juos įtraukti, tačiau kol kas paliekame jiems savanoriško apsisprendimo galimybę“, – BNS sakė V. Vingrienė.

Ji neatmetė galimybės, kad iš didmiesčių benziną ar dyzelį naudojančius autobusus galėtų perimti mažesni rajonai.

V. Vingrienė pripažino, kad pataisos gali lemti automobilių brangimą, bet jį kompensuotų „valstiečių“ inicijuojama pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata ekologiškiems automobiliams.

Jau anksčiau registruotos pataisos numato, kad nuo 2019 metų sausio hibridinių variklių transporto priemonėms (kai jos iš dalies ekologiškos) būtų taikomas 9 proc. PVM tarifas, o visiškai ekologiškoms ar naudojančioms atsinaujinančią energiją – 5 proc. Tokie tarifai galiotų iki 2025 metų.

D. Vilytė: idėja sunkiai realizuojama

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė sako teigiamai vertinanti ketinimus skatinti naudoti ekologiškus automobilius, tačiau pabrėžė, kad „valstiečių“ siūlymą įgyvendinti būtų sunku.

„Idėjos gražumas negali būti realizuotas per įstatymą – jis nurodo, kaip yra perkama, o ne kas perkama. Šituos dalykus galbūt galima realizuoti per kitus teisės aktus, kaip daro daugelis valstybių, tarkime, per aplinkos ministro įsakymą“, – BNS sakė D. Vilytė.

Pasak jos, „ekologiškus“ pirkimus galima skatinti ir kitomis priemonėmis.

„Pavyzdžiui, per kokybės ir kainos santykio kriterijų, vertinant energijos sąnaudas 100 kilometrų, bei tos energijos rūšies įtaką CO2 pėdsakams, ar kitais būdais. Elektromobiliai irgi nėra oru varomi, elektrai pagaminti naudojama energija ir ji pagaminama gali būti įvairiais būdais“, – aiškino D. Vilytė.

Ji taip pat įspėjo, kad elektra varomų automobilių galėtų įsigyti labai mažai viešųjų įstaigų – ne tik dėl kainos, bet ir dėl įkrovimo vietų trūkumo.

„Pamirštame, kad perkančiosios organizacijos yra ne tik didžiuosiuose, bet ir mažesniuose miestuose, kur tų automobilių negalima įkrauti – nėra įkrovimų vietų“, – tvirtino D. Vilytė.

Šaltinis: https://www.15min.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/. 

Siūlymas, apsaugantis miškus nuo neteisėtos urbanizacijos ir bereikalingo kirtimo

V. Vingrienė | Asmeninio archyvo nuotrauka

Civilizacija vis labiau apsunkina žmogaus ir miško santykį ir miškas vis dažniau tampa kliūtimi augantiems miestams, plačiamai infrastruktūrai, siekiant susikurti išskirtinę gyvenamąją ar veiklos aplinką. Ir miškui nepalankų santykį dažnai įteisinami teisės aktai.

Prie jų priskirtinos ir kai kurios šiuo metu galiojančio Miško žemės paskirties keitimo galimybės, numatytos, kaip išimtys iš konstitucinės taisyklės. 2013 m. patvirtina Miškų įstatyme įtvirtinta nuostata suteikia galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti netgi ir tais atvejai, kai nėra išlikę tai įrodantys dokumentai.

Tai puiki landa atverianti kelią piktnaudžiavimui, apgaulingu būdu (pvz. išdėliojant apsamanojusius akmenis ir taip bandant įrodyti, kad tai kažkada buvo sodybos pamatai) atkurti niekada neegzistavusias sodybas ypač patraukliose miško vietose; ežerų, kitų vandens telkinių pakrantėse, vaizdingose pamiškėse, miškuose aplink Lietuvos didmiesčius. Šiuos nuogąstavimus išsakiau kaip visuomenininkė, Žali.LT aktyvistė dar pataisos tvirtinimo stadijoje tiek išsakydama oficialias pastabas projektui, tiek pasisakydama spaudoje. Kaip matome, nuogąstavimai nebuvo iš piršo laužti. Tuo keliu ir nueita, ką aiškiai rodo vienas po kito į viešumą išlendantys miškų plotų kirtimų skandalai pvz. aplink Vilnių ar regioniniuose Vilniaus parkuose.

Tai paskatino mane nedelsiant imtis iniciatyvos ir parengti Miškų įstatymo pataisą, kuria siūlau, kad teisę atstatyti neišlikusią sodybą turėtų buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą tik jei išlikę sodybos buvimo faktą patvirtinantys archyviniai dokumentai. Išlyga patvirtinanti sodybos buvimą pagal juridinį faktą, atveriantį kelius norinčiųjų atkurti nebuvusias sodybas kūrybiškumui rinkti ir vežti apsamanojusius akmenis ar kitais nesąžiningais būdais užimti visai visuomenei priklausančius gamtos kampelius.

Priėmus šį Miškų įstatymo pakeitimo projektą  bus panaikinta nuostata, kuri sukuria neteisėtas, galimai korupcines schemas ir apgaulingą miško paskirties keitimą ypač patraukliose vaizdingose vietovėse.

Kartu tai apsaugos miškus nuo neteisėtos urbanizacijos, bereikalingų kirtimų, vandens telkinių pakrančių užstatymo taip sumažinant visuomenės prieinamumą prie gražiausių gamtos vietovių. Bus išspręstos ir aplinkosaugos, rekreacinių, kraštovaizdžio pažeidimų problemos ir užkirstas kelias nesąžiningoms veikoms bei manipuliacijoms, leidžiant atkurti tik tas sodybas, kurios iš tiesų egzistavo, ką patvirtina išlikę archyviniai dokumentai. Taip išspęsime rimtą problemą ir užkirsime kelią akivaizdžiam piktnaudžiavimui, kuriam prielaidas sukūrė 2008-2012 kadenciją baigianti konservatorių vadovaujama valdančioji dauguma. 

Virginija Vingrienė

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė

Šaltinis: Regionų naujienos (http://www.regionunaujienos.lt)

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/. 

Virginija Vingrienė: Siekiame skaidrinti ūkanotą atliekų tvarkymą

Virginija Vingrienė: Siekiame skaidrinti ūkanotą atliekų tvarkymą

Liaudies išmintis teigia: kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Tas posakis labai tinkamas ir atliekų tvarkyme. Kuo labiau gilinuosi, tuo daugiau matau negerovių, dėl kurių auga atliekų tvarkymo kainos, bet nuo to paslaugos kokybė nedaug gerėja. Tam prielaidas sudaro ir įstatyme esami nekonkretumai. Šiuo atveju – sukonkretinti Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą nuostatą, kuria nustatomas draudimas veikti atliekų tvarkytoją susijusių subjektų naudai ar interesams. Šiuo metu įstatymas tokį draudimą taiko tik organizacijos nariams ir pavedimo davėjams. Organizacijai toks draudimas netaikomas, dėl ko atsiranda piktnaudžiavimo atvejų. Įregistruota  įstatymo pataisą siūlau vieną iš privalomų licencijavimo sąlygų gamintojų importuotojų organizacijai ir jos valdymo organų nariams aiškų draudimą veikti atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų naudai ar interesams. Tai reikštų, jog teismui nustačius šias veikas, organizacija prarastų licenciją. Pagal dabar galiojančias įstatymo nuostatas susiduriame su paradoksalia situacija, kuomet licencija prarandama, kai organizacija neišlaiko numatyto 10 proc. rinkos dalies, neapjungia 10 proc. rinkoje veikiančių gamintojų ar importuotojų ar turi įsiskolinimų. Tai yra griežčiausia sankcija, kuri gali būti taikoma už rimtus pažeidimus: atliekų nesutvarkymą ar neskaidrias veikas, bet būtent esamame įstatyme to ir nenumatyta.  Toks neproporcingas sankcijų taikymas, numačius griežčiausią atsakomybę už mažareikšmius pažeidimus, o už nusikalstamas veikas jo nesant, yra visiškai nelogiškas. Jis nedrausmina ir neatgraso nuo galimai neskaidrių veikų. Minėtoji pataisa padidins skaidrumą pakuočių atliekų tvarkymo srityje ir sudarys geresnes sąlygas kontroliuoti organizacijų veiklą. Juo labiau, kad pastaruoju metu į viešumą vienas po kito iškyla skandalai, susiję su galimai neskaidriu atliekų tvarkymu.

Kartu su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika, bendradarbiaudami su Aplinkos ministerija, parengėme dar vieną Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtam gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymui.

Parengti įstatymo pataisą paskatino aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų patirtis, tikrinant atliekų tvarkytojus ir įrodančių dokumentų išrašymą. Kyla daug abejonių, ar įrodantys dokumentai, kuriuos pateikia gamintojus ir importuotojus atstovaujančioms institucijoms dėl gaminių ir (ar) pakuočių sutvarkymo, atitinka realų faktą. Įrodantys dokumentai – dokumentai, kurių pagrindu gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo. Pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai atliekų tvarkytojai neteikia dokumentų arba vilkina dokumentų, reikalingų įsitikinti, kad atliekų tvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus pateikimą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai.

Todėl Atliekų tvarkymo įstatymą siūlome pakoreguoti, įrašant, kad „neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai asmenys nepateikia aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai dokumentų, būtinų vykdyti atliekų tvarkymo kontrolę.“

Šiuo metu Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta, kad neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už: 1) tas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išrašyti tokį dokumentą asmuo neturėjo teisės; 2) ne Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį; 3) kiekį tų atliekų, kurios nepriskiriamos gaminių ir (ar) pakuočių atliekoms; 4) komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas ne savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose; 5) komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas asmens, kuris neturi teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos sutarties su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas; 6) tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas; 7) tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota ir (ar) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau minėtame įstatyme nėra pagrindų dėl neteisėto įrodančių dokumentų išrašymo, kai nepateikiami reikalingi dokumentai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams. Visapusiška kontrolė būtina įsitikinti, kad įrodantys dokumentai išduoti ir atliekų tvarkymas vykdytas laikantis teisės aktų reikalavimų. Tai svarbu ne tik taršos aplinkai prevencijos atžvilgiu, bet ir gamintojams ir importuotojams, nes atliekų tvarkytojų jiems išduotas įrodantis dokumentas.

Ši pataisa kartu būtų ir įspėjimas atliekų tvarkytojams, apie galimą išbraukimą iš įrodančius dokumentus galinčių išrašyti atliekų tvarkytų sąrašo, kai nepateiks institucijoms dokumentų apie realų atliekų perdirbimą.

Priėmus šią pataisą bus efektyviau vykdoma atliekų tvarkymo kontrolė ir išaiškinami reikalavimų nesilaikantys atliekų tvarkytojai. 

Virginija Vingrienė

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė

Šaltinis: Regionų naujienos (http://www.regionunaujienos.lt)

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Šventė subūrė Viečiūnų bendruomenę

Valstybės šimtmetį paminėjome bendruomenės renginyje, vykusiame Druskininkų savivaldybės Viečiūnų miestelyje, šiemet paskelbtame Lietuvos mažąja kultūros sostine. Viečiūnai - seniūnijos, iš kurios esu kilusi aš pati, centras. Man buvo labai didelė garbė pasveikinti gimtąją seniūniją dvigubos šventės proga ir sutikti kartu valstybei svarbų šimtmečio minėjimą.




Akimirkas iš renginio galite pažiūrėti čia: https://www.facebook.com/pg/Mano-Druskininkai-312076108843184/photos/?tab=album&album_id=1745110022206445

   Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

„Valstiečiai“ siūlo PVM lengvatą ekologišką energiją vartojantiems automobiliams

Siekiant skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją vartojančių transporto priemonių įsigijimą, nuo 2019 metų sausio siūloma taikyti lengvatinį pridėtinės vertės (PVM) mokestį hibridinių variklių, o taip pat elektra ar kita atsinaujinančia energija varomoms transporto priemonėms ir jų remontui.

Tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kurios galiotų iki iki 2025 metų, Seime registravo Aplinkos apsaugos komitete dirbantys „valstiečiai“ Virginija Vingrienė ir Kęstutis Mažeika.

Pataisos numato, kad hibridinių variklių transporto priemonėms (kai transporto priemonė yra iš dalies ekologiška) būtų taikomas 9 proc. PVM tarifas, o 5 proc. – visiškai ekologiškoms ar naudojančioms atsinaujinančią energiją transporto priemonėms.

Pataisos iniciatoriai sako, kad lengvata būtų taikoma ribotą laiką, iki 2025 metų – „tam, kad sukurti ekologiškų transporto priemonių rinką ir infrastruktūrą“.

Dabar 5 proc. lengvatinis PVM tarifas taikomas vaistams, o 9 proc. – keleivių vežimui, spaudai, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, centralizuotam šildymui . Įprastas PVM tarifas šiuo metu yra 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens.

Šaltinis: https://www.lzinios.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Siekiant skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją vartojančių transporto priemonių įsigijimą, nuo 2019 metų sausio siūloma taikyti lengvatinį pridėtinės vertės (PVM) mokestį hibridinių variklių, o taip pat elektra ar kita atsinaujinančia energija varomoms transporto priemonėms ir jų remontui.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/gatve/valstieciai-siulo-pvm-lengvata-ekologiska-energija-vartojantiems-automobiliams-221-927798

Siekiant skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją vartojančių transporto priemonių įsigijimą, nuo 2019 metų sausio siūloma taikyti lengvatinį pridėtinės vertės (PVM) mokestį hibridinių variklių, o taip pat elektra ar kita atsinaujinančia energija varomoms transporto priemonėms ir jų remontui.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/gatve/valstieciai-siulo-pvm-lengvata-ekologiska-energija-vartojantiems-automobiliams-221-927798

Siekiant skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją vartojančių transporto priemonių įsigijimą, nuo 2019 metų sausio siūloma taikyti lengvatinį pridėtinės vertės (PVM) mokestį hibridinių variklių, o taip pat elektra ar kita atsinaujinančia energija varomoms transporto priemonėms ir jų remontui.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/gatve/valstieciai-siulo-pvm-lengvata-ekologiska-energija-vartojantiems-automobiliams-221-927798

Virginija Vingrienė. Būti politike ar namų šeimininke – laisvas moters pasirinkimas

2017 metų lyčių lygybės indekso duomenimis, Lietuva užima 20 vietą Europos Sąjungoje. Prasčiausiai atrodo politikoje ir ekonomikoje dalyvaujančių moterų rodiklis. Artėjant pirmą kartą vasario 17-ąją minimai Nacionalinei emancipacijos dienai, susimąsčiau, kokias galimybes dalyvauti politikoje turi mūsų šalies moterys, kaip šią veiklą joms pavyksta derinti su šeimyniniu gyvenimu, su kokiomis problemomis ir iššūkiais jos susiduria savo politinėje karjeroje.

Daugiau skaitykite adresu https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/virginija-vingriene-buti-politike-ar-namu-seimininke-laisvas-moters-pasirinkimas.d?id=77172835.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Seimo narė Virginija Vingrienė: Didžiausia šalies aplinkosaugos problema yra atliekų tvarkymas

Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus  Vilniaus miesto 543 493 gyventojai „pagamina“ 204 205,493 t. komunalinių atliekų, 297686 Kauno miesto gyventojai – 132515,621 t. komunalinių atliekų.

Su Seimo Aplinkos apsaugos, Europos reikalų komitetų ir Energetikos komisijos nare Virginija Vingriene kalbėjomės apie šią aplinkosaugos aktualiją. 

Atliekų klausimą vadinate svarbiausia aplinkosaugos problema Lietuvoje? 

Manau, didžiausiu galvos skausmu Lietuvoje šiandien vienareikšmiškai yra atliekų tvarkymo sektorius. Persipildę sąvartynai, sunkiai skina kelią pirminis rūšiavimas, nuolat kyla skandalų dėl fiktyvių pažymų, patvirtinančių atliekų sutvarkymą, taip uždirbant aplinkos ir visuomenės sąskaita…

Tuo tarpu siekdama aukščiausių aplinkosaugos tikslų Europos Komisija tvirtina naują žiedinės ekonomikos paketą, kuris būtų ir  naujausios kartos ekonomikos iššūkis ES – ne vien tik mažinti išteklių naudojimą ir aplinkos taršą, bet ir atverti naujas ekonomikos plėtros perspektyvas, naują kelią. Siekiama, kad į rinką išleista produkcija užsidarytų uždarame gamybos cikle – visi gaminiai būtų nuolat atnaujinami, taisomi, pakartotinai naudojami, patys taptų žaliava kitiems produktams, o jau visiškai nebeperdirbami būtų sudeginami energijos gavybos tikslais iki visiško minimumo, sumažinus šalinamų atliekų sąvartynuose kiekį. Tai labai didelis iššūkis, suteikiantis plačias galimybes naujos kartos ir požiūrio verslams, naujausių technologijų paieškai, o kartu ir viltį išspręsti taršos problemas. Ir tam turime dėti visas pastangas. Važiuodami senomis vėžėmis nieko nepadarysim. 

Tačiau Lietuvoje, regis, garsiau skamba diskusijos dėl sąvartynų tvarkymo, galimo jų uždarymo ir atliekų deginimo… 

Europos Sąjunga skatina atliekų rūšiavimą, antrinį daiktų panaudojimą, atnaujinimą, remontą, kas Lietuvoje dabar nepopuliaru. Tuo tarpu atliekų deginimas – vienas iš problemos sprendimo būdų, o ne pagrindinių tikslų. Degintina tik  tai, kas jau niekaip neperdirbtina ir nepanaudojama. Lietuvoje einama kiek klaidingu keliu – prioritetas suteiktas atliekų deginimui. Statomos dvi atliekų deginimo kogeneracinės jėgainės, visų trijų ( su dabar veikiančia jėgaine Klaipėdoje) bendras deginimo pajėgumas siektų 615 tūkst. tonų per metus. Europos Komisiją ir mus, politikus bei šalies aplinkosaugininkus, neramina, kad einama link atliekų deginimo, sąmoningai neskatinant perdirbimo ir antrinio gaminių panaudojimo, nesiekiant atsisakyti neperdirbamų pakuočių ar kitų produktų, neieškant perspektyvesnių ir racionalesnių būdų. O viską juk galima išspręsti, panaudoti ir tos pačios energijos gavybai. Juk statomos biodujų jėgainės, kurių šiandien Lietuvoje turime dešimt. Jos laukia mūsų, politikų, sprendimų, kur link eisime atliekų tvarkymo srityje. Jų žaliava – biodegraduojančios atliekos, tos pačios maisto atliekos, kurias kompostuojant gaunamos biodujos. Atsiranda verslai, kurie iš tų pačių jau nebeperdirbamų, o degintinų atliekų pasiruošę gaminti šaligatvių trinkeles. Jie nori būti užtikrinti žaliava. O kas daroma? Tiesiog užkertamas kelias naujos kartos verslui? Kodėl  pataikaujama sustabarėjusiam, savo saugioje komforto zonoje užsibarikadavusiam verslo sektoriui, kaišiojančiam pagalius į ratus pažangioms, aplinkai draugiškoms naujovėms. Kodėl mes, pataikaudami „Lietuvos energijos“ užmojams, stabdome pažangą ir rizikuojame neįgyvendinti ambicingų įsipareigojimų iki 2030 m. perdirbti ne mažiau 65 proc. visų komunalinių atliekų ir 75 proc. pakuočių. Juo labiau, kad mokslininkų skaičiavimais iki to laikotarpio degintinų atliekų tesusidarys vos 433 tūkst. t. per metus. O deginimo pajėgumas bus 600 tūkst. t per metus, jei nesustabdysime vienos iš atliekų deginimo kogeneracinių jėgainių statybų arba bent nepriversime joje įrengti katilų, naudosiančių kitos rūšies kuro žaliavas. O kur dar Akmenės cemento gamykla, kuri kasmet sudegintų 100 tūkst. t sertifikuoto kietojo atgautojo kuro. Juo labiau, kad Europos Komisija savo komunikate pabrėžia atliekų deginimo prioritetą kalkių ir cemento gamybos tikslais.

Todėl esu užregistravusi dvi Atliekų įstatymo pataisas, kuriose nustatoma, kad deginamų atliekų kiekis būtų ne didesnis 500 tūkst. tonų per metus ir kad būtų uždraustas deginimui skirtų atliekų importas. Taip būtų atverti keliai žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimui ir  vietinės žaliavos – biokuro, atsinaujinančios energetikos, biodujų naudojimui, naujos kartos verslų plėtrai.

Seime, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos iniciatyva esame subūrę darbo grupę atliekų sektoriaus problemoms spręsti, keliame klausimus dėl atliekų tvarkymo, jų šalinimo sąvartynuose ir deginimo aspektų, kartu su valstybės institucijų ir atliekų tvarkymo sektoriaus atstovais bendromis jėgomis ieškodami tinkamiausių sprendimo kelių. 

Kaip manote, kaip būtų galima keisti situaciją? Juk net kalbama apie atliekų krizę. 

Pradėkime nuo paprastų dalykų, paskatinkime žmonių interesą rūšiuoti atliekas. Tam būtina surasti  priemonių tobulinti nepatogią jų rūšiavimo sistemą, skatinti papildomą interesą rūšiuoti. Kaip patirtis parodė, atliekas rūšiuoti tikrai mokame, jeigu yra tinkama paskata.  Jau dvejus metus įgyvendinama užstato sistema,  sukūrusi ekonomines prielaidas grąžinti pakuotes ir atgauti pinigus, pasirodė esanti stipriai motyvuojanti.

Pasiektas įspūdingas 92 proc. taros  gražinimas rodo, kad atliekas rūšiuoti galime turėdami tinkamą motyvą ir kad piniginis interesas turi didžiulį ryšį su žmonių ekologiniu sąmoningumu. O jei dalis gyventojų nerūšiuoja, išmeta depozitines pakuotes į konteinerį ar palieka gamtoje, iš esmės taip pasidalina pinigas su kitais (matome jau ir ekonominį-socialinį teisingumą).

Panašiai reikėtų ieškoti sprendimų dėl kitų atlietų. Dabar dauguma gyventojų atliekų nerūšiuoja, jas tiesiog meta į buitinių atliekų srautą. Aišku, mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai jas atitinkamai išrūšiuoja. Tačiau šių įrenginių paskirtis ne rūšiuoti atskiriant perdirbamąją pakuotę, o tik atskirti bioskaidžiąją dalį nuo degintinų atliekų. Bet ir čia slypi didelė problema, nes supakuotų degintinų atliekų kiekiai kaupiasi. Vilniuje jau galima kalbėti apie artėjančią atliekų krizę –atliekų deginimo jėgainė bus pastatyta geriausiu atveju 2020 m, nėra tinkamų degiųjų atliekų saugojimo aikštelių, jos saugomos sąvartynuose. Teisės aktai numato, kad šiuose degintinos atliekos negali būti laikomos ilgiau negu 3 metus, vėliau jos tampa netinkamomis deginti dėl suprastėjusio kaloringumo, drėgmės ir pan. ir turi būti pašalintos sąvartynuose.  O tai atspindi aiškų neūkiškumą, valstybinio požiūrio ir kontrolės stoką. Blogiausia, kad šis aplaidumas kelia ne tik pavojų aplinkai, bet ir padidina mokesčius žmonėms už atliekų tvarkymą.

Turim ieškoti tinkamiausių būdų, kaip išspręsti šias problemas, kol nėra atliekų deginimo jėgainių. Jau ir dabar yra būdų tvarkyti degiąsias atliekas. Šiuo metu atsiranda verslų, kurie turi idėjų, kaip jas panaudoti  – iš jų gaminti šaligatvių trinkeles ir pan. Naujos kartos verslai yra labai dinamiški, plataus požiūrio, kūrybiški. Tad atsiras ir daugiau idėjų, kaip spręsti šią problemą. Aplinkosauginiu požiūriu būtų labai sveikintina idėja iš degintinų atliekų  gaminti kietąjį atgautąjį kurą – aukšto kaloringumo degųjį produktą. Tam atliekos turėtų būti išrūšiuotos, kad tinkamai atskirtos ir tvarkomos taptų produktu, atitinkančiu kietojo atgautojo kuro reikalavimus  ir jau nebūtų  traktuojamos kaip atlieka, o kaip produktas, kurį galima deginti, tarkim kalkių ir cemento gamyboje. Tokį jau galėtų deginti „Akmenės cementas“. Galima būtų šį produktą ir parduoti kietojo atgautojo kuro rinkoje. Nors nemažai diskusijų kelia tai, kad tam reikalingos didelės  investicijos: toks kuras turi būti sertifikuojamas, Lietuvoje nėra tokios institucijos, tektų sertifikuoti Vokietijoje. Bet ir tai įmanoma. 

Universaliausiais visų minėtų aplinkosaugos problemų sprendimo būdas turbūt būtų didinti gyventojų ekologinį sąmoningumą? Gal turite idėjų, kaip tai daryti? 

Manau, tam geriausia ieškoti ekonominių paskatų. Kaip jau minėta, įdiegus taros depozitą, surenkama 92 proc. pakuočių. Todėl dar pernai įregistravau įstatymo pataisą išplėsti depozito sistemą, į ją įtraukiant vyno, šampano ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą.

Pataisai po pateikimo pritarta dar praėjusių metų balandžio mėnesį, bet Aplinkos komitetas dar nenagrinėjo, tikiuosi, kad į pavasario darbų sesiją mes šį klausimą tikrai įtrauksim. Tai bus dar viena paskata sumažinti buitinių atliekų srautą ir atpiginti atliekų tvarkymą. Juk šiuo metu užstato sistemoje dalyvauja gėrimų PET buteliukai, skardinės ir dalis stiklo pakuočių. Tačiau įtraukta tik dalis alkoholinių gėrimų (alaus, sidro, kokteilių) stiklo pakuočių, iš esmės susiejant pakuotėje talpinamą produkciją su jos dalyvavimu sistemoje. Nors teršia tai pakuotė, o ne jos turinys…

Noriu pabrėžti, kad pati užstato sistema tarnauja pakuočių rūšiavimo ir sutvarkymo tikslui, siekia aplinkosauginio bei estetinio efekto – sumažinti aplinkos šiukšlinimą.  Tas pat ir su kitomis atliekomis: automobilių padangomis, elektronika, baldais, tekstile  – svarbiausia motyvuoti žmones jas rūšiuoti ar gražinti sutvarkymui. Aišku, yra gaminių, tarkim automobilių detalės, akumuliatoriai ar tepalai, kuriuos pridavus duodama nuolaida, tai savotiškas depozitas, finansinė paskata nemesti jų į bendrą šiukšlių srautą. Kai kurių prekės ženklų drabužių parduotuvės už atneštus sudėvėtus drabužius pritaiko nuolaidas naujų įsigijimui, tau jau vienas žiedinės ekonomikos žingsnių.

Idealu būtų plačiau paskatinti pirminį atliekų rūšiavimą, kas yra tikrai nelengvas švietėjiškas darbas. Tai sakydama dažnai sulaukiu kritikos. Tačiau kodėl mums nepasimokius iš geros kitų šalių patirties. Pvz. Velse savivaldybės atstovai po kelis kartus beldžiasi į gyventojų duris: ragina rūšiuoti atliekas, klausia, ar tai daro, ar teisingai daro, išdalina pakuotes konkrečioms atliekoms dėti. Tai labai didelis darbas, kurį galėtų daryti ne tik savivaldybių, bet  ir gamintojų, importuotojų atstovai. Juk dviračio išradinėti nereikia. Nors, be abejo, galima surasti ir dar tobulesnių būdų. Kaip jau minėjau, lengviausia atliekų rūšiavimą paskatinti finansiniais motyvais. Mokesčių už buitinių atliekų tvarkymą didėjimas taip pat yra jų rūšiavimo paskata, jei atliekų daugėja vien dėl gyventojų kaltės. Tam turi pasitarnauti dvinarė mokėjimo sistema: mokama tik už neišrūšiuotų atliekų kiekį, o išrūšiuotos antrinės žaliavos išvežamos nemokamai arba superkamos. Turime idėją įdiegti ir atliekų svėrimo ar matavimo sistemą, kuri suteiktų aiškumo ir motyvuotų rūšiuoti. Svarbu tik rasti būdų, kaip tinkamai apskaityti nerūšiuotų atliekų kiekį. Idėjų tam galime rasti. 

Dėkoju už pokalbį. 

V. Vingrienę kalbino Daiva Červokienė / Paskelbta: www.miskas.eu

Šaltinis: http://www.regionunaujienos.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.