Virginijos Vingrienės sveikinimas Kovo 11-osios proga

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

„Transparency international“: apie susitikimus skelbiančių Seimo narių – dvigubai daugiau

Per pastaruosius dvejus metus dvigubai padaugėjo Seimo narių, skelbiančių, su kokiomis interesų grupėmis ar lobistais jie susitinka, trečiadienį pranešė su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

Pernai parlamentarai paskelbė pusantro karto daugiau susitikimų nei 2017 metais, rodo organizacijos atlikta apžvalga, peržiūrėjus Seimo narių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines ir svetainę manosusitikimai.lt.

2017 m. pavasarį 45 parlamentarai paskelbė 475 susitikimus, 2018 metų rudenį – 82 parlamentarai informavo apie 737 susitikimus.

Daugiausiai susitikimų, penkiasdešimt, pernai rudens sesijos metu viešino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius – 41, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Virginija Vingrienė (40), Kęstutis Mažeika (31) ir Guoda Burokienė (28).

Daugiausiai paskelbtų susitikimų vyko su nevyriausybinėmis organizacijomis (229), verslu (192), švietimo ir mokslo (144), medicinos (47) atstovais. Apie savo susitikimus su registruotais lobistais (11) skelbė 9 Seimo nariai.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad situacija gerėja, tačiau pripažįsta, kad vis dar „niekaip neužaugame iki to visiškai viešo skaidrumo“.

„Galbūt neįvertindami reikšmingumo ar pasekmių neskelbia, bet manau, kad po truputį tai gerėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė jis.

Seimo pirmininkas sako ne kartą paraginęs kolegas savo susitikimus viešinti aktyviau.

„Esu kreipęsis daug kartų ir viešai, ir laiškais į frakcijas, kad viešintų. Aš manau, kad žmonėms patiems palengvėtų, jeigu jie tą darytų“, – kalbėjo jis.

Aktyviausiai, kaip ir pavasarį, susitikimus skelbė Liberalų sąjūdžio frakcija: 10 iš 12 frakcijos narių viešino, su kokiomis interesų grupėmis jie susitiko (93 susitikimai). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje susitikimus skelbė 39 politikai iš 51 (iš viso 438 susitikimai).

Pasak apžvalgos, visose frakcijose yra politikų, skelbiančių apie savo susitikimus. Vis tik apie savo susitikimus skelbia tik 4 iš 8 frakcijų seniūnų.

Bent po kelis susitikimus viešino Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen (iš viso paskelbė 9 susitikimus), Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas (9), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis (5) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė (2).

Nieko apie savo susitikimus su interesų grupėmis neskelbė „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos socialdemokratų darbo, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir Mišrios Seimo narių grupės frakcijų seniūnai.

Šaltinis: delfi.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginija Vingrienė Seime tapo ragana

© Arūno Bernacko koliažas.

„Lietuvos piliečių jau nestebina Seime vykstanti velniava, bet dabar aišku, ką dėl to kaltinti. Pasirodo, parlamentarė Virginija Vingrienė yra ragana. Tai nustatė Vilniaus Pilaitės rajono gyventojai“, - ironizuoja dienraštis „Vakaro žinios“ „Elito naujienose“.

Šiandien Lietuva švęs Užgavėnes, o tokioje šventėje ragana tikrai praverčia. Žiemą iš kiemo vys ir Pilaitės rajono gyventojai, kuriems raganos toli ieškoti nereikia. Pilaitiškiai paskelbė, kad vyriausioji Užgavėnių ragana bus ten gyvenanti ponia Vingrienė. Štai prie ko priveda politika ir noras atsidurti Seime.

Ponia Vingrienė ramiai sau gyveno ir niekam nekilo noras jos vadinti ragana. Tik pateko į Seimą, ir še tau - jau ragana. Aišku, šiais laikais tai negresia dideliais nemalonumais, nes raganų jau niekas nepersekioja.

Kolegoms seimūnams irgi apsimoka savo gretose turėti vieną kitą raganą ar raganių. Jų buvimu galima daug ką paaiškinti. Pavyzdžiui, priims seimūnai dar vieną absurdišką įstatymą ir turės kam kaltę suversti.

Sakys: mes čia niekuo dėti, mus užkerėjo. Nepaneigsi, monų Seime netrūksta.

Šaltinis: http://www.ve.lt 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Pavyko atverti duris mažajai daugiabučių renovacijai

Paskutiniame rudens Sesijos posėdyje po svarstymų pritarta mano su kolega Virgilijumi Poderiu inicijuotai pataisai, suteikiančiai galimybę skatinti mažąją daugiabučių renovaciją – pertvarkant šilumos punktus ar šilumos paskirstymo sistemas. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė renovuoti ir sumažinti trečdaliu šildymo kaštus ženkliai didesniam skaičiui daugiabučių, nei iki šiol. Bus galima modernizuoti šilumos paskirstymo sistemas, gaunat valstybės paramą ir tiems daugiabučiams, kurių neketinama artimiausiu metu kompleksiškai. Mažajai renovacijai remti šiais metais numatyta 5 mln. eurų lėšų iš klimato kaitos programos. Pažymėtina, kad mažoji renovacija dešimteriopai pigesnė už kompleksinę, o jos atsiperkamumas – vos 5 metai.

Taigi priėmus įstatymą sudarytos galimybes renovuojant daugiabučius modernizuoti atskirai tik jų šilumos punktus ir gauti tam valstybės paramą. Tai yra etapinės renovacijos dėmuo, leidžiantis sutaupyti šilumos energiją daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, taip ženkliai sumažinant gyventojų išlaidas už šildymą. Iki tol valstybės parama buvo numatyta tik kvartalinei ir kompleksinei renovacijai, kai atnaujinamas namų fasadas ir šilumos sistemos. Gyventojai, norintys atnaujinti atskirai tik namų šilumos sistemas, tai galėjo padaryti tik savo lėšomis.

Dabar gyventojai, nusprendę nelaukti pastato fasado renovacijos, ir modernizuoti jo šilumos punktą savomis lėšomis, galės pasinaudoti 30 proc. jų įdėtų investicijų kompensacija. Iki tol įstatyme buvo numatyta papildomai kompensuoti 10 proc. visų renovacijos išlaidų, jei į renovacijos priemonių paketą buvo įtraukiamas ir šilumos punktų atnaujinimas. Atnaujinti šilumos punktai padidins energijos naudojimo efektyvumą, užtikrins balansuotą jos naudojimą, sumažins CO₂ emisijas, bei leis sumažinti šilimos nuostolius 25 proc.

Ši pataisa aktualiausia žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose, kurių artimiausiu metu nenumatoma atnaujinti kompleksiškai, arba kultūros paveldo teritorijų gyventojams. Daugiabučių gyventojai, pasinaudoję šio etapo parama, išlaikys galimybę pretenduoti į paramą tolimesniems renovacijos etapams, jei, įsitikinę taupymo efektyvumu, ryšis taupyti ir toliau, pasirinkdami renovuoti ir fasadą.

Paramos mažajai renovacijai galimybė sudaro sąlygas valstybės paramai pasiekti žymiai daugiau daugiabučių namų gyventojų, o valstybei sumažins finansinę bendros pagalbos teikimo naštą.

Atkreiptinas dėmesys, kad kompleksinės renovacijos parama leidžia atnaujinti ne daugiau nei 500 daugiabučių namų per metus. Tačiau Lietuvoje šiandien yra beveik 4 tūkst. nemordenizuotų šilumos punktų, stokojančių funkcionalumo automatiškai reguliuoti pastato šilumą priklausomai nuo lauko oro temperatūros. Atitinkamai, tokiuose gyvenamuosiuose pastatuose šiluma tarp vartotojų yra pasiskirstoma netolygiai. Juose taip pat egzistuoja didelis jautrumas šilumos punktų gedimams, o šilumos energijos vartojimo efektyvumas yra 15 proc. mažesnis nei pastatuose su modernizuotais šilumos punktais.

Pagal naują renovacijos tvarką valstybės parama šilumos punktų modernizacijai sieks apie 31,5 mln. eurų. Per metus bus sutaupyta 8 mln. eurų vertės 132 megavatvalandės šilumos. Sumažės gyventojų išlaidos,  bus užtikrintas kokybiškas šilumos tiekimas, išpildyti aplinkosauginiai daugiabučių šildymo reikalavimai. Mažoji renovacija dešimteriopai pigesnė už kompleksinę, sumažina kaštus už šildymą trečdaliu, o jos atsiperkamumas net aštuonis kartus mažesnis, nei pilnos renovacijos, duodančios 40 proc. sutaupymų. Svarbiausia,, kad žmonėms bus suteikta galimybė patiems spręsti, ar tolesnis jų komforto didinimas yra vertinga ir patraukli investicija. Mažajai renovacijai šiemet numatytos lėšos leis modernizuoti šilumos paskirstymo sistemas 300 papildomų daugiabučių. Metų eigoje sąmata bus peržvelgta ir tikimasi, paieškoti dar daugiau galimybių.

Virginija Vingrienė
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė

Šaltinis: http://www.manokrastas.lt/straipsnis/pavyko-atverti-duris-mazajai-daugiabuciu-renovacijai

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginijos Vingrienės sveikinimas Vasario 16-osios proga

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginija Vingrienė lankėsi Taikos progimnazijoje

Tęsiasi Knygų Kalėdos. Pirmadienio popietę knygų nuvežėme į Vilniaus Taikos progimnaziją. Konstruktyvios ir labai dinamiškos diskusijos su progimnazijos direktoriumi ir administracijos darbuotojomis metu buvo aptarti aktualūs klausimai, svarbūs kiekvienai ugdymo įstaigai. Daug dėmesio buvo skirta bendriesiems ugdymo planams, kuriais vadovaujasi visos Lietuvoje esančios ugdymo įstaigos. Jų esmė ta, kad 11-12 klasėse yra daug vadinamų „mobilių“ grupių, kurios yra sudaromos pagal moksleivių pasirenkamus studijuoti dalykus. Minėtoms grupėms reikia papildomų išteklių (vidutiniškai 20-30 etatų pedagogams). Taikos progimnazijos direktoriaus nuomone, pakeitus ugdymo planą, naikinant vadinamąsias mobiliąsias grupes, valstybė sutaupytų ne vieną milijoną eurų, kuriuos būtų galima panaudoti pedagogų ir specialistų atlyginimams didinti.

Su pedagogų trūkumu susiduria visos valstybinės ugdymo įstaigos, joms sunku konkuruoti su privačiomis ugdymo įstaigomis, kurios, greta privačių pajamų, sulaukia dar ir valstybinės paramos. Taikos progimnazijos pedagogai nedalyvavo visiems gerai žinomame mokytojų streike, nes šioje ugdymo įstaigoje atlyginimas į rankas šiuo metu yra šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. eurų. Tai susiję su labai tiksliu krūvių skirstymu kiekvienam pedagogui, kiekvienas iš jų turi maksimalų kontaktinių valandų skaičių, nuo kurių ir priklauso atlyginimo dydis.

Dar viena problema, kuri buvo akcentuota diskusijos metu, tai specialistų (soc. pedagogų, logopedų, psichologų) trūkumas. Vienintelė priežastis, neskatinanti jaunųjų specialistų dirbti ugdymo srityje – ypač maži atlyginimai. Šiuo metu minėtų specialistų atlygis nesiekia nė 600 EUR.

Pokalbio metu kaip perteklinė priemonė buvo įvardinta šiuo metu galiojanti stojimo į gimnazijas tvarka, kurios galimai vertėtų atsisakyti, kadangi konstitucija numato teisę į mokymąsi.

Likau maloniai nustebinta, kaip atkakliai Taikos progimnazijoje yra ugdomas moksleivių požiūris į sveiką gyvenimo būdą. Čia mokinių užsiėmimai gryname ore tapo savaime suprantama kasdienybe.

Bendraujant su progimnazijos direktoriumi – tikru savo srities profesionalu – dar kartą įsitikinau, kad platus požiūris, bei polinkis kartais priimti rizikingus sprendimus, gali tapti puikia varomąja jėga, suburiančia puikią komandą, pasirengusią nuoširdžiu darbu siekti puikių rezultatų.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginijos Vingrienės atsakymas Mindaugui Lingei

Antradienį (sausio 15 d.) duodamas interviu Žinių radijui, prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė sukritikavo Seimo narės Virginijos Vingrienės pateiktas ir Seimo praėjusią savaitę priimtas pataisas dėl tarnybinių butų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis. "Priimtas įstatymas kelia daug abejonių, pirminė nuomonė, kuri ateina į galvą, kad matome vienai grupei tam tikrų privilegijų įteisinimo galimybę. Mes gyvename visuomenėje, kur privilegijų kultūra turi būti labiau išgyvendinama, o ne kuriama iš naujo." - pataisas komentavo M. Lingė.

Facebook socialiniame tinkle V. Vingrienė atsakė į M. Lingės kritiką. 

Visiškai neįsigilinęs į reikalo esmę dėl pataisos tarnybinius butus parduoti lengvatinėmis sąlygomis, Prezidentės patarėjas žvelgia vienpusiškai ir formaliai, tad šitaip komentuojant nebandoma suvokti socialiai jautrios žmonių grupės problemų. Valstybės ar savivaldybės menama finansinė nauda supriešinama su piliečio teise. Verta iš aukštai nusileidus pasižiūrėti, kokia čia „privilegija“ už pradinę aukciono kainą įsigyti 70 proc. nusidėvėjusią lūšnelę viduryje miško, kurios net savivaldybė nenori priimti į socialinio būsto fondą dėl per didelės finansinės naštos? Jau nekalbu apie pačius gyventojus, kuriems buvo leista pasilikti gyventi šiuose būstuose išėjus užtarnauto poilsio, kurie neturi kito būsto ir nesukaupė lėšų jam įsigyti. Priežasčių aptinku įvairiausių: negalia, silpna sveikata, neįgalaus šeimos nario priežiūra, galiausiai, juk ne visi yra verslūs ar gebantys taupyti, jei apskirtai iš vargano minimalaus miško kirtėjo ar paprasto darbininko atlyginimo (juo labiau jo pensijos) būtų ką taupyti.

Ši išimtis taikoma tikrai ne urėdams, kaip bandė teigti išsakydama savo motyvus Seimo posėdyje kolegė Agnė Širinskienė. Raginu atsipeikėti: urėdai nei gyveno tokiose tarnybinėms reikmėms seniai nereikalingose nusidėvėjusiose lūšnelėse, nei ketina jas įsigyti. Tokias prielaidas pavadinčiau visiškai nevykusiu pajuokavimu arba pertekliniu kritiškumu, kai prielaidos painiojamos su faktinėmis aplinkybėmis. Buvę eiguliai, miško darbininkai dabar nėra kalti dėl to, kad buvo gavę pažadą, jog šiuose būstuose galės pasilikti gyventi iki gyvenimo galo ar net juos išsipirkti. Gudresni ir turėję lėšų spėjo juos privatizuoti iki 2015 m., kai tokia galimybė buvo panaikinta; vis dėlto turėjome ieškoti atsakymo, ką daryti to negalėjusiems padaryti senyvo amžiaus, pasiligojusiems, neįgaliems žmonėms? Politikos patarėjai turėtų įsivaizduoti, ar savo tokiais pareiškimais nestumia jų tiesiog į gatvę. Man apmaudu, kad bandoma siūlyti paprastą formalų ,,sprendimą“ kiršinant visuomenės narius.

Ciniška teigti, kad valstybė turi uždirbti daugiau, parduodama nusidėvėjusius būstus už didžiausią pasiūlytą aukciono kainą, nubraukdama įsipareigojimus savo piliečiams nepalikti jų likimo valiai. Tai neadekvatus situacijai XXI a. Europos valstybės pareigūno požiūris. Valstybė ir savivaldybė pirmiausia turi pasirūpinti gyventojais, jeigu jie priklauso socialiai jautriausiomis visuomenės grupėms. Žinodama realią padėtį rekomenduoju atidžiai gilintis į tikroviškus dalykus.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginija Vingrienė: Efektyvios urėdijos – su pagarba miškininkams

Vykdant urėdijų reformą buvo nuspręsta atsisakyti tarnybinėms reikmėms nebereikalingų pastatų ir parduoti juos Turto banko aukcionuose. Dažnas atvejis, jog tokiuose buvusiuose tarnybiniuose būstuose iki šiol gyvena tarnybą baigę ir nuosavo būsto neįsigiję žmonės – girininkijose dirbę eiguliai, miškų darbininkai.

 Bėgant metams ir šiems urėdijų darbuotojams pasitraukiant būstuose, suprantama, lieka gyventi jų našlės, vaikai, kiti šeimos nariai. Iki šiol visa tai buvo vertinama „žmogiškai“ ir supratingai – žmonės mokėjo nuomos mokestį, tvarkė aplinką, dažnai net patys remontuodavo pastatus. Juk šalia miškas ir miškininkystė – dažnai kiemuose saugiai paliekama technika, įranga, o dažnai tokie gyventojai praktiškai ir sergėjo miškus nuo medienos vagysčių.

Tokių „miško gyventojų“ Lietuvoje skaičiuojama vos keli šimtai. Didesnė jų dalis senyvo amžiaus, neretai pasiligoję ar net neįgalūs. Turto aukcionai šaltakraujiškai juos išmestų į gatvę – kartu su pranešimu apie nepratęsiamą nuomos sutartį. Tai rimta socialinė problema. Šie gyventojai neturi sankaupų nuosavam būstui ir nėra kalti, kad jiems dalinti pažadai, jog minėtuose būstuose jie galės gyventi, ar net juos privatizuoti, yra likę tik pažadais.

Ne laikas ieškoti kaltų ar kaltinti urėdijų vadovus, ankstesnius politikus ar pačius gyventojus. Metas ieškoti sprendimų – tai yra mūsų, planuojančių ir socialiai atsakingų politikų, pareiga.

Vyriausybė siūlo, kad šiuos pastatus kaip socialinius būstus perimtų savivaldybės. Deja, dėl didelio nusidėvėjimo (kai kuriais atvejais net iki 70 proc.) tai per didelė finansinė našta – pastatams reikėtų išsamaus remonto, todėl savivaldybės jų kratosi, vengia socialinės atsakomybės naštos.

Dalis institucijų siūlo cinišką finansinį sprendimą – tokius būstus parduoti, gauti kuo didesnę finansinę naudą valstybės biudžetui. Neva taip būstai būtų „išvalyti“ nuo juose gyvenančių asmenų, nevertinant jų tikros socialinės padėties.

Šiandien Seimas parodė socialinį sąmoningumą ir palaikė kompromisinį sprendimą, jog buvusių tarnybinių būstų gyventojams juos galės įsigyti už pradinę aukciono kainą – tai labai atsakingas požiūris, kuris užtikrins, kad urėdijoms nebeteks rūpintis joms nebūdinga nekilnojamojo turto valdymo veikla, o gyventojams sudarys sąlygas užbaigti ilgus metus besitęsiantį teisinį neapibrėžtumą. Toks sprendimas leidžia ne tik skaičiuoti finansinę naudą, bet ir vertina moralinius klausimo aspektus. Atsakingai nusprendėme, kad ilgus metus sąžiningai miškų, krašto apsaugos ar kituose sektoriuose tarnavę mūsų valstybei žmonės (dažnai dėl valstybės aukoję savo sveikatą ar net gyvybes) dėl formalaus abejingumo nebus išmesti į gatvę.

Šaltinis: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/virginija-vingriene-efektyvios-uredijos-su-pagarba-miskininkams-18-1086656

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.