Mobingas darbovietėje: suklusus per vėlai, pasekmės gali būti nepataisomos

"Mobingu darbe galima vadinti ilgalaikį psichologinį terorą, kurį grupė darbuotojų (ir/arba vadovas) vykdo prieš vieną asmenį – izoliuoja nuo socialinių procesų darbovietėje, neleidžia tinkamai vykdyti savo pareigų, menkina pasiekimus, priekabiauja. Nuo psichologinio smurto dažniausiai kenčia talentingi darbuotojai, sudarantys konkurenciją nemotyvuotiems kolektyvo nariams, taip pat diskriminuojamieji dėl lyties, rasės, tautybės ir socialinės padėties. Pasekmės gali būti itin skaudžios – ženkliai sumažėjęs produktyvumas, atsiradęs nepilnavertiškumo kompleksas, sveikatos, potrauminio streso sutrikimai, depresija ar net savižudybė."

Kai darbuotojai jaučia, kad jais rūpinamasi, natūraliai didėja jų produktyvumas ir lojalumas, sumažėja su darbuotojų kaita susijusių išlaidų. Svarbu, kad rengiant lygių galimybių politiką dalyvautų įvairaus lygio darbuotojai, kurie kartu nuspręstų, kas padeda kurti saugią aplinką ir koks elgesys organizacijoje nebus toleruojamas. Tokius susitarimus turėtų lydėti ir sąmoningumą didinančios iniciatyvos, kaip kad emocinio raštingumo valandėlės, praktiniai užsiėmimai, suteikiantys įgūdžių atpažinti ir reaguoti į netinkamą elgesį“, – pabrėžia ji.

 Plačiau skaitykite čia.


Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.     

Seimas pritarė "Klaipėdos paketui"

Šiandien Seimas pritarė vadinamajam "Klaipėdos paketui". Tai rimtas sprendimas stabdant ir kontroliuojant įžūlius aplinkosauginius pažeidimus. Sprendimas priimtas vienbalsiai, sulaukus tik keleto skeptiškų balsų. Sprendimas neturėtų stebinti: jis turėjo būti priimtas dar vakar, prieš 10 ar net daugiau metų. Gaila, kad jį išjudino tik viena po kitos staiga sprogusios aplinkosauginės bombos. Vis dėlto, svarbu, kad ledai pajudėjo ir buvo žengtas šis svarbus, bet toli gražu ne paskutinis žingsnis.

Šiais pakeitimais iš esmės sugriežtintas ir užtikrintas operatyvus aplinkosaugos reikalavimų nepaisančios veiklos stabdymas, nelaukiant kito tos pačios veiklos pažeidimo, aplikosaugos kontrolierius įgalinus be išankstinio įspėjimo bet kuriuo metu patekti į objektus ir paimti teršalų mėginius, taip fiksuojant slepiamus pažeidimus.

Mokesčio už aplinkos taršą pataisos skatins įmones investuoti į priemones, mažinančias aplinkos teršimą.

Tai rimtas postūmis pastangose užkirsti kelią ciniškiems aplinkos pažeidimams ir įžūliam veiklos kaštų mažinimui aplinkos, visuomenės sveikatos ir visų mūsų finansų sąskaita, tokioms neskrupulingoms įmonėms nesąžiningai konkuruojant su socialiai atsakingais, aplinkosaugines technologijas diegiančiais verslais.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.     

Griežtesnė aplinkosaugos kontrolė ir paskatos gamyboje diegti mažiau teršiančias aplinką technologijas

Neeilinė Seimo sesija sušaukta, reaguojant į aplinkos apsaugos problemas, siekiant užkirsti kelią ekologinėm katastrofom ateityje, tokioms kaip „Grigeo Klaipėda’’, kai ne vienerius metus įmonė tiesiai į marias galimai leido nevalytas nuotekas, sukeldama didžiulę žalą gamtai.

Jau kitą savaitę ketinama priimti įstatymų pakeitimus, kurie leis sustiprinti aplinkos apsaugą šalyje. Nauji įstatymų pakeitimai griežtintų aplinkos apsaugos kontrolę - aplinkosaugininkai galės atvykti į įmonę ir ją tikrinti iš anksto neįspėję. Siekiant nustatyti, ar nėra taršos pažeidimų, aplinkosaugininkai galės bet kuriuo paros metu imti ėminius ir atlikti matavimus. Taip pat už aplinkosauginius pažeidimus būtų panaikinamas įmonei išduotas Taršos leidimas. Anksčiau tokie leidimai buvo atimami tik po trečio įmonės pažeidimo.

„Kilus taršos skandalams dėl Kuršių marių, Neries ir Kėdainių vandens telkinių nuodijimo pramoninėmis atliekomis, Seimas priims įstatymų pakeitimus, taip vadinamą Klaipėdos paketą. Esu įsitikinusi, kad net opozicija, anksčiau nedėjusi jokių pastangų rūpintis ekologijos problemomis, nebeturės preteksto šiuos pakeitimus vilkinti ar atidėlioti. Nauji įstatymų  pakeitimai leis užkirsti kelią taršai, įžūliems aplinkosaugos reikalavimų pažeidimams ir suteiks galimybę operatyviai stabdyti tokią veiklą. Sankcijos už aplinkos teršimą ir didesni taršos mokesčių tarifai  įmonėms, skatins sutvarkyti ir ieškoti netaršių gamybos būdų, vystant žiedinę ekonomiką, dieginat modernias technologijas, nes mokestis už Aplinkos teršimą dabar jau bus didesnis, nei minėtos alternatyvos’’, - sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

 

Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos įtvirtintų draudimą teršti aplinką atliekomis, žaliavomis bei produktais. Taip pat, tokios pataisos leis nustatyti įmonių atskomybę. Siekiant mažinti aplinkos taršą, didinami mokesčio už aplinkos taršą tarifai, kurie verstų verslą diegti ir investuoti į mažiau taršias priemones gamyboje.

 

Šiandien, neeilinės Seimo sesijos metu, svarstant Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo pakeitimus, 89 parlamentarai balsavo už, tuo tarpu, nei vienas iš parlamentarų neprieštaravo, kad griežtesnė kontrolė ar administracinės nuobaudos bei ekonominėd baudos būtų skiriamos teršėjams. 85 parlamentarai po svarstymo palaikė ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie reglamentuoja planuojamos vykdyti ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimų atlikimą ir leidimų išdavimą. Aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama vertinti sistemingą gamtinės aplinkos ir jos elementų būklės pokyčius, taip pat pritarta po svarstymo 85 balsais. 

 

„Oro taršos mokesčio tarifo dydis priklausys nuo teršalų pavojingumo. Vargu, ar normalu, kai už 1 toną amoniako patekimą į orą mokami tik 4 eurai. Arba, už padangų paprastą laikymą, jas sandeliuojant, tačiau jų neperdirbant, mokami 86 eurai už toną. Maži mokesčių tarifai neskatina ieškoti gamybinių atliekų perdirbimo sprendimų, kurie būtų nežalingi aplinkai ir visiem mums, žmonėms’’, - sakė LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis.

 

Svarbu paminėti ir tai, kad Aplinkosaugos įstatymų pakeitimai įpareigotų įmones atlikti veiklos taršos monitoringą tik akredituotose laboratorijose.

Šaltinis: LVZS.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.       

Piketuotojai prie Vilniaus „vamzdžio“: tai yra priminimas, kad būtina eiti aplinkai draugišku keliu

Ketvirtadienį Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų bendruomenės, inicijavusios svarbių aplinkosaugos įstatymų rengimą ir svarstymą, surengė piketą prie Neries pakrantėje esančios skulptūros – vadinamojo Vilniaus „vamzdžio“, siekdamos atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas.

Pikete dalyvavusi Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė teigė, kad Vilniaus „vamzdis“, prie kurio įvyko piketas, simbolizuoja aplinkosaugos problemas bei besaikį vartotojiškumą.

„Siunčiame pagrindinę žinutę, kad atkreiptume dėmesį į visas šias taršias technologijas, kurios šiandieną kaip tik pradėjo lįsti sproginėjančių aplinkosauginių bombų pavidalu. Kad (institucijos. – ELTA) išties atkreiptų dėmesį, sukontroliuotų, kad daugiau nebūtų tokių atvejų ir uždarytumėme kelią dabartinėms taršioms technologijoms, kurios nesąžiningu būdu pelnosi tiek aplinkos, tiek mūsų visų sveikatos sąskaita, ir atvertumėme kelius aplinkai draugiškam, socialiai atsakingam verslui ir aplinkosaugai, kas išties dabar yra ir perspektyva, ir mūsų ateitis“, – piketo metu Eltai sakė V. Vingrienė.

Pasak V. Vingrienės, esminė problema – aplinkai draugiškam ir socialiai atsakingam verslui yra sudaromos blogesnės sąlygos.

„Aplinkosaugininkai tikrai turėtų sukontroliuoti ir griežčiau žiūrėti į tuos užslėptus verslo aspektus, nes mes šiandien su taršiomis technologijomis ir su tokiais ciniškai nesąžiningais būdais užkertame kelią ir sudarome blogesnes sąlygas būtent tiems, kurie nori tvarkingai, sąžiningai ir aplinkai draugiškai dirbti“, – teigė Seimo narė.

V. Vingrienė džiaugėsi, kad ketvirtadienį Seime svarstomi Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų bendruomenių inicijuoti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektai, kurių tikslas – sugriežtinti įmonių kontrolę, numatyti didesnes sankcijas už aplinkos teršimą, suteikti aplinkosaugininkams galimybę patekti į įmones neįspėjus iš anksto.

„Šiandieną Seime bus svarstomas vadinamasis „Klaipėdos paketas“, tai yra sugriežtinant įmonių kontrolę, jų veiklą, aplinkosauginės taršos atveju nutraukiant veiklas. Taip pat mokestis už aplinkos teršimą – numatomos didesnės sankcijos, negu kad sutvarkymas pačios taršos. Nes šiuo metu sankcijos yra mažesnės ir apsimoka geriau sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, negu tvarkyti ar investuoti į aplinkai draugiškas technologijas“, – sakė V. Vingirienė.

Pasak Seimo narės, Vilniaus „vamzdis“, prie kurio įvyko piketas, simbolizuoja aplinkosaugos problemas bei besaikį vartotojiškumą.

„Parodome tas aplinkosaugos problemas, šiandieną išlendančias, ir norime pasakyti, kad šitas vamzdis simbolizuoja mūsų aplinkos problemas. Kažkada jis buvo labai kritikuotas, sakyta, kad gadina miesto vaizdą. Aš dar 2014 metais rašiau straipsnį, kad tai yra paminklas mūsų aplinkosaugos problemoms, tai yra besaikiam vartotojiškumui. Tai turėtų būti simbolis būtent aplinkai nedraugiškos mūsų veiklos, mūsų galbūt net ir to paties verslo ir netgi siūlome ant vamzdžio, kaip ant gėdos stulpo, surašyti visas tas taršias aplinkosaugines bombas, kurios šiandieną išaiškėjo ir vis lenda viena po kitos“, – įžvalgomis dalinosi V. Vingirienė, akcentuodama, kad Vilniaus „vamzdis“ turi stovėti kaip gėdos stulpas ir priminimas, kad būtina eiti aplinkai draugišku keliu, atverti kelius aplinkai draugiškam verslui.

Savo ruožtu „valstietis“ Tomas Tomilinas piketo metu teigė, kad Vilniaus „vamzdis“ yra ir paminklas Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų bendruomenių iniciatyvai parengti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektus.

„Tai taip pat paminklas jūsų paskatoms, nes jūsų dėka atsirado „Klaipėdos paketas“, ir tai yra labai rimti įstatymai ir labai rimti pakeitimai. (...) Jūs padarėte daugiau, jūs pakeitėte taisykles, tikiuosi, šiandien tai ir įvyks“, – piketo metu sakė T. Tomilinas, vildamasis, kad ketvirtadienį Seime svarstomi įstatymai bus priimti.

Šaltinis: lrt.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.