Virginija Vingrienė: pirmą kartą prioritetas suteiktas ne skaičiams, o žmogui

„Pasaulis Žemės dieną  pasitiko karantine, užsidaręs, sulėtėjęs, sustojęs. Deja, kaip bebūtų gaila, bet ne savo noru. Sustoti jį privertė pati gamta, teršiama, neatsakingos veiklos žiauriai kankinama Planeta“, – savo Facebook paskyroje vakar rašė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Pokyčių kryptis – į gerą

„Manau, kad šios stichinės nelaimės kontekste turėsime daug pokyčių. Korona pandemija  padarys korekcijų tiek tarpusavio santykiuose, tiek versle, tiek jo pobūdyje, organizavime. Geras signalas, kad verslui šiandien Lietuvoje neleidžiama piktnaudžiauti ir spręsti krizės padarinius darbuotojų sąskaita. Ir su piktnaudžiavimais nesitaiksto pati visuomenė. Svarbiausias užduotis krizės sąlygomis – išsaugoti darbo vietas, gyventojų pajamas, jų socialinį stabilumą. Giežta  Premjero  Sauliaus Skvernelio retorika: nedrįskite atleisti žmonių iš darbo arba varyti juos į neapmokamas atostogas, duoda savo rezultatus. Žinoma, premjero tvirtą pasakymą išgirdo ne visi, kai kas dar bandė praslysti su seno neatsakingo požiūrio likučiais. Ir vakar, ir šiandien sulaukiu skambučių, kuriais žmonės praneša apie darbdavių savivalę. Bet kartu tai  parodo ir išaugusį darbuotojų sąmoningumą, drąsą pakovoti už save, juo labiau, kad jie jaučia aukščiausių šalies vadovų užnugarį, – mintimis dalijasi Seimo narė Virginija Vingrienė. – Ir verslininkai, pajutę netoleranciją, visuomenės spaudimą ir valdžios principingumą, keičiasi. Tikiu,  sulauksime pokyčių į gerą tiek žmogui, tiek aplinkai. Dėl pastarosios mokslininkai seniai jau skambino pavojaus varpais, perspėdami dėl naujų epidemijų protrūkio, iššaukto klimato kaitos padarinių. Bet į tai žiūrėta pro pirštus. Labai gaila, kad prireikė, tokio stipraus supurtymo, kuomet sustojus pramonei, transporto srautams, skrydžiams, akivaizdžiai pamatėme globalius savo veiklos padarinius. Užteko kelių karantino dienų, ir palydovinės nuotraukos fiksuoja sumažėjusią taršą Kinijoje, Italijoje. Į Venecijos kanalus atplaukė žuvų gausa, pasirodė gulbės, o uostų teritorijas aplankė delfinai. Dabar jau ir didžiausi skeptikai įsitikino žmogaus neatsakingos veiklos milžinišku poveikiu klimatui ir tik nuo pačių priklauso, kaip viskas pasikeis į gerą.“

Pasak Seimo narės, net ir Lietuvos neatsakingas verslas, šios stichinės nelaimės kontekste pagaliau suprato bendrą Vyriausybės požiūrį, prioritetą teikiant tik socialiai atsakingai, aplinkai draugiškai veiklai. Suvokę, kad palaikymo ir užuojautos dėl jų neatsakingumo ir savanaudiškumo tikrai nesulauks, bando atpirkinėti savo kaltes, keistis, taisytis, suvokdami, kad tik taip gali po krizės išlikti. „Tie, kurie gamyklų nuotekų vamzdžius nukreipdavo į vandens telkinius, dabar įspiesti į kampą ir priversti arba keisti požiūrį, mąstyti ir elgtis, plėtoti veiklą atsakingai, draugiškumo aplinkai linkme, arba.... Labai norėčiau, kad pokyčiai įvyktų bent jau iš pragmatinio jų suvokimo pusės“, – teigia Virginija Vingrienė.

Parama – socialiai atsakingam verslui

Pašnekovės nuomone, koronavirusas tikrai pakeis ir verslo struktūrą. „Senais metodais dirbančios ir keistis nenorinčios įmonės, kurios dabar neretai kiša pagalius į ratus naujo požiūrio, pažangaus, socialiai atsakingo, aplinkai draugiško verslo kūrimuisi ir plėtrai, bus priverstos arba persitvarkyti, arba pralaimėti konkurencinėje kovoje. Ekonominių sunkumų padariniai, neabejoju praskins kelią Žaliojo kurso perspektyvai. Tikiu, atsivers keliai verslui, draugiškai žiūrinčiam į aplinką ir matančiam tik jame perspektyvą, naudojančiam pažangias, inovatyvias technologijas, tausojančias išteklius, mažinančias visai neišskiriančias emisijų“, – mano Seimo narė.
Praėjusį antradienį Seimo patvirtintas ekonomikos gelbėjimo paketas, skirtas pandemijos krizės padariniams švelninti, jos nuomone, yra labai išmintingas sprendimas. „Pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius į prioritetų viršūnę iškeliamas žmogus, jo sveikata, jo gyvybė, jo gerovė, o ne ekonomikos rodikliais. Pastarieji visuose politiniuose debatuose, net sunkmečio laiku būdavo svarbiausi, deja... Žmogų, kuriantį, uždirbantį verslui pinigus, atnešanti jam juos per vartojimą, nustūmus į visiškas paraštes. Skaudžiai išgyvenau 2009 metų „Naktinės reformos“ sprendimus. Sumažintos pensijos, valstybės tarnautojų atlyginimai, verslui atleistos rankos veržti diržus darbuotojams, juos šaltakraujiškai atleidinėti, varyti neapmokamų atostogų, nepaisant darbuotojo ekonominės padėties, turimų kreditinių įsipareigojimų, mažų vaikų buvo ciniška. Tuo tarpu patys įmonių vadovai nesumažino savo poreikių ir tyčiojosi. Tai buvo žiauru, netoleruotina, neteisinga! Pasekmes matome iki šiol, nors „krizės suvaldymo“ autoriai didžiuosi giriasi savo pasiekimais. Viriau pykčiu, kai tuometinė Vyriausybė, šaltakraujiškai dėliodama skaičiukus, juos iškėlė virš žmogaus gerovės. Toks požiūris į žmogų buvo vienas motyvų žengti man pačiai politikos link. Dabar labai didžiuojuosi, kad mūsų Vyriausybės, mūsų visų Seimo narių sprendimai, opozicijai net neprieštaraujant, yra tikrai socialiai atsakingi ir jautrūs. Tai iš esmės yra teisingas kelias. Žmogus yra svarbiausia! Jo darbo vietos išsaugojimas, pajamų užtikrinimas, galimybė išeiti kredito atostogų, teisinga ne tik socialiniu, bet ir ekonominiu aspektu. Vartojimas, juk verslo pajamų užtikrinimo garantija.“

Kaip pažymi Virginija Vingrienė,  Vyriausybė skirdama paramą tik socialiai atsakingam verslui, jį ne tik motyvuoja elgtis socialiai atsakingai, bet ir sudrausmina per spaudimą smerkiant neatsakingumą. „Jei darbdavys nesijaučia atsakingas už savo darbuotojus, vengia atsiskaityti su partneriais, tokie verslininkai negaus jokių kompensacijų ir yra smerkiami. Išgirdę Premjero tvirtą palaikymą darbuotojai ir tiekėjai išdrįsta viešinti piktnaudžiavimo atvejus ir verslas momentaliai keičia retoriką bei sprendimus. Dabar būdamas neatsakingas jis jau pasijunta „balta varna“ ar „raupsuotuoju“. Galiausiai supranta, jog nesiimdami pokyčių, lengvabūdiškai elgdamiesi, jie ateities neturės. Nesugebantiems persitvarkyti ir keistis, matyt, teks nueiti nuo arenos. Taip tik lengviau atsivers keliai aplinkai draugiškam, į proveržį, naujas pažangias technologijas orientuotam verslui. Mūsų tikslas – sukurti įstatyminę bazę, kuri po krizės atsakingam verslui padėtų lengviau atsikelti. Turime visas pajėgas mesti paskatai subsidijuojant tik aplinkai draugiškas, socialiai atsakingas, pažangias veiklas. Seimo patvirtintas paramos paketas socialiai atsakingam verslui padeda išgyventi šį sudėtingą periodą, išlaikant darbo vietas ir užtikrinant darbuotojų pajamas. Nepamirštas ir individualus verslas. Suprantu, 257 eurai per mėnesį nėra ta suma, kuri padengtų bent dalį prarastų pajamų, bet individualus verslas yra lankstus ir gebės surasti veiklos galimybių. Jau ir dabar jis randama galimybių save realizuoti, tiek maisto į namu tiekimo, tiek reikalingų priemonių gamybos, tiek kitose reikalingose srityse. Netekusiems pajamų, dabar pasiūloma papildyti nuotolinės prekybos platintojų gretas, prekybininkai svarsto galimybę pasitelkti į pagalbą restoranų darbuotojus padirbėti kasininkais, kurių paklausa labai ženkliai išaugo. Krizės padarinių sušvelninimui Seimas leido Vyriausybei padidinti skolinimosi limitą iki 5,4 mlrd. eurų“, – mintimis dalijasi Seimo narė.

Parengė Karolina Baltmiškė
Šaltinis: manokrastas.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginijos Vingrienės sveikinimas Kovo 11-osios proga

Tyrimas rodo, kad Seimo nariai vis dažniau susitinka su lobistais

Nuo šio Seimo kadencijos pradžios parlamentarai paskelbė 3597 susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais. Praėjusi sesija yra antra pagal aktyvumą šio Seimo sesija – 74 parlamentarai pranešė apie 683 susitikimus 2019 m. rudenį. Tai paaiškėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriui (TILS) peržiūrėjus Seimo narių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines ir svetainę manosusitikimai.lt.

Kaip teigiama pranešime spaudai, 2019 m. pavasarį apie 530 susitikimus su verslo, nevalstybinių organizacijų (NVO), mokslo bei kitų interesų grupių atstovais pranešė 63 parlamentarai.

Daugiausiai paskelbtų susitikimų, kaip ir prieš pusmetį, vyko su verslu (183), NVO (180), švietimo ir mokslo (126) atstovais.

Nuo 2017 m. pavasario sesijos penkis kartus padaugėjo Seimo narių, skelbiančių savo susitikimus su registruotais lobistais. 2019 m. rudens sesijos metu 14 Seimo narių paviešino 25 tokius susitikimus.

Daugiausiai susitikimų 2019 m. rudens sesijos metu skelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Virginija Vingrienė (59), Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Viktorija Čmilytė-Nielsen (50), Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas (41), Mišrios Seimo narių grupės narė Aušrinė Armonaitė (37) ir Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika (36) (LVŽSF). 

Beveik pusė (7 iš 15) komitetų pirmininkų yra paviešinę bent po vieną susitikimą su interesų grupe. Taip pat 4 iš 7 frakcijų seniūnų viešina susitikimus su interesų grupėmis, o tai - dvigubai daugiau nei per praeitą sesiją.

Aktyviausiai susitikimus skelbė Liberalų sąjūdžio frakcija – 9 iš 10 frakcijos narių paviešino 126 susitikimus. 7 iš 8 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių paskelbė 45 susitikimus ir padarė didžiausią pažangą – prieš pusmetį jos nariai nebuvo paskelbę nė vieno susitikimo. 31 iš 49 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovų paviešino 354 susitikimus. 

Trys Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai paviešino 12 susitikimų, vienuolika Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių – 54 susitikimus, keturi Mišrios Seimo narių grupės atstovai – 54 susitikimus, trys Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos nariai – 13 susitikimų.

Frakcijoje „Lietuvos Gerovei“ (susikūrė 2019 m. rugsėjo 10 d., iširo 2020 m. sausio 13 d.) vienas parlamentaras paskelbė 4 susitikimus.

Analizuojant Seimo narių darbotvarkes buvo skaičiuojami politikų 2019 m. rugsėjo 10 d. – 2020 m. vasario 16 d. oficialiuose darbo kalendoriuose, asmeninėse svetainėse ir svetainėje manosusitikimai.lt daryti įrašai, kuriuose nurodyta, su kokiomis interesų grupėmis jie susitiko.

Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti čia, daugiau informacijos apie atliktą studiją – čia.

Šaltinis: lrt.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Seimo narės Virginijos Vingrienės sveikinimas Kovo 8-osios proga

Su švente, mielos draugės, bičiulės, kolegės, bendražygės!



Šią mums ypatingą dieną, pasidžiaukime reikšmingomis savo pergalėmis, kurias pasiekėme solidarumo, draugystės ir supratingumo dėka!

Užtikrintai tęskime šį palaikymą viena kitai visų nūdienos iššūkių akivaizdoje, ryžtingai gindamos ir puoselėdamos tai, kas yra unikaliai ir nepakeičiamai reikalinga!

Linkiu, kad liktume išminties, ryžto, drąsos, rūpesčio, kompromisų ir empatijos balsu, labiau nei bet kada reikalingu šiandienos politiniame ir kasdieniame gyvenime!

Vaistines nori įpareigoti priimti tam tikras atliekas: štai ką galėtumėte ten nešti

Seime pateiktas siūlymas įpareigoti vaistines priimti ne tik pasenusius vaistus, kaip yra dabar, bet ir vitaminus, maisto papildus bei naudotus švirkštus. Įstatymo pataisas parengusi valdančiųjų valstiečių atstovė Virginija Vingrienė naują įpareigojimą vaistinėms siūlo įvesti nuo liepos.

„Žmonės pradėjo skųstis, kad atnešus į vaistines naudotus švirkštus, juos liepia mesti į šiukšlių kibirą ar konteinerį, kaip ir vitaminus ar papildus, nes nepriima. Net aktyvuotos anglies nepriima“, – BNS sakė V.Vingrienė.

Vaistinių atstovai iniciatyvai nepritaria.

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės Dangutės Mikutienės teigimu, už pasenusių vaistų priėmimą ir naikinimą vaistinės gauna kompensaciją iš biudžeto.

Pasak jos, įpareigojus priimti vitaminus ir papildus kiltų problemų dėl sandėliavimo, tuo tarpu švirkštams taikomi griežtesni reikalavimai, nes jie laikomi pavojinga atlieka.

„Švirkštai yra pavojinga atlieka ir jų tvarkymo reguliavimas visai kitoks. Mes jų negalime priimti“, – BNS kalbėjo D.Mikutienė.

Anot V.Vingrienės, vaistinėse reikėtų tik pastatyti specialią dėžę naudotiems švirkštams, o juos galėtų išvežti valstybės valdoma įmonė.

„Žmonės juos patys atnešę į ją sumestų, vaistinių darbuotojams prie jų liestis nereikėtų. Paskui „Toksikos“ (valstybės valdomos pavojingų atliekų deginimo gamyklos – BNS) atstovai atvažiuoja, surenka tas dėžutes“, – aiškino V.Vingrienė.

Parlamentarė sako, kad piliulių, kapsulių ir tablečių sudėtyje yra cheminių junginių, kurie daro daugiau žalos, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Didelę grėsmę seni vaistai kelia vaikams, konteineriuose besikuičiantiems benamiams. Ji įspėja, kad į nuotekų sistemą patekę vaistai tirpsta ir gali patekti į aplinką, užteršti dirvožemį ir gruntinį vandenį.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2015 metais surinkta 5,8 tonos pasenusių vaistų, 2016 metais – dvigubai daugiau (12,9 tonos).

Šaltinis: lrytas.lt 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Seime pateiktas siūlymas įpareigoti vaistines priimti ne tik pasenusius vaistus, kaip yra dabar, bet ir vitaminus, maisto papildus bei naudotus švirkštus. Įstatymo pataisas parengusi valdančiųjų valstiečių atstovė Virginija Vingrienė naują įpareigojimą vaistinėms siūlo įvesti nuo liepos. „Žmonės pradėjo skųstis, kad atnešus į vaistines naudotus švirkštus, juos liepia mesti į šiukšlių kibirą ar konteinerį, kaip ir vitaminus ar papildus, nes nepriima. Net aktyvuotos anglies nepriima“, – BNS sakė V.Vingrienė. Vaistinių atstovai iniciatyvai nepritaria.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/gamta/eko/2020/03/07/news/vaistines-nori-ipareigotos-priimti-tam-tikras-atliekas-stai-ka-galetumete-ten-nesti-13919530/

Aplinkosaugos katastrofos jau pramušė dugną: proga pramušti stogą ir išplaukti į plačių galimybių vandenis

Eilė aplinkosauginių bombų, nuo pavojingų gaisrų iki paslėptais vamzdžiais į ežerus ir upelius leidžiamų baisių teršalų, aiškiai parodė vis dar netrukdomai bujojantį neatsakingą požiūrį Lietuvos versle. Daugiau nei akivaizdu, išmokta pamoka aiškiausia – veiksmų privalome imtis čia pat ir dabar! Deja, dar apstu „krokodilo ašarų“, pasiteisinimų, jais tikinčių, naujovėms alergiškų rankinio stabdžio trūkčiojimų, trukdančių ryžtingai žengti veiksmingų pokyčių link. Bet proveržio sustabdyti, garantuoju, nepavyks!

Aukščiausio lygio konferencijų ir diskusijų metu visi vienbalsiai sutaria – opią padangų sutvarkymo krizę išspręs tik jų galutinis perdirbimas į kitus paklausius produktus. Taškas! Po „Ekologistikos“ katastrofos, lapkričio 18 d. Seime mano surengtoje apskritojo stalo diskusijoje aptartos idėjos įstatymo pataisų pavidalu jau sulaukė pritarimo Aplinkos apsaugos komitete.

 

Taigi pirmieji būtiniausi žingsniai įstatyminiame lygmenyje jau žengiami. Pritarta mano siūlymui padidinti mokestį už netvarkomas padangas: 300 eurų už automobilių bei motociklų ir 600 eurų už sunkvežimių bei žemės ūkio technikos padangas. Tai rimta motyvacija gamintojams ir importuotojams padangas tvarkyti, nes šiandieninė vos 86 eurų sankcija, perdirbimui kainuojant 200 eurų, skatina tik teršti aplinką ar kaupti jas, kaip pakurą gaisrams. Seimui pritarus, pataisa įsigaliotų jau nuo šių metų liepos 1 d.

Iš pasirinkusiųjų netvarkyti savo atliekų surinktas mokestis būtų panaudotas padangų ir kitų atliekų sutvarkymo reikmėms, o patikslintas perdirbtų ir sutvarkytų padangų bei kitų atliekų teisinis apibrėžimas leistų tokiomis laikyti tik tas, iš kurių jau būtų pagamintas naujas produktas ar medžiaga. Į šią kategoriją įeitų ir pakeistos fizinės formos antrinė kokybiška žaliava, tinkama naujų produktų gamybai. Tokiu būdu būtų užtikrintai padėtas taškas fiktyvių, atliekų tariamą sutvarkymą patvirtinančių pažymų išrašymui, šiandien tapusiam įprasta daugelio perdirbėjų praktika; kartu užkertant kelią pavojingai tendencijai perdirbtais produktais laikyti viso labo perpjautas ar į briketus supresuotas padangas, sėkmingai gaunat apmokėjimą už tokį atsainų atliekų sutvarkymą.

 

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams nuvykus ir savo akimis pamačius keleto Lietuvoje veikiančių padangų perdirbimo įmonių veiklą, išryškėjo du atliekų tvarkymo sektoriuje dominuojantys požiūriai. Tai atvėrė akis net didžiausiems komiteto skeptikams, kurių neįtikino net „Ekologistikos“ gaisras.

 

Tapo aišku, jog nevalia tikėti neatsakingų, vien į pinigų savinimąsi už realiai neatliktą darbą orientuotų „verslininkų“ pasakomis, esą padangų perdirbti neapsimoka ar tam dar nėra tinkamos įrangos ar technologijų, o žiedinė ekonomika apskritai tėra naivi fikcija. Tokių „krokodilo ašarų“ sulaukiame nuolat (ir ne tik iš padangų tvarkytojų), kaskart pabandę inicijuoti teisinius sektoriaus pokyčius ir kreipti jį realaus atliekų tvarkymo ar žiedinės ekonomikos link.

 

Apmaudu, tačiau įmonių praktika, kai už Europos Sąjungos lėšas įsigijus technologiškai pasenusią padangų smulkinimo įrangą ji yra pasitelkiama tik veiklos imitavimui, o ne realiam darbui, dar dažnai pastebima mūsų šalies kasdienybė. Aplankytos įmonės vadovai, net atvykus komiteto nariams, nebijo mūsų tarpe ieškoti kvailių, įrodinėdami savo veiklos našumą, kol akivaizdžiai tik darbo imitavimui tą dieną į darbovietę atvaryti darbininkai net nesistengė įtikinančiai vaidinti, jog kažkoks apčiuopiamas darbas įmonėje tikrai vyksta.

 

Pavadinti įžūliu cinizmu tai būtų per maža. Dar blogiau yra tai, kad šiame cirko pasirodyme dalyvavusi aplinkos apsaugos inspektorė net negalėjo įvardyti, ar eilę metų taip primityviai imituojama veikla gali būti laikoma deramu padangų tvarkymu. Atsakymas, esą perpjautos ir į briketus supresuotos padangos gali būti laikomos produktu (nes nėra tam prieštaraujančio reglamentavimo, o sutvarkymo faktas nurodytas įmonės leidime), gerokai pribloškė – tai akivaizdi teisinė skylė, įgalinanti fiktyvų sutvarkymą aprobuojančių pažymų išrašymą, ir patvirtinanti, jog aplinkosauga mūsų šalyje tikrai bedantė.

 

Klausimas, ar tai pačių inspektorių pasirinkimas, ar bendro abejingumo pasekmė. Aišku tik tai, kad ambicingais žiedinės ekonomikos tikslais tai nė nekvepia. Laimei, reglamentavimą galima keisti, teisiškai įtvirtinant realaus atliekų sutvarkymo ir atsakingos kontrolės reikalavimus. Tą nedelsiant net nedvejodami ir darysime, užkirsdami kelią netoleruotinam požiūriui – tiek šiandien, tiek ateityje.

 

Įkvepiančiai nuteikia tai, kad mūsų šalyje netrūksta atsakingo, inovatyvaus verslo pavyzdžių, savo veikla aiškiai įrodančių, jog turint noro, atkaklumo ir ambicijų, žiedinės ekonomikos idėjų įgyvendinimas yra visiškai įmanomas. Net jei šių įmonių apyvartos pajėgimai kol kas nėra įspūdingi (tai tik patvirtina žiedinės ekonomikos suderinamumą su smulkaus verslo plėtros perspektyva), tendencija šią kryptimi daugiau nei akivaizdi.

 

Tokių įmonių, siekiančių užtikrinti pakartotinį perdirbtų atliekų panaudojimą žaliavos ir naujos produkcijos pavidalu, veiklos skatinimas turi tapti mūsų šalyje vykdomos aplinkosauginės politikos prioritetu; juo labiau, kad inovatyviais sprendimais entuziastingai ir kūrybiškai konkuruojantis verslo sektorius aiškiai pasitarnaus kaip gerokai efektyvesnė skatinamoji (ar net baudžiamoji) priemonė socialiai neatsakingiems ir įstatymo spragomis piktnaudžiaujantiems verslams, jau parodžiusiems, kad jų nė kiek nebaugina bejėgiškai savo protokolo išrašais mosikuojantys inspektoriai.

 

Naujus žiedinės ekonomikos vandenis tyrinėti drįstančių inovatorių nėra daug, tačiau savo pastangomis ir pavyzdžiu jie ryžtingai pramuša kelią pažangai – taip buvo visur ir visada. Vadovaudamiesi nauja, dinamiška ir išradinga perspektyva, neverkšlendami ir neieškodami pasiteisinimų, nemelsdami valstybinės paramos ar valstybinių jų produkcijos užsakymų, prie derybų stalo šie verslai atsineša ne tik idėjas, bet ir savas investicijas, bei ambicingus globalių problemų sprendimus ten, kur valstybinė politika stagnuoja, sąlygodama ribotą našumą ir naudą.

 

Todėl užtikrintai pasisakau už pastangas atverti kelius šioms pažangioms iniciatyvoms, įrodančioms, jog draugiškumas aplinkai yra ne našta, o perspektyvi galimybė. Tai padės spręsti aplinkosaugos problemas, užtikrins išteklių tausojimą, paskatins ėjimą žaliosios pažangos keliu. Skeptikų abejones išsklaidys ir akivaizdūs pavyzdžiai pluoštinių kanapių sektoriuje, kai vos tik atvėrę teisinius kelius šiam perspektyviam augalui, šiandien Lietuvoje jau matome neįtikėtinai kosminiu greičiu nesustabdomai nuskriejusį verslą inovatyviausio proveržio lik, palikusį toli už horizonto mūsų prieš septynerius metus puoselėtus tuomet labai pažangius lūkesčius.

 

Tai labai sveikintina ir akivaizdu, kad sugriovus besipriešinančiųjų kliūtis ir atvėrus kelius vis garsiau į duris besibeldžiančioms pažangiausioms technologijoms ir žiedinės ekonomikos naujovėms, ledai su pagreičiu pajudės ir atliekų sektoriuje.

 

Padangų depozito sistema – tik trumpo laiko klausimas. Patys didžiausi pasaulio padangų gamintojai, apsijungę į gamintojų asociaciją ETRMA, demonstruodami ekologinį sąmoningumą, tiesia pagalbos ranką, pradėdami visuotinę padangų ženklinimo ir atsekamumo akciją. Kinijos padangų gamintojai, jau nužengę šiuo keliu.

 

Siekdami aukščiausiais aplinkosauginiais kriterijais grįstų atitarnavusiųjų padangų surinkimo ir teisingo, skaidraus, aplinkai draugiško perdirbimo į kitus paklausius produktus, gamintojai diegia tikslingo apmokėjimo už teisingą kokybišką, žiedinės ekonomikos principais grįstą atliekų sutvarkymą sistemą. Mums belieka patvirtinti reglamentavimą užtikintį atsekamumą, surinkimą ir kontrolę. Pirmieji žingsniai šiuo keliu jau pajudėjo.

 

Tolesnė mūsų, politikų, užduotis yra reglamentuoti žaliuosius pirkimus, valstybiniuose pirkimuose prioretizuojant tik produktus, atitinkamai pagamintus iš antrinių perdirbtų žaliavų. Būtina įtvirtinti ir daugiau panašių reikalavimų pvz., žaidimų, sporto aikštelėms, dviračių takams ir t. t. – žinoma, nustačius griežtus produktų kokybės ir saugos standartus bei jų nuolatinio perdirbamumo, kas yra žiedinės ekonomikos esmė, užtikrinimą.

 

Nors šiandien pranešama apie netvarkytų padangų, užpildžiusių pamiškes, pakeles, vandens telkinius, ar ištisais kalnais styrančias bankrutavusių ar veiklą imituojančių perdirbimo įmonių teritorijose gausą, aiškiai rodančią žiojėjančią juodą skylę padangų perdirbimo standartuose, tunelio gale matyti labai ryški šviesa. Reikia tik noro, veržlumo ir šiek tiek pastangų sugriebti mums tiesiai į rankas lekiančią laimės paukštę už uodegos ir drąsiai rinktis pačias pažangiausias naujoves, nebijant žengti neišbandytais keliais progresyvių tikslų link. Kaip patirtis kituose naujovių sektoriuose jau įrodė, renkantis rytdienos perspektyvą, o ne vakar dienos praeitį, užnugaryje palikus atgyvenusias technologijas ir praktikas, augimo ir sėkmės garantija tikrai akivaizdi.

 

Juo labiau, kad kito kelio šiandien net nebėra, nes pastaraisiais mėnesiais mūsų šalį sudrebinusios aplinkosauginės bombos jau pramušė dugną. Belieka ryžtingai pramušti stogą ir atverti vartus į plačius pačių pažangiausių galimybių vandenis, iškėlus lyderystės vėliavą ir įgyjant konkurencinį pranašumą lankstumo vis dar stokojančiųjų šalių senbuvių atžvilgiu.

 

Šaltinis: delfi.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.     

V. Vingrienės komentaras dėl prezidento siūlymo svarstyti trijų ministerijų apjungimą

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dirbant be nuolatinio vadovo, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo diskutuoti apie trijų ministerijų – Aplinkos, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų – jungimą. Apie tai po premjero Sauliaus Skvernelio ir šalies vadovo susitikimo prakalbo prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/prezidentas-siulo-diskutuoti-apie-triju-ministeriju-jungima-56-1283860?fbclid=IwAR0uPWOeAdoiY8A6_mXYh4h1TM7uoqMBVvW2CzmWWtzb47frgUqociln6U8&copiedEkonomikos ir inovacijų ministerijai dirbant be nuolatinio vadovo, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo diskutuoti apie trijų ministerijų – Aplinkos, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų – jungimą. Apie tai po premjero Sauliaus Skvernelio ir šalies vadovo susitikimo prakalbo prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

"Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dirbant be nuolatinio vadovo, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo diskutuoti apie trijų ministerijų – Aplinkos, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų – jungimą. Apie tai po premjero Sauliaus Skvernelio ir šalies vadovo susitikimo prakalbo prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis." - praneša 15min.lt.

Komentuodama šią naujiena, Seimo narė Virginija Vingrienė pasidalino įrašu Facebook:

Prezidentas išsako mano idėją :) Džiugu, kad mūsų nuomonės šiuo klausimu absoliučiai sutapo! Seniai garsiai pasisakau už tai ir, esu įsitikinusi, kad, labai logiška ir savalaikiška pradėti diskusiją apjjungti Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos į vieną, ir, pavadinti ją "Žiedinės ekonomikos ministerija" :) Tai būtų pirmas tvirtas esminis žingsnis kryptingam darbui CO2 neutralios ekonomikos link!

Apjungimas būtų labai savalaikiška, perspektyvu, veiksminga ir racionalu, pasitinkant ir įgyvendinant naujausius ES Žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos, kovos su klimato kaita iššūkius. Nes būtent minėtų trijų ministerijų kompetencijų sritys ir yra naujausių aplinkosaugos iššūkių įgyvendinimo kertiniai akmenys. O ateities ekonomikos augimo perspektyvos garantas - tik aplinkai draugiškumo pagrindas. Šių ministerijų apjungimo būtinybės aspektą pabrėžiau ir praėjusį pirmadienį mano inicijuotos diskusijos metu, kai buvo išsakytas tikrai labai teisingas pasipiktinimas dėl pagalius į ratus pažangiems protingiems sprendimams kaišiojančių skirtingų ministerijų stumdymosi bei pasimetimo tarp kompetencijų ir atsakomybių. Be to, apjungus, bus sumažintas ir ministerijų skaičius, ko mūsų frakcija siekė savo rinkiminėje programoje :)

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.