Seimas po pateikimo pritarė trim įstatymo pataisoms, nustatančioms, kad
medžioklėje naudojamos leistinos ir draudžiamos priemonės būtų
reglamentuojamos tik įstatymu. Taip atimta galimybė ministro įsakymu
vienasmeniškai įteisinti abejotino reikalingumo archaiškas priemones.
Mano pataisa draudžia lankų, durklų ir prožektorių naudojimą
medžioklėje.
Parengti šią pataisą mane paskatino tylutėliai penktadienį Aplinkos ministerijos priimti Medžioklės taisyklių pakeitimai, kuriais tarp teisėtai leidžiamų medžioklės įrankių buvo įtraukti lankai ir durklai. Mano asmeninį nepasitenkinimą tokiu sprendimu greit paantrino ir visuotinai kilęs ažiotažas, iššaukęs diskusijas apie tokių instrumentų naudojimo etiškumą ir racionalumą. Ironiška, kad šį sprendimą tylutėliai, kaip zuikiai papartyne, pabandę „prastumti“ ministerijos klerkai patys buvo pričiupti visuomeniniam teisingumui neabejingų medžiotojų. Tokią medžioklę tikrai palaikau, bet net joje siūlyčiau apsieiti be lankų ir durklų. Siūloma pataisa užtikrins, kad ateityje neetiškas priemones naudojantys medžioklės entuziastai savo lankus taikys tik į popierinius ir medinius taikinius, o ne gyvus žvėris. Negana to, šis ministerijos akibrokštas byloja ir apie gilesnę problemą, o problemas esu linkusi rauti su šaknimis.
Noriu pažymėti tai, kad nei pataisos tikslas, nei aš pati asmeniškai nesu prieš medžioklę apskritai. Nei kaip populiacijos reguliavimo priemonę, nei kaip pomėgį. Ji nėra mano žavėjimosi objektu, bet turi teisę egzistuoti kaip pomėgis. Šio įstatymo tikslas – užkirsti kelią atskirų tikrai gyvybiškai medžioklės procese ne būtiniausių, o atvirkščiai – abejotinų brutalių priemonių naudojimą.
Įstatymo iniciatoriai taip pat nepateikė svarių įrodymų kodėl šie archajiški ginklai taip gyvybiškai reikalingi, išskyrus nuorodą į kitų šalių praktiką ir itin išskirtinių įgūdžių reikalaujančią medžiotojo patirtį. Tai egzistuoti suponuoja jų naudojimą aukštuomenės pramogos, veikiausiai išskirtinio statuso medžiotojų bendruomenėje pabrėžimą, pasipūkuojant prieš kolegas savo amunicijos ir turtinės padėties įvaizdžiu. Neseniai dar buvo kritikuojamos nomenklatūrinės medžioklės tradicijos, bet dabar einama tuo pačiu keliu, pataikaujant turtingiausiųjų elito medžioklės klubams, tenkinant jiems savo statusą patvirtinančius pomėgius. Nemanau, kad tai pateisinama, toleruotina ir suteikiama galimybė mėgautis žiaurios medžioklės azartu.
Šiandien galiojančios Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos laiduoja galimybę Aplinkos ministrui Taisyklėse nustatyti draudžiamus ir leidžiamus naudoti medžioklės įrankius ir būdus. Nors savaime tai nėra ydinga praktika, tačiau pastarasis įžūlus ministerijos sprendimas privertė susimąstyti, kad tokie žiaurūs medžioklės būdai, kaip medžioklė lankais ir durklais ar prožektorių naudojimas, turėtų būti patvirtinami ne tik vienasmene ministro Taisyklių redakcija, bet ir įstatymu, savo galia viršesniu už ministro sprendimą. Būtent tai šiuo užvakar užregistruotu įstatymo projektu ir siekiu padaryti. Juo labiau, kad Seimas atstovauja visai visuomenei ir jos, o ne vienos išskirtinės grupės interesams. Juk gamta ir visi jos ištekliai yra visų mūsų, tai visų interesus ir būtina tinkamai atliepti.
Dabartinėje Taisyklių redakcijoje medžioklinius prožektorius, tvirtinamus prie šautuvo, leidžiama naudoti tik medžiojant šernus tykojant Afrikinio kiaulių maro protrūkio metu. 2022 m. įsigaliojus Aplinkos ministro patvirtintam Taisyklių pakeitimui, tokius prožektorius būtų leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangustus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras, medžiojant tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių. Medžioklėje taip pat būtų leidžiama naudoti durklus bei medžioklinius lankus.
Parengti šią pataisą mane paskatino tylutėliai penktadienį Aplinkos ministerijos priimti Medžioklės taisyklių pakeitimai, kuriais tarp teisėtai leidžiamų medžioklės įrankių buvo įtraukti lankai ir durklai. Mano asmeninį nepasitenkinimą tokiu sprendimu greit paantrino ir visuotinai kilęs ažiotažas, iššaukęs diskusijas apie tokių instrumentų naudojimo etiškumą ir racionalumą. Ironiška, kad šį sprendimą tylutėliai, kaip zuikiai papartyne, pabandę „prastumti“ ministerijos klerkai patys buvo pričiupti visuomeniniam teisingumui neabejingų medžiotojų. Tokią medžioklę tikrai palaikau, bet net joje siūlyčiau apsieiti be lankų ir durklų. Siūloma pataisa užtikrins, kad ateityje neetiškas priemones naudojantys medžioklės entuziastai savo lankus taikys tik į popierinius ir medinius taikinius, o ne gyvus žvėris. Negana to, šis ministerijos akibrokštas byloja ir apie gilesnę problemą, o problemas esu linkusi rauti su šaknimis.
Noriu pažymėti tai, kad nei pataisos tikslas, nei aš pati asmeniškai nesu prieš medžioklę apskritai. Nei kaip populiacijos reguliavimo priemonę, nei kaip pomėgį. Ji nėra mano žavėjimosi objektu, bet turi teisę egzistuoti kaip pomėgis. Šio įstatymo tikslas – užkirsti kelią atskirų tikrai gyvybiškai medžioklės procese ne būtiniausių, o atvirkščiai – abejotinų brutalių priemonių naudojimą.
Įstatymo iniciatoriai taip pat nepateikė svarių įrodymų kodėl šie archajiški ginklai taip gyvybiškai reikalingi, išskyrus nuorodą į kitų šalių praktiką ir itin išskirtinių įgūdžių reikalaujančią medžiotojo patirtį. Tai egzistuoti suponuoja jų naudojimą aukštuomenės pramogos, veikiausiai išskirtinio statuso medžiotojų bendruomenėje pabrėžimą, pasipūkuojant prieš kolegas savo amunicijos ir turtinės padėties įvaizdžiu. Neseniai dar buvo kritikuojamos nomenklatūrinės medžioklės tradicijos, bet dabar einama tuo pačiu keliu, pataikaujant turtingiausiųjų elito medžioklės klubams, tenkinant jiems savo statusą patvirtinančius pomėgius. Nemanau, kad tai pateisinama, toleruotina ir suteikiama galimybė mėgautis žiaurios medžioklės azartu.
Šiandien galiojančios Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos laiduoja galimybę Aplinkos ministrui Taisyklėse nustatyti draudžiamus ir leidžiamus naudoti medžioklės įrankius ir būdus. Nors savaime tai nėra ydinga praktika, tačiau pastarasis įžūlus ministerijos sprendimas privertė susimąstyti, kad tokie žiaurūs medžioklės būdai, kaip medžioklė lankais ir durklais ar prožektorių naudojimas, turėtų būti patvirtinami ne tik vienasmene ministro Taisyklių redakcija, bet ir įstatymu, savo galia viršesniu už ministro sprendimą. Būtent tai šiuo užvakar užregistruotu įstatymo projektu ir siekiu padaryti. Juo labiau, kad Seimas atstovauja visai visuomenei ir jos, o ne vienos išskirtinės grupės interesams. Juk gamta ir visi jos ištekliai yra visų mūsų, tai visų interesus ir būtina tinkamai atliepti.
Dabartinėje Taisyklių redakcijoje medžioklinius prožektorius, tvirtinamus prie šautuvo, leidžiama naudoti tik medžiojant šernus tykojant Afrikinio kiaulių maro protrūkio metu. 2022 m. įsigaliojus Aplinkos ministro patvirtintam Taisyklių pakeitimui, tokius prožektorius būtų leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangustus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras, medžiojant tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių. Medžioklėje taip pat būtų leidžiama naudoti durklus bei medžioklinius lankus.
Įstatymo pakeitimu siūlau drausti lankų ir durklų naudojimą medžioklėje,
taip pat drausti medžioklinius prožektorius, tvirtinamus prie šautuvo,
numatant išimtį atvejais, kai gyvūnai medžiojami dėl masinio gyvūnų ligų
protrūkio. Šis sąrašas nėra baigtinis, kiti medžioklėje draudžiami
naudoti įrankiai ir priemonės pagal poreikį būtų nustatomi Medžioklės
įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto tvarka. Toks teisinis
reguliavimas yra būtinas, norint užtikrinti gamtosauginį interesą ir
užkirsti kelią ekologiškai žalingam Aplinkos ministro patvirtintam
Taisyklių pakeitimui, bei panašiems vienasmeniams sprendimams ateityje.
Toliau laukia rimtas darbas Aplinkos apsaugos komitete, kur visi trys projektai bus sujungti ir atsižvelgus į teisininkų pastabas bei kolegų, suinteresuotų organizacijų pasiūlymus pateikti tolimesniems balsavimas ir priimti.
Virginija Vingrienė
Seimo narė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą