Seimas pritarė siūlymui, kad kiekviename kaime veiktų po taromatą

Seimas po pateikimo pritarė Seimo narės Virginijos Vingrienės pateiktam įstatymo projektui, kuriuo siūloma, kad kiekvienoje kaimo vietoje veiktų bent po vieną taromatą.

Už pritarimą po pateikimo balsavo 55, prieš - 4, susilaikė 32 parlamentarai. Pagrindiniu komitete svarstant projektą paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomu - Kaimo reikalų komitetas. Taip pat nutarta dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Seimo plenariniame posėdyje prie klausimo planuojama grįžti gegužės 21 d.

Kaip siūloma įstatymo projekte, užtikrinti, kad siūlymas būtų įgyvendintas, būtų patikėta daugkartinės ir vienkartinės pakuotės užstato sistemų administratoriams.

Įstatymo projekte siūloma, kad šiuo pakeitimu būtų pašalintos kaimo vietovių pardavėjų atžvilgiu taikomos „diskriminacinės užstato pakuočių priėmimo sąlygos“. Taip pat būtų panaikinta prievolė kaimo parduotuvėms priimti grąžinamas daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas, tačiau būtų paliekama teisė tai daryti.

Įstatyme taip pat siūloma daugkartinių ir vienkartinių pakuočių pardavėjams sudaryti galimybę organizuoti pakuočių surinkimą vienoje vietoje, ne toliau kaip 500 m nuo pardavimo vietos kaimų ir miestelių vietovėse, o miestuose - ne toliau kaip 150 m. Nurodytuoju atstumu prekiaujantiems pakuotėmis subjektams būtų sudaryta galimybė susitarti tarpusavyje, kuris organizuos pakuočių surinkimą.

Įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad užstato pakuočių ar pakuočių atliekų grąžinimas būtų siejamas ne vien tik su užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių pardavimo vietomis, bet ir su viešųjų renginių vietomis, mokymo, gydymo, viešojo administravimo ir kitomis institucijomis.

Kaip pažymima projekte, susitarimais su šių vietų valdytojais užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius taip pat, kaip ir su prekybos vietų valdytojais, galėtų pagrįsti galimybes atlikti įstatyme jam nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos teritorijoje.

Šaltinis: http://kauno.diena.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Seimui siūloma lengvinti neįgaliųjų patekimą į daugiabučius

V. Vingrienė | L. Balandžio (15min.lt) nuotrauka

Norint bendrai naudojamas patalpas daugiabučiuose labiau pritaikyti neįgaliesiems, ateityje gali nebereikėti daugumos savininkų sutikimo tokiems darbams.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančios Statybos įstatymo pataisos, kurias parengė „valstietė“ Virginija Vingrienė. Toliau pataisas Seimas svarstys gegužės 21 dieną.

Jeigu Seimas pataisas priimtų, rašytinis savininkų sutikimas nebebus reikalingas, kai reikės atlikti statybos, rekonstravimo ar remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems ar įrengti specialią įrangą neįgaliojo poreikiams.

Norint dabar pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas daugiabučiuose neįgaliųjų gyventojų poreikiams, būtinas patalpų savininkų daugumos sutikimas.

Nuo 2005 metų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų yra finansuojami būstų pritaikymo neįgaliesiems darbai.

Šaltinis: https://www.15min.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Naujas Seimo sprendimas: daugiabutį rekonstruoti bus galima paprasčiau

Norint bendrai naudojamas patalpas daugiabučiuose labiau pritaikyti neįgaliesiems, ateityje gali nebereikėti daugumos savininkų sutikimo tokiems darbams.

 

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančios Statybos įstatymo pataisos, kurias parengė „valstietė“ Virginija Vingrienė. Toliau pataisas Seimas svarstys gegužės 21 dieną.

 

Jeigu Seimas pataisas priimtų, rašytinis savininkų sutikimas nebebus reikalingas, kai reikės atlikti statybos, rekonstravimo ar remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems ar įrengti specialią įrangą neįgaliojo poreikiams.

 

Norint dabar pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas daugiabučiuose neįgaliųjų gyventojų poreikiams, būtinas patalpų savininkų daugumos sutikimas.

 

Nuo 2005 metų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų yra finansuojami būstų pritaikymo neįgaliesiems darbai.

 

Šaltinis: delfi.lt 

 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Už pakuočių atliekų tvarkymą – mokestis tvarkytojui arba taršos mokestis

V. Vingrienė | V. Balkūno (15min.lt) nuotrauka

Valdžiai ir pakuočių tvarkytojams niekaip neišsprendžiant nesutarimų dėl nesutvarkytų pakuočių, Seime siekiama pakeisti šių atliekų tvarkymo dokumentų išdavimo tvarką. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos numato, kad atliekų tvarkytojai galėtų neišduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento, jei gamintojai arba importuotojai, taip pat jų organizacijos ar užstato sistemos administratorius neapmokės atliekų tvarkytojo išlaidų.

Negavusios šio dokumento, įmonės turėtų į valstybės biudžetą sumokėti didelį taršos mokestį.

„Tai leis sudrausminti įmones-teršėjas, tiekiančias produktus pakuotėse, paskatins laiku susimokėti atliekų perdirbėjams už atliekų sutvarkymą“, – BNS teigė pataisų autorė „valstietė“ Virginija Vingrienė.

Tokie dokumentai išduodami į Lietuvos rinką prekes pakuotėse tiekiantiems gamintojams ir importuotojams, taip pat jų organizacijoms „Žaliasis taškas“, Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) ir „Gamtos ateitis“ bei užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorei (USAD).

Jeigu Seimas šias pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo gegužės.

Aplinkosaugininkai 2015–2017 metais tikrino bendrovę „Metrail“ ir nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Pastarosios buvo atleistos nuo mokesčio už aplinkos teršimą.

Dėl neteisėtos „Metrail“ veiklos aplinkosaugininkai yra kreipęsi į teisėsaugą, o įmonės, kurioms nurodyta susimokėti už anksčiau nesutvarkytų pakuočių sutvarkymą, bylinėjasi teismuose.

Šaltinis: https://www.15min.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Seimas vienbalsiai pritarė „mažajai“ renovacijai: leis atnaujinti tik pastato šilumos punktą

Seimas leido valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atnaujinamas tik pastato šilumos punktas. Tiems, kurie pritars mažajai renovacijai, valstybė papildomai padengtų 30 proc. investicijų. Už įstatymo priėmimą balsavo visi 99 Seimo nariai.

Parlamentarai ketvirtadienį balsavo dėl „mažąją“ renovaciją numatančių Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisų.

Siekiant taupyti šilumą, leista atskirai modernizuojant tik daugiabučių šilumos punktus, šiems darbams suteikiant valstybės paramą, kuri dabar skiriama tik viso namo – stogo, langų, sienų, durų ir šilumos vamzdyno – renovacijos atveju.

Pataisos numato, kad gyventojams, kurie pritartų „mažajai“ renovacijai, valstybė papildomai padengtų 30 proc. investicijų. Tokiems gyventojams taip pat bus taikomos ir kitos anksčiau numatytos valstybės paramos priemonės, pavyzdžiui, palūkanų kompensacijos, renovacijos projektų išlaidų dengimas.

Parlamentaras, konservatorius Mykolas Majauskas aiškino, kad „mažoji“ renovacija labiausiai reikalinga didmiesčių senamiesčių gyventojams. Jo teigimu, ten yra labai daug pastatų, kurių renovacija, ypač pastatų fasadų, kainuoja labai brangiai.

„Pasiektas efektyvumas išleidus eurą senamiestyje ir kažkur priemiestyje reikšmingai skiriasi. Šiuo įstatymo projektu sudarytume galimybę renovuoti daugiabučius senamiesčiuose, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, renovuojant tik šiluminius mazgus, bet ne fasadus. Tokiu būdu būtų pasiektas toks pat energetinis efektyvumas išleidus tą patį eurą, kuris yra išleidžiamas renovuojant daugiabučius rajonuose“, – prieš priimant įstatymą kalbėjo Seimo narys.

Jam pritarė ir kitas Seimo narys „valstietis“ Juozas Varžgalys, tačiau jis pažymėjo, kad įstatymu galės pasinaudoti ne tik senamiesčiuose gyvenantys žmonės.

„Tai aktualu bet kuriam daugiabučiam namui, ar tai būtų mažoje, ar didelėje savivaldybėje. „Mažoji“ renovacija reiškia šiluminio mazgo sutvarkymą nuo įvado iki pat gyvatuko ir šilumos praėjimo subalansavimą. Šiandien 2 kambarių 60 kvadratų butui darant viso namo renovaciją, žmogus turi prisidėti apie 10–12 tūkst. eurų. Imant tik „mažąją“ renovaciją, žmogus prisidės tik 2–3 tūkst. eurų ir pasieksime tą pačią energetinę klasę“, – aiškino jis.

„Šiandien turime renovuotinų 20 tūkst. namų, o kompleksinės renovacijos paramos kontekste mes galime per metus tik 500 pastatų renovuoti. Atskiriant tik mažąją renovaciją, šilumos punkto ir paskirstymo renovaciją, būtų pirmas etapas suteikiant paramą“, – kalbėjo Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė ir pridūrė, kad atnaujinus šilumos punktą, tai neužkirštų kelio vėliau atnaujinti ir daugiabučio fasadą.

BNS skelbė, kad energetinio efektyvumo didinimo srityje Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2020 metų siekti kiekvienais metais po 1,5 proc. didinti energijos vartojimo efektyvumą.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo pagrindinis uždavinys – užtikrinti, kad diegiant ir taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones iki 2020 metų būtų sutaupyta 11,674 teravatvalandžių.

Šaltinis: https://www.15min.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

eimas leido valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atnaujinamas tik pastato šilumos punktas. Tiems, kurie pritars mažajai renovacijai, valstybė papildomai padengtų 30 proc. investicijų. Už įstatymo priėmimą balsavo visi 99 Seimo nariai.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/seimas-iteisino-vadinamaja-mazaja-renovacija-leis-atnaujinti-tik-pastato-silumos-punkta-973-1115726?fbclid=IwAR3WDgluSSWyTO_uJiXlFYhFnDdg__WoclXVvsmtxbBBqEFBaLJGq3ZKRLo&copied

Seimas leido valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atnaujinamas tik pastato šilumos punktas. Tiems, kurie pritars mažajai renovacijai, valstybė papildomai padengtų 30 proc. investicijų. Už įstatymo priėmimą balsavo visi 99 Seimo nariai.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/seimas-iteisino-vadinamaja-mazaja-renovacija-leis-atnaujinti-tik-pastato-silumos-punkta-973-1115726?fbclid=IwAR3WDgluSSWyTO_uJiXlFYhFnDdg__WoclXVvsmtxbBBqEFBaLJGq3ZKRLo&copiedsdgfsdgsdfgdsf

Seimas leido valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atnaujinamas tik pastato šilumos punktas. Tiems, kurie pritars mažajai renovacijai, valstybė papildomai padengtų 30 proc. investicijų. Už įstatymo priėmimą balsavo visi 99 Seimo nariai.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/seimas-iteisino-vadinamaja-mazaja-renovacija-leis-atnaujinti-tik-pastato-silumos-punkta-973-1115726?fbclid=IwAR3WDgluSSWyTO_uJiXlFYhFnDdg__WoclXVvsmtxbBBqEFBaLJGq3ZKRLo&copied

Seimas leido valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atnaujinamas tik pastato šilumos punktas. Tiems, kurie pritars mažajai renovacijai, valstybė papildomai padengtų 30 proc. investicijų. Už įstatymo priėmimą balsavo visi 99 Seimo nariai.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/seimas-iteisino-vadinamaja-mazaja-renovacija-leis-atnaujinti-tik-pastato-silumos-punkta-973-1115726?fbclid=IwAR3WDgluSSWyTO_uJiXlFYhFnDdg__WoclXVvsmtxbBBqEFBaLJGq3ZKRLo&copied

Virginijos Vingrienės sveikinimas Kovo 11-osios proga

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

„Transparency international“: apie susitikimus skelbiančių Seimo narių – dvigubai daugiau

Per pastaruosius dvejus metus dvigubai padaugėjo Seimo narių, skelbiančių, su kokiomis interesų grupėmis ar lobistais jie susitinka, trečiadienį pranešė su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

Pernai parlamentarai paskelbė pusantro karto daugiau susitikimų nei 2017 metais, rodo organizacijos atlikta apžvalga, peržiūrėjus Seimo narių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines ir svetainę manosusitikimai.lt.

2017 m. pavasarį 45 parlamentarai paskelbė 475 susitikimus, 2018 metų rudenį – 82 parlamentarai informavo apie 737 susitikimus.

Daugiausiai susitikimų, penkiasdešimt, pernai rudens sesijos metu viešino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius – 41, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Virginija Vingrienė (40), Kęstutis Mažeika (31) ir Guoda Burokienė (28).

Daugiausiai paskelbtų susitikimų vyko su nevyriausybinėmis organizacijomis (229), verslu (192), švietimo ir mokslo (144), medicinos (47) atstovais. Apie savo susitikimus su registruotais lobistais (11) skelbė 9 Seimo nariai.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad situacija gerėja, tačiau pripažįsta, kad vis dar „niekaip neužaugame iki to visiškai viešo skaidrumo“.

„Galbūt neįvertindami reikšmingumo ar pasekmių neskelbia, bet manau, kad po truputį tai gerėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė jis.

Seimo pirmininkas sako ne kartą paraginęs kolegas savo susitikimus viešinti aktyviau.

„Esu kreipęsis daug kartų ir viešai, ir laiškais į frakcijas, kad viešintų. Aš manau, kad žmonėms patiems palengvėtų, jeigu jie tą darytų“, – kalbėjo jis.

Aktyviausiai, kaip ir pavasarį, susitikimus skelbė Liberalų sąjūdžio frakcija: 10 iš 12 frakcijos narių viešino, su kokiomis interesų grupėmis jie susitiko (93 susitikimai). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje susitikimus skelbė 39 politikai iš 51 (iš viso 438 susitikimai).

Pasak apžvalgos, visose frakcijose yra politikų, skelbiančių apie savo susitikimus. Vis tik apie savo susitikimus skelbia tik 4 iš 8 frakcijų seniūnų.

Bent po kelis susitikimus viešino Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen (iš viso paskelbė 9 susitikimus), Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas (9), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis (5) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė (2).

Nieko apie savo susitikimus su interesų grupėmis neskelbė „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos socialdemokratų darbo, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir Mišrios Seimo narių grupės frakcijų seniūnai.

Šaltinis: delfi.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Virginija Vingrienė Seime tapo ragana

© Arūno Bernacko koliažas.

„Lietuvos piliečių jau nestebina Seime vykstanti velniava, bet dabar aišku, ką dėl to kaltinti. Pasirodo, parlamentarė Virginija Vingrienė yra ragana. Tai nustatė Vilniaus Pilaitės rajono gyventojai“, - ironizuoja dienraštis „Vakaro žinios“ „Elito naujienose“.

Šiandien Lietuva švęs Užgavėnes, o tokioje šventėje ragana tikrai praverčia. Žiemą iš kiemo vys ir Pilaitės rajono gyventojai, kuriems raganos toli ieškoti nereikia. Pilaitiškiai paskelbė, kad vyriausioji Užgavėnių ragana bus ten gyvenanti ponia Vingrienė. Štai prie ko priveda politika ir noras atsidurti Seime.

Ponia Vingrienė ramiai sau gyveno ir niekam nekilo noras jos vadinti ragana. Tik pateko į Seimą, ir še tau - jau ragana. Aišku, šiais laikais tai negresia dideliais nemalonumais, nes raganų jau niekas nepersekioja.

Kolegoms seimūnams irgi apsimoka savo gretose turėti vieną kitą raganą ar raganių. Jų buvimu galima daug ką paaiškinti. Pavyzdžiui, priims seimūnai dar vieną absurdišką įstatymą ir turės kam kaltę suversti.

Sakys: mes čia niekuo dėti, mus užkerėjo. Nepaneigsi, monų Seime netrūksta.

Šaltinis: http://www.ve.lt 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.