Į Seimo posėdžių salę grįžta padangų atliekų tvarkymas

Padangų gamintojai ir importuotojai pasigenda Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos, kuria būtų pakeistas mokesčio dydis skirtingo gabarito padangoms. „Pagal dabar galiojantį įstatymą padangos suskirstytos į naujas, restauruotas ir naudotas, nors tikslingiau jas suskirstyti pagal padangos skersmenį.  Tad siūlau padangas suskirstyti į grupes – viena grupė – padangų skersmuo mažesnis arba lygus 118 cm, kita grupė – padangų skersmuo didesnis nei 118 cm. Tokį skirstymą siūlau, atsižvelgdama į tai, kad skirtingo skersmens padangų atliekų sutvarkymo kaštai skiriasi. Pirmuoju atveju projekte siūlau įvesti 200 eurų taršos mokestį už toną, antruoju – 400, – beveik prieš porą metų pateiktą įstatymo pataisą apibūdina Seimo narė Virginija Vingrienė. – Ši įstatymo pataisa buvo pateikta Vyriausybei ir iki šiol neturime Vyriausybės išvadų. Manau, kad šioje sesijoje Vyriausybė pateiks savo išvadas ir Seimas galėsime tęsti šių pataisų svarstymą“.

Seimo narė primena, kad nuo 2020 metų įsigalioja Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa, pagal kurią aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo „sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų, surinktų savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, sutvarkymo ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka“. Pataisoje taip pat teigiama, kad šiuos darbus gamintojai-importuotojai turi finansuoti proporcingai kiekvieno jų užimamai rinkos daliai, kuri „Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį.“

„Šia įstatymo pataisa įgyvendinamas principas, kad už atliekų tvarkymą moka teršėjas, tai yra gamintojas importuotojas. Įstatyme numatyta, kad gamintojas-importuotojas finansuoja pagal turimą rinkos dalies procentą. Tačiau esama dar ir istorinių padangų atliekų. Nemažai jų atkeliauja su automobiliais. Išties pritariu Padangų importuotojų organizacijos direktorės Danguolės Butkienės keliamam klausimui ir dėl privalomo 80 proc. įvežto kiekio padangų atliekų sutvarkymo. Į tai būtina rimčiau įsigilinti ir rasti sprendimą, kad padangų atliekų tvarkymas būtų skaidrus ir teisingas“,–  pabrėžia Seimo narė Virginija Vingrienė.

Parengė Karolina Baltmiškė

Šaltinis: Mano kraštas

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Plečiamos pluoštinių kanapių panaudojimo galimybės

Spalio 9 dieną Seimo narės Virginijos Vingrienės iniciatyva vyko tarptautinė konferencija „Pluoštinių kanapių sektoriaus proveržis: galimybės ir iššūkiai“.

Prieš renginį įvykusioje spaudos konferencijoje Seimo narė Virginija Vingrienė pabrėžė, kad kol kas pluoštinės kanapės, kurias Lietuvoje auginti leidžiama nuo 2014 metų, panaudojimo galimybės dar apribotos. „Tačiau modernėjančios technologijos, surandamos naujos kanapių savybės, svarbios žmogaus mitybai ir sveikatai, rodo, kad pluoštinių kanapių panaudojimo reglamentavimas išaugo savo rūbą. Tai trukdo kurti didesnę pridėtinę vertę, stabdo prasivežimą į platesnes pasaulio rinkas, – per spaudos konferenciją kalbėjo Seimo narė. – Kartu su Seimo nariais Petru Čimbaru, Kaziu Starkevičiumi ir Mykolas Majauskas pateikėme įstatymo pataisas, kuriomis siūlome nedviprasmiškai reglamentuoti pluoštinių kanapių auginimą, perdirbimą, jų tarpinius produktus, būtina įteisinti visos pluoštinės kanapės perdirbimą, naudojimą, įskaitant stiebus, lapus, žiedynus, žiedadulkes, atverti kelius šio augalo panaudojimui sprendžiant klimato kaitos, žiedinės ekonomikos klausimus, nustatyti tinkamą reglamentavimą. Seime rengiama tarptautinė konferencija ir skirta šioms pataisoms aptarti.“
Kaip pažymėjo politikė, įstatymo pataisomis siekiama įteisinti konkurencingą pluoštinių kanapių industriją ir atverti galimybes didesnės pridėtinės vertės sukūrimui.

Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius. Jis pažymėjo, kad jau liepos mėnesį Seimas gavo Vyriausybės išvadas dėl įstatymų pataisų, kuriomis produktų gamybai būtų leista naudoti visą pluoštinės kanapės augalą, atsisakant dabartinio apribojimo jį auginti tik pluoštui, sėkloms ir sodininkystei. „Seime vykdomi klausymai ir tikiuosi, kad pataisos netrukus sugrįš į plenarinių posėdžių salę svarstymui, – kalbėjo Kazys Starkevičius. – Atnaujintame įstatyme bus numatytas licencijavimas, kuris eis į giluminį perdirbimą. Ūkininkams auginti jų sėklas ir pluoštą tų licencijų nereikia. Jos reikalingos, kad neatsirastų krūvos laboratorijų, kad Vyriausybės įgaliotos tarnybos galėtų kontroliuoti.“ Seimo narys pabrėžė, kad tikimasi, jog įstatymas dar spalio mėnesį bus priimtas, o po įstatyminius aktus ministerijos parengs iki Naujųjų metų. Tad kitais metais atsiras naujos verslo plėtros galimybės.
Kaip pabrėžė Kazys Starkevičius, 2019 metais Lietuvoje kanapėmis buvo užsėta apie 8 tūkst. ha. ES kanapių plotai užima apie 40 tūkst. ha. 

Pasak Seimo nario, kanapės ne tik puiki žaliava, bet jos atlieka svarbų vaidmenį ir mažinant CO2. „Kanapės yra ta kultūra, kuri mažina klimato kaitą“, Bus numatytas licencijavimas, kuris eis į giluminį perdirbimą. Ūkininkams auginti jų sėklas ir pluoštą tų licencijų nereikia. Jos reikalingos, kad neatsirastų krūvos laboratorijų, kad Vyriausybės tarnybos įgaliotos galėtų kontroliuoti“, – sakė K. Starkevičius. Anot jo, tikimasi, kad įstatymas būtų priimtas dar spalį, jei už jį nubalsuos Seimas. Pažymėjo Kazys Starkevičius.

Spaudos konferencijoje buvo užsiminta ir apie tai, kad kol kas vis dar atsiranda žmonių, painiojančių pluoštines kanapines su kanapėmis, iš kurių išgaunamos narkotinės medžiagos. „Pluoštinės kanapės neturi narkotizuojančio poveikio“,  – pabrėžė Virginija Vingrienė.

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos ir  ASU Mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas kalbėjo apie kanapių realizavimo galimybes. Jo teigimu, įstatymo pataisų priėmimas būtent ūkininkams atvertų naujas galimybes. „Šiš įstatymo pataisų laukia nemažai užsienio investuotojų ir tos investicijos 2020–2021 metais ketinama investuoti siektų 290 mln. eurų. Tai reiškia, kad ūkininkai neturės bėdų su užaugintos produkcijos realizavimu“, – kalbėjo Rimantas Čiūtas.

Anksčiau buvo teigiama, kad iš kanapių galima pagaminti apie 50 tūkst. rūšių gaminių, o šių dienų skaičiavimais gaminių skaičius šokteli iki 150 tūkst. rūšių. „Pluoštinė kanapė nėra marihuana ir visi iš jos pagaminti produktai yra teisėti“, – spaudos konferencijoje pažymėjo Rimantas Čiūtas.

Kauno technologijos universiteto profesorius Rimantas Venskutonis pristatė mokslininkų poziciją dėl pluoštinų kanapių. „Kanapių moksliniai tyrimai atsirado neatsitiktinai. Kai buvo legalizuotas jų auginimas, atsirado ir mokslinių tyrimų poreikis. Todėl labai svarbi įstatyminė bazė, sudaranti geras sąlygas verslui ir mokslui, kad Lietuva galėtų būti pirmaujanti šioje srityje, nes puikiai žinome, kad pavėlavus, labai sunku rasti vietą rinkoje, – pataisoms pritarė profesorius.  Jis pasidžiaugė, kad Lietuva yra nemažai pasiekusi. Šiuo metu vykdomi du pluoštinių kanapių mokslinių tyrimų projektai. Atliekama ir mažesnės apimties moksliniai tyrimai.“

Tarptautinėje konferencijoje apie pluoštinių kanapių auginimą kalbėjęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis įžvelgė naujas galimybes verslo plėtrai, nes jau šiuo metu nemažai investuotoju domisi galimybėmis investuoti į pluoštinių kanapių perdirbimą. Sveikatos apsaugos ministerijos narkotikų ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pasidalijo abejonėmis, ar tikra ilgiau vartojant pluoštinės kanapės produktus neatsiranda priklausomybės grėsmė, nes, pasak jos, nėra atlikti ilgalaikio jų vartojimo poveikio žmogui tyrimai.

Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio politikos grupės vadovas Karolis Anužis  kalbėjo apie pasikeitusį požiūrį į šį augalą ir jo panaudojimą. Apie kanapių naudą mitybai ir sveikatai mintimis dalijosi prof. Rimantas Venskutonis.  Tarptautinės teisės požiūrį į pluoštines kanapes pristatė FAAAT ekspertas Kenzi Riboulet-Zemouli.

Taip pat mintimis apie pluoštine kanapes, jų teikiamas galimybes dalijosi LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, EIHA ir LBTA atstovas Tomas Andrejauskas ir kiti konferencijos dalyviai.

Parengė Karolina Baltmiškė

Šaltinis: Mano kraštas 

 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Kvietimas į tarptautinę konferenciją "Pluoštinių kanapių sektoriaus proveržis: galimybės ir iššūkiai"

Naujausi mokslo atradimai, pažangūs technologiniai sprendimai, globalūs reguliaciniai pokyčiai kuria didelės pridėtinės vertės pluoštinių kanapių pasaulinę industriją, kuri augintojams ir perdirbėjams atveria daug naujų galimybių. Lietuva turi galimybes žengti pirmose pažangių šalių gretose – naudą gali gauti tiek atskiri regionai, tiek visa valstybė.

Lietuvos Respublikos Seimas rudens sesijoje turėtų svarstyti naują Pluoštinių kanapių įstatymo redakciją, kurią parengs Kaimo reikalų komitetas.

Šių metų spalio 9 d. 13:00-16:30 val. Lietuvos Respublikos Seime, I rūmų Kovo 11-osios salėje, organizuojama tarptautinė konferencija „Pluoštinių kanapių sektoriaus proveržis: galimybės ir iššūkiai“. Joje bus aptartos tiek naujausios pluoštinių kanapių mokslinės, technologinės, verslo, reguliacinės tendencijos, tiek naujo Pluoštinių kanapių įstatymo galimas pozityvus efektas ir atvertos galimybės, tiek esami reguliaciniai iššūkiai. Į konferenciją kviečiami dalyvauti svarbiausių su pokyčiais susijusių valstybės institucijų atstovai, užsienio ir Lietuvos ekspertai, žemės ūkio atstovai, pluoštinių kanapių sektoriaus dalyviai, regionų atstovai.

Kviečiame Jus dalyvauti konferencijoje. Jos metu galėsite užduoti klausimus pranešėjams ir pasisakyti atviroje diskusijoje.

Konferencijai reikalinga registracija. Tai galite padaryti užpildydami šią registracijos formą.

Lauksime Jūsų!

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Seimo narės Virginijos Vingrienės sveikinimo žodis konferencijoje "Atliekų tvarkymas 2019"

Man didelė garbė, kasmet pasveikinti šio „ATLIEKŲ TVARKYMAS 2019“ renginio dalyvius ir pasidžiaugti jau šešioliktą kartą sėkmingai vykstančia konferencija. Atkaklaus ir ryžtingo organizatorių darbo dėka, šis forumas pelnytai įsitvirtino kaip aplinkai draugiškų, jos apsauga suinteresuotų žmonių diskusijų bei idėjų ir gerųjų praktikų mainų arena Lietuvoje, ir už jos ribų. Ši konferencija yra būdas susipažinti ir pasidalinti savo įžvalgomis naujausių pasaulinės aplinkosaugos aktualijų temomis, tendencijomis ir technologijomis; čia gimė ir neabejotinai gimta ne viena problemų sprendimui reikiama užuomazga, bendra iniciatyva.

Šiandienos aplinkosaugos iššūkiai verčia šį klausimą eskaluoti dažniau nei bet kada anksčiau – jie dominuoja pasaulinių politinių organizacijų, viršūnių susitikimų darbotvarkėse. Visų svarbiausia tai, kad globali diskusija įtraukia vis didesnę visuomenės, atsisakančios toliau likti abejingais aplinkos klausimams dalį. Jaučiu užtikrintai artėjantį galingą permainų vėją – gryno, švaraus oro gūsį, kurio nusipelnė kiekvienas savo planetą mylintis, savo ir ateities kartų ekologinei gerovei neabejingas žmogus. Džiaugiuosi galėdama didžiuotis, kad Lietuva yra girdima ir matoma šių permainų vėliavnešė. Juo labiau, kai  Lietuvai atitenka labai svarbus už ES aplinkosaugą atsakingo komisaro portfelis privalome imtis lyderystės, būti naujausių aplinkosaugos iššūkių pavyzdžiu, parlaužiantys ledus naujų galimybių proveržiui

Tačiau, kiek mes politikai, kad ir kokie idealistai bebūtume, kad kokius pažangiausius sprendimus bepradėtume suvokiame pokyčių vyksmo kliūtis ir tai, jog vien gerų intencijų jiems nepakanka. Judesiui reikalingas visuomenės palaikymas, įsijungimas, lyderystė, pilietiškumas, jų ekologinis sąmoningumas, branda pokyčiams. Tą patvirtina pasaulio visuomenę sudrebinusi mergaitės aktyvistės iš Švedijos kritika pasaulio lyderiams. Tad labai svarbu didelį dėmesį skirti visuomenės įsitraukimo į aplinkosaugines iniciatyvas skatinimui, politinio spaudimo iš apačios kurstymui, išsiaiškinant ir įvertinant kliūtis joms mūsų šalyje. Džiaugiuosi, jog dėmesys vienam žiedinės ekonomikos aspektų - plastiko naudojimo ribojimo aspektui, žvelgti per pažangos galimybių, kelias į konkurencinio pranašumo link.

Linkiu mums visiems sėkmingos, turiningos ir rezultatyvios konferencijos. Skatinu jus entuziastingai semtis naujų idėjų ir įkvėpimo, ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių, o svarbiausia – kuo linksmiau praleisti laiką bendraminčių apsuptyje.

Seimo narės Virginijos Vingrienės sveikinimas Miškininko dienos proga

Mielieji miškininkai,

Minint Lietuvos urėdijų šimtmečio sukaktį Miškininko dienos proga linkiu Jums, šios garbingos profesijos atstovams, neblėstančio entuziazmo ir negęstančios meilės gamtai Jūsų nepakeičiamai svarbioje aplinkosaugos veikloje.

Miškininkas – tai ne profesija, tai – gyvenimo būdas, kurį pasirinkusius galime laikyti pašaukimo vedliais, pavyzdį mums visiems rodančiais idealistais, kurių taip reikia nūdienos iššūkių akivaizdoje.

Leiskite kuo nuoširdžiausiai padėkoti Jums už sąžiningą, pasiaukojantį darbą bei Jūsų neišmatuojamas pastangas puoselėjant Lietuvos gamtą, lietuvišką kraštovaizdį ir rekreaciją, rūpinantis estetine ir ekonomine šalies gerove.

Linkiu Jums neišsenkančių jėgų, puikios sveikatos, kūrybinio įkvėpimo ir ryžto toliau rūpinantis Lietuvos miškais.
 
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė

Seimo narės Virginijos Vingrienės sveikinimas Rugsėjo 1-osios proga