Automatizuotas pakuočių užstato surinkimas kaimo vietovių savivaldybėse panaikintų jų gyventojų diskriminaciją

Apskrito stalo diskusija Seimo Konstitucijos salėje

Šiandien Seimo Konstitucijos salėje Seimo narės Virginijos Vingrienės iniciatyva vyko apskrito stalo diskusija „Automatizuoto pakuočių rinkimo kaimo vietovėse galimybės“. Susirinko Lietuvoje pradėtos įgyvendinti gėrimų pakuočių užstato susigrąžinimo sistemos pagrindiniai dalyviai: gamintojai, prekybininkai, jos priežiūros administratoriai, Aplinkos ministerijos, aplinkosaugos bendruomenių atstovai. Dalyviai aptarė pakuočių surinkimo ir patogaus užstato susigrąžinimo klausimus kaimo vietovėse, taip pat visos sistemos problemų sprendimo ir jos tobulinimo galimybes.

Priminame, kad 2017 metais balandžio mėn. užregistravus „Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto“ pataisą po pateikimo, siūloma panaikinti pareigą (paliekant teisę) kaimo vietovių pardavėjams priimti rankiniu būdu grąžinamas daugkartines ir vienkartines pakuotes, o daugkartinės ir vienkartinės pakuotės užstato sistemų administratoriams nustatyti pareigą užtikrinti, kad kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje veiktų bent vienas automatizuoto (t. y. nedalyvaujant žmogui) daugkartinių ir vienkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys. Dėl projekto jau turima Vyriausybės išvada, bet jis dar yra tobulinimo etape, nepateiktas galutiniam svarstymui Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitete, tad visų susirinkusiųjų išsakyti pastebėjimai buvo aktualūs ir reikalingi.

Dvi su pusę valandos trukusioje diskusijoje susilaukta nemažai pasiūlymų, pastabų, kritikos, kaip galėtų geriau veikti visa pakuočių užstato grandinė. Pastebėtas aktyvesnis gyventojų įsitraukimas į pakuočių užstato sistemą dėl ekonominių paskatų, todėl dažniau rūšiuojama. Atliekamas ir kokybiškas žaliavos surinkimas, bei daugkartinis jos panaudojimas, neatiduodant netikslingai sudeginti ir taip išvengiant papildomos oro taršos. Ugdomas ekologinis sąmoningumas. Susidaro sąlygos sparčiau pereiti prie žiedinės ekonomikos ciklo.
 

R. Raudoniūtė, G. Stoškus, Z. Sorokienė ir K. Iljasevičius

Rimantas Šerkšnas (Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos prekybos tinklo „Aibė“ atstovas), Gintaris Stoškus (Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys ir Jurbarko rajono Verslininkų organizacijos pirmininkas) ir Raimonda Raudoniūtė (Nepriklausomų prekybos įmonių atstovė, verslininkė iš Jubarko) apibendrindami gėrimų pakuočių užstato surinkimo padėtį pažymėjo: rankinis pakuočių rinkimas, neturint taromatų, sukelia nemažai problemų smulkiesiems prekybininkams kaimo vietovėse ar nedidelėse miesto prekyvietėse ne tik dėl nepakankamo jų ploto joms sandėliuoti ar prarandant jo dalį paklausiom prekėm išstatyti, bet ir dėl gražinamos stiklo taros ženklinimo, nustatančio gamintojus, verčiant prekybininkus orientuotis gausybėje kodų, kurie neretai dėl žmogiškojo faktoriaus tokius identifikatorius nurodomi neteisingai; taip pat susiduriama su nevienodu žymėjimu (neretai pakuotės paženklinamos ir raidėmis, nes skirtos platinti kitų šalių rinkoje); surenkant tomis pačiomis rankomis ir grąžinamą tarą ir aptarnaujant pirkėjus maisto ar kitokiais produktais, atsiranda kryžminė tarša ir neišvengiamai prasilenkiama su higienos reikalavimais. Smulkių prekybininkų, dalyvaujančių pakuočių užstato sistemoje netenkina ir jų darbo sąnaudų padengimas pagal nustatytus koeficientus, iš dalies grindžiamus ir kiekybiniais rodikliais, kurie kaimo vietovėse dėl nedidelių gyventojų ir jų pristatomų pakuočių skaičiaus yra palyginti maži ir ženkliai skiriasi nuo taikomų stambiuose prekybos centruose kaip „Maxima“, ir visa tai apsunkina įprastinį jų darbą ir atneša nuostolių. Jų netenkina ir surinktų stiklo pakuočių, sukrautų į maišus, pervežimo į Užstato administratoriaus pakuočių informacijos skaičiavimo centrą būdas, kai į pakuočių užstato sistemą įsijungia trečioji šalis – logistika, tuomet pasitaiko atvejų, kai jų dalis virsta duženomis pervežimo etape, bet atsakomybė tenka smulkiesiems prekybininkams, patiriami nuostoliai ne dėl pačių kaltės. Diskusijos dalyvė Raimondai Raudoniūtei kilo retorinis klausimas: ar stiklinės taros surinkimas rankomis būtų ne efektyvesnis ir ne pigesnis nei jų surinkimas taromatais dideliuose prekybos centruose? Ar nebūtų praprasčiau ir ne pigiau stiklines pakuotes rinkti į maišus, kuriuos reikėtų tik užrišti, nes nedidelėse parduotuvėse tam numatyti ženkliai mažesni įkainiai nei didžiuosiuose prekybos centruose, kuriuose įrengti taromatai, juolab, kai šiuo požiūriu rankinis pakuočių surinkimas nesiskiria nuo automatizuotai atliekamo? UAB „Alūnė“ atstovai Rima Galvydienė ir Česlovas Pupkus, parodydami filmuką, kaip jų įmonė pateko užstato pakuočių administratoriaus nemalonėn, įtariant sukčiaujant, tik todėl, kad galima jų produkcijos pakuočių atpažinimo kodus nuskenuoti popieriuje ir užklijavus ant išpilstomo alaus butelių, tokią tarą įmesti į taromatus, kurių taromatai neišbrokuoja. Taip iškreipiamas tikrasis gėrimų gamybos ir sugrąžinamų pakuočių apskaitos santykis. Dėl to jau antri metai sulaukiama nepagrįstų kaltinimų iš VšĮ „USAD“ pusės ir iki šiol nepavyksta įrodyti, kad tai ne jų kaltė. Buvo suabejota: ar tokie taromatai yra patikimi kompleksiškai nustatant vienų ar kitų grąžinamą tarą pagal  gėrimo gamintojų ženklinimo kodus, jų svorį ir pavidalą? VšĮ „USAD“ atstovas Gintaras Varnas patikino: taromatams keliami aukšti techniniai reikalavimai ir jų patikimumu nereiktų abejoti.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narė, Jurbarko verslininkų organizacijos pirmininkė Zita Sorokienė papriekaištavo Aplinkos ministerijai, nes nuo pat užstato pakuočių sistemos diegimo pradžios smulkieji prekybininkai buvo palikti jos kūrimo nuošalyje, nebuvo informuoti ir negalėjo laiku su savo pasiūlymais ir pastabomis įsijungti į tokius svarstymus, pareikšti savo nuomonę, o jų priverstinis įtraukimas į pakuočių užstato sistemą nuo 2016 metų ženkliai pablogino jų padėtį, tad pritaria pataisai, kuomet smulkiesiems prekybininkams būtų suteikiama laisvo apsisprendimo teisė įsijungti ar neįsijungti į pakuočių užstato sistemą. Ji mano: greta tokio laisvo pasirinkimo – tikslingas ir automatinis pakuočių susirinkimo būdas, vykdytinas kaimo vietovių savivaldybėse, taip pat pasidžiaugė Seimo narės Virginijos Vingrienės apsilankymais jų darbo vietose aiškinantis realią padėtį.

R. Šerkšnas, E. Radžvila ir A. Bakas

Daugkartinio naudojimo pakuočių užstato administravimo atstovai: VšĮ „USAD“ Gintaras Varnas ir VšĮ „DESA“ Saulius Galadauskas ne kartą pabrėžė: jei šioje sistemoje atsirastų daugiau pakuočių užstato administratorių ir padidėtų jų konkurencingumas siekiant efektyvesnių priemonių šiai sistemai plėtoti ir tobulinti, kaip čia diskusijų metu buvo išsakytos kitų dalyvių mintys, siūlant mažinti neva nepamatuotas sąnaudas ir ieškoti tokios veiklos skaidrumui užtikrinti patikimų priemonių, taromatų įvedimas kaimo vietovėse kaip ir užstato sistemos papildymas stipriųjų gėrimų pakuotėmis ženkliai pabrangintų jų savikainą ir tai gultų ant vartotojų pečių. Vienkartinio pakuočių užstato administratoriaus VšĮ „Užstatas“ vadovas Algimantas Bakas mano, kad smulkiųjų prekybininkų prievolė dalyvauti pakuočių užstato sistemoje yra perteklinė, o taromatai šioje srityje vis tik būtini. Rimantas Šerkšnas, atstovaujantis parduotuvių tinklą „Aibė“, įsitikinęs, – automatizacija turėtų būti taikoma ir tokiame smulkiųjų prekybininkų veikos bare ir tai leistų neatsilikti nuo pažangos.

L. Zukė, A. Bagočiutė, S. Galadauskas ir G. Varnas

Aplinkos ministerijos atstovė Agnė Bagočiutė paviešino apie baigiamą ruošti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimą projektą, aprėpiantį užstato sistemoje atsirandančių pakuočių, kaip atliekų, tvarkymo klausimus, kartu jame numatant ir darnesnį užstato administratorių bendravimą. Jame pateiktos nuostatos turėtų pasitarnauti ir skaidresniam konkurencingumui atsirasti. Ji priminė: artėjama prie šio įstatymo pataisų projekto pabaigos ir paragino Apvaliojo stalo diskusijos dalyvius įsijungti į jo tobulinimą su savo pasiūlymais ir pastabomis, pažymėdama, kad nesulaukė tinkamo kai kurių ir čia esančių dėmesio. Pasiteiravus, ar šiame įstatyme numatoma praplėsti pakuočių užstato sistemą stipresniųjų gėrimų stiklo taros pagrindu, patikinta, kad ne, bet užsiminė: pagal Vyriausybės pateiktą išvadą Aplinkos ministerija įpareigota parengti analizę šiuo klausimu ir ją atlikus, bus pateikta susipažinimui.

VšĮ „USAD“ atstovas Gintaras Varnas pabrėžė: nesutinkant su neva nerealiais ekspertų nustatytais įkainių koeficientais smulkiesiems prekybininkams, dalyvaujantiems gėrimų pakuočių užstato sistemoje, norint juos patikslinti ir užtikrinti didesnį skaidrumą, galima pakartotinai inicijuojant dar vieną auditą ir padidinti sąnaudas, už kurias tektų papildomai užsimokėti. Turintis teisę administruoti ir gerinti pakuočių užstato sistemą VšĮ „DESA“ atstovas Saulius Galadauskas išreiškė nuomonę, jog nėra nieko neįmanomo, jei politiškai būtų nuspręsta ir ekonomiškai pasverta papildomai įtraukti į pakuočių užstato sistemą tiek stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą ar nedidelėse kaimo vietovių parduotuvėse įrengti po taromatą. Jis siūlė nepamiršti, kad viskas atsiremia į sąnaudas, kurios taip pat gulasi ant vartotojų pečių, ir tai prilygino ekonominei nesąmonei. Ekologinės inžinerijos bendruomenės atstovas Konstantinas Iljasevičius mano panašiai: dažnokai keičiami ir taikomis įvairūs atliekų surinkimo ekonomiškai nepamatuoti jų utilizavimo būdai taip pat didina sąnaudas, brangina produkciją ir didina vartotojams naštą. Seimo narė Virginija Vingirienė patikino: ekonominė nauda taip pat labai svarbi ir neatsisakoma jos paskaičiavimo. Jos pastebėjimu: net ir tokia ekonominė nesąmonė, apie kurią kalbėjo Gerbiamas Saulius Galadauskas, taip pat yra viena iš galimybių suvienodinti Lietuvos vartotojų gyvenančių tiek miestuose, tiek ir kaimo vietovėse teises, sudarant sąlygas patogiai priduoti pakuotes, skirtas perdirbimui ar pakartotiniam naudojimui, ir patogiai tokio užstato pagrindu susigrąžinti lėšas. Ji akcentavo: svarbiausia, kad pakuočių užstato grąžinimo sistemoje būtų sukurtos vienodos sąlygos dalyvauti visiems vartotojams. Antraip, dėl nevienodų gyvenamosios vietovės sąlygų kaimo vietovių gyventojai diskriminuojami. Pažymėjo: net šios diskusijos metu, iš vartotojo pozicijų išreikštas Rimanto Šerkšno pageidavimas susigrąžinti pakuočių užstatą, pavyzdžiui, pridavus pakuotes prekybos centro „MAXIMA“ sistemos parduotuvėse, o jį atgauti ir skirtingos sistemos prekybos centro kaip „RIMI“ ar kitokiose parduotuvėse, yra tikslingas ir gali būti ieškoma būdų tai įgyvendinti.

V. Vingrienė po diskusijos vykusiame pokalbyje

Apibendrinama diskusijoje išgirstus pageidavimus ir pastabas, V. Vingrienė pabrėžė: nors aukštesnio pragyvenimo šalyse yra pakankamai plačiai taikomas ir rankinis pakuočių užstato surinkimas, Lietuva šioje srityje laikoma lyderė pagal didėjančias pakuočių užstato apimtis taikant abu surinkimo būdus, ir gali tapti pioniere įdiegiant gyventojams patogiu laiku prieinamus stacionarius ar mobilius taromatus kaimo vietovių savivaldybėse, paliekant smulkiesiems prekybininkams pasirinkti ir tradicinį užstato surinkimo rankomis būdą, pažymėdama: viskas įmanoma, jei siekiama geranoriškai bendradarbiauti ir yra noras tobulėti.

Parengė Seimo narės V. Vingrienės padėjėja Angelė Šarlauskienė.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.