2019 m. gruodžio 31 d., antradienis

2019-aisiais pirmą kartą Lietuvoje aukščiausiame lygmenyje kalbėta apie mobingą

Gal ir simboliška, kad Seimo narės Virginijos Vingrienės iniciatyva Seime surengta konferenciją apie mobingą įvyko beveik šventų Kalėdų išvakarėse – gruodžio 21-ąją. Juk tai laikas, kai kiekvienas atsigręžiame į mums malonius ir mažiau malonius įvykius, sutiktus žmones. Tai laikas, kai stengiamės atleisti ne tik kitiems, bet ir sau, kas, beje, daugeliui ne taip lengvai duodasi. „Mobingą iššaukia pavydas ir konkurencijos baimė, – teigia konferencijos iniciatorė Virginija Vingrienė. – Konferencijoje buvo atkreiptas dėmesys ir į visuomenėje gajų stereotipą, kad mobingo auka būtinai yra silpnas žmogus. Realybėje aukomis tampa stiprios asmenybės, perfekcionistai, geri darbuotojai ir juos išguiti iš darbo vietos nėra itin paprasta. Tuo tikslui ir suburiama „bendraminčių gauja“, kuri organizuotai, vykdydama psichologinį smurtą, pakerta auką. Kaip konferencijoje pabrėžė profesorė Jolita Vveinhardt, pilkų pelyčių iš darbo nėra prasmės mėtyti tokiais rafinuotais būdais. Pilkos pelytės ir taip greitai išeina.“
Išsamus reportažas apie Seime Virginijos Vingrienės surengtą konferenciją skelbiamas https://www.lrt.lt/ internet svetainėje.

Seimo narė Virginija Vingrienė tikino, kad paskata tokiam renginiui buvo dviejų talentingų asmenybių – jauno traumatologo iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir Lazdijų rajono kultūros darbuotojo – savižudybės.
„Paviešintos priežastys, vedusios prie šios tragedijos, atskleidė jau seniai pūliuojančią piktžaizdę, kurios priežastis galima aptikti daugelyje Lietuvos darboviečių. Tai problema, kurios dažnai tyčia stengiamasi nematyti dėl beviltiškumo. Esą sprendimo jai nėra“, – sakė Seimo narė.
V. Vingrienė atkreipė dėmesį, kad psichologinis smurtas yra paplitęs daugelyje darboviečių, ne išimtis ir aukščiausiosios institucijos. Ir labiausiai kritikos šiuo klausimu esą nusipelno Seimas. Parlamentarės nuomone, mobingas turi būti traktuojamas kaip grupinis kriminalinis nusikaltimas. Šį klausimą spręsti galėtų padėti ir mobingo įstatymas.

***
Martynas Dobrovolskis, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas, pabrėžė, kad galiojanti teisinė bazė šiandien neleidžia traktuoti mobingo kaip nusikalstamos veikos, kuriai būtų taikomos Baudžiamojo kodekso nuostatos. Tam tikrais atvejais mobingas tiesiog nepasiekia pavojingumo lygio. Juo labiau kad baudžiamoji teisė nelaikoma prevencine priemone, skirta spręsti problemas.

***
Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė priminė, kad neatsitiktinai psichologinio smurto klausimą šalyje pirmiausia išjudino skaudi jauno gydytojo savižudybė. Mat medikai yra viena dažniausiai su mobingu susiduriančių bendruomenių šalyje. Po skaudžios nelaimės medikai bandė analizuoti mobingo priežastis. Pagrindinės jų – didžiulė atsakomybė už žmonių sveikatą, gyvybę, klaidos baimė. Taip pat pastaraisiais metais prisideda ir nepagrįsti pacientų reikalavimai.
„Medikai didžiausią psichologinį spaudimą pirmiausia patiria iš pacientų. Tai, neabejotinai, kaupiasi ir prasiveržia mobingo atvejais. Nesaugumo jausmas taip pat sukelia perdegimo sindromą“, – vardijo Ž. Gudlevičienė.
Dar 2017 m. Lietuvos medikų sąjūdis inicijavo tyrimą perdegimo sindromui įvertinti. Į anketos klausimus atsakė beveik 3 tūkst. medikų. Paaiškėjo, kad perdegimą patiria jaunesni, 30–49 metų darbuotojai, kurie neturi pakankamai patirties, dėl to patiria spaudimą iš vadovų bei vyresnių kolegų. Pastarieji, bijodami konkurencijos, griebiasi psichologinio smurto.
Šiais metais atlikta apklausa atskleidė, kad dažniausiai su mobingu susiduria didžiųjų šalies ligoninių gydytojai bei slaugytojai. Čia yra didžiausi pacientų srautai, vyrauja didžiausia konkurencinė kova.
„Jauno mediko mirtis pravėrė pūlinį. Prieš tai ir kalbėjome, rodėme skaičius, rodėme rezultatus – niekas į tai nesureagavo. Tas pūlinys ėmė ir sprogo. Po poros savaičių Lietuvos sveikatos mokslų universitete nusižudė studentė. Tai nuėjo tarsi į antrą planą, bet tai įvyko vienas po kito ir tai parodė, kad ne tik medikai, bet ir studentai, atėję į mediciną, kur ateina geriausi mokiniai, iš kurių reikalaujama labai daug, nepakelia spaudimo, krūvių ir pasirenka tokį gyvenimo užbaigimo kelią“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Šiandien medikai pasiekė, kad jų bendruomenės problemos svarstomos įvairiose darbo grupėse tiek Seime, tiek Sveikatos apsaugos ministerijoje. Pastaroji įsteigė nemokamą liniją, kuria galima anonimiškai pranešti apie sveikatos priežiūros įstaigoje vykstantį psichologinį smurtą.

***
Pranešimą konferencijoje skaičiusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Jolita Vveinhardt yra mobingo tyrimų pradininkė Lietuvoje.
„Mobingas gali būti tiek iš darbuotojų, tiek iš vadovų pusės. Kokios mobingo priežastys individualiame lygmenyje? Turbūt nustebsite. Pavydas, konkurencija, baimė dėl savo vietos. Ta baimė gali būti įsivaizduojama. Kokios gali būti pasekmės? Aukai, nukentėjusiam darbuotojui, mes įsivaizduojame, gali būti tik psichologinės pasekmės. Ne, ir fizinės, ir materialinės, ir profesinės, socialinės. Ir labai dažnai jos yra neatitaisomos. Aišku, priklauso nuo to, kiek ilgai truko procesas. O mobingas, kaip jį bevadintumėme, yra ilgai trunkantis procesas“, – atkreipė dėmesį dr. J. Vveinhardt.
Profesorė atkreipė dėmesį ir į visuomenėje gajų stereotipą, kad mobingo auka būtinai yra silpnas žmogus. Realybėje aukomis tampa stiprios asmenybės, perfekcionistai, geri darbuotojai ir juos išguiti iš darbo vietos nėra itin paprasta. Tam tikslui ir suburiama „bendraminčių gauja“, kuri organizuotai, vykdydama psichologinį smurtą, pakerta auką.
„Pilkų pelyčių iš darbo nėra prasmės mėtyti tokiais rafinuotais būdais. Pilkos pelytės ir taip greitai išeina“, – tikino dr. J. Vveinhardt.

***
Šiuo metu veikia ir pačios dr. J. Vveinhardt sukurtas tinklalapis mobingas.lt. Kartu su šia svetaine pasipylė skaitytojų laiškai ir anoniminės istorijos, vėliau – konkrečių žmonių pasirašyti liudijimai, slapta daryti garso, vaizdo įrašai.
„Aš žiūrėdavau įrašus, klausydavausi jų ir šiurpdavau. Kad ir visiškai neseniai gautas audioįrašas, kuriame mokyklos direktorius kalbasi su mokytoju. Iškvietė mokytoją į pokalbį. Mokyklos direktorius sako mokytojui, tu privalai rašyti mokiniams aukštus balus. Jeigu tu šito nedarysi, mums teks atsisakyti tavo paslaugų, nors tu iš tiesų esi neblogas mokytojas. Čia toks švelniausias variantas. Kiti yra gerokai baisesni, kai kurių negalėčiau net viešai pacituoti dėl vartojamo žodyno“, – pasakojo dr. J. Vveinhardt.
Visgi profesorė atkreipė dėmesį, kad yra brandžių įmonių, jų vadovų, kurie netoleruoja mobingo ir ieško būdų, kaip iš darbo aplinkos jį išguiti. Vienas pavyzdžių – užsienio kapitalo įmonė Lietuvoje, kurios pavadinimo moteris nenorėjo atskleisti. Šioje įmonėje po atliktos analizės pavyko užtikrinti psichologiškai tinkamą darbo aplinką, darbuotojai išsaugojo darbo vietas, įmonė – kvalifikuotus darbuotojus.
„Čia yra pavyzdys, kaip vadovas gali laiku pasižiūrėti į problemą ir laiku ją išspręsti, – tikino dr. J. Vveinhardt. – Įmonė turi priemonių sustabdyti šį reiškinį. O kam yra etikos kodeksai? Jeigu mobinge nedalyvauja vadovas, pirmiausia reikia kreiptis į jį. Jeigu vadovas susijęs – yra etikos kodeksas, profsąjungos. Tiesa, labai neretas atvejis, kad profsąjungų nariai yra mobingo iniciatoriai arba yra etikos komitete. Ką tada daryti darbuotojui? Yra institucijų, pavyzdžiui, Valstybinė darbo inspekcija. Psichologai, atėję į organizaciją, šitos problemos neišspręs. Jie gali padėti individualiai. Taip pat labai svarbūs mokymai darbdaviams, galbūt netgi valstybiniu lygmeniu.“
Beje, mobingas, kaip veikla, yra ne tik įmonėms, bet ir valstybei nuostolingas reiškinys. Pavyzdžiui, JAV atlikti tyrimai parodė, kad ekonominiai nuostoliai gali siekti keliasdešimt milijardų JAV dolerių, o Europos šalyse – keletą milijonų eurų. Vienas žmogus, anot dr. J. Vveinhardt, patyręs mobingą, valstybei kainuoja nuo kelių šimtų iki 4–5 tūkst. eurų per metus. Deja, Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimai nėra atliekami, tačiau, dr. J. Vveinhardt tikinimu, skaičiai greičiausiai būtų panašūs.

***
Į Valstybinę darbo inspekciją gyventojai dažniausiai kreipiasi dėl nemandagaus elgesio, fizinės arba verbalinės agresijos, smurto, žeminimo, ujimo, priekabiavimo ir grasinimo.
„Darbdavys jaučiasi viršesnis, nes sukuria darbo vietą, tai jam tariamai leidžia naudotis savo galiomis, tačiau darbuotojas sukuria pridėtinę vertę ir tai taip pat yra labai svarbu“, – pabrėžė Darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja Vesta Macė.
Per 2019 m. I–III ketvirčius Darbo inspekcija nustatė per 11 tūkst. pažeidimų įmonėse, kurios atliko profesinės rizikos vertinimą. Iš šių pažeidimų daugiau kaip 500 susiję su psichosocialinės rizikos veiksniais. Tačiau skųstis dėl patiriamo spaudimo darbuotojai nedrįsta, nes bijo vadovo keršto, kolegų reakcijos, taip pat darbuotojui būna gėda pripažinti, su kokiomis problemomis susidūrė.
Kad besikreipiančiųjų pagalbos nėra daug, liudija ir Darbo ginčų komisiją pasiekę vos 4 skundai per 2018 m. Tiesa, du iš jų iš dalies tenkinti darbuotojų naudai.

***
Danas Arlauskas, Darbdavių konfederacijos atstovas, teigė, kad ilgai darbdaviai į mobingą apskritai nežiūrėjo kaip į problemą. Darbuotojui, tapusiam auka, paprastai būdavo sakoma, kad į jo vietą pretendentų apstu ir jei jam nepatinka dirbti įmonėje, jis gali šiandien pat ją palikti. Situacija šiandien keičiasi, tačiau problema problemai nelygi ir vieno sprendimo nėra.
„Dirbu su gana didelėmis įmonėmis ir mobingo problema iš tikrųjų yra. Vienas iš nesenų įvykių, kai pas generalinį direktorių ateina darbuotoja, sako, kad norėtų būti perkelta į pakavimo skyrių. Turi aukštąjį išsilavinimą, baigusi Žemės ūkio akademiją, bet ji nesusitvarko su savo darbu. Po savaitės ji atėjo apsiverkusi. Ne todėl, kad ten vyko užgauliojimai, bet kilo pavydas – tu čia su aukštuoju. Akivaizdu, kad darbdavys turėjo darbuotoją atleisti.
Kitas atvejis – į kolektyvą atėjo labai stipri specialistė, mokslų daktarė. Ten kilo pilkų pelyčių maištas. Ji generavo pinigus, pasiūlė keletą labai gerų idėjų. Toms pilkoms pelytėms nesvarbu, kad organizacijai yra gerai, bet pavojus iškilo joms. Ką padarė direktorius? Pelyčių atlyginimą padarė priklausomą nuo mokslų daktarės generuojamų pinigų“, – problemos pavyzdžius vardijo D. Arlauskas.
***
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis atkreipė dėmesį, kad (...) didesnės viltys siejamos su jaunąja karta, kuri jau rodo gebanti atpažinti patyčių apraiškas ir adekvačiai su jomis kovoti.
„Visai neseniai mano sūnaus mokykloje įvyko incidentas, buvo smurtauta prieš vieną vaiką. Kaip antros klasės mokiniai sureagavo? Buvo labai aktyvi diena, auklėtoja nematė ir negalėjo iškomunikuoti. Smurtiniame veiksme dalyvavo suaugęs žmogus.
Smurtą patyrusiam vaikui kiti vaikai pasakė, kad buvo pažeistos tavo teisės ir tavo tėvai turėtų kreiptis į Vaiko teises. Antrokai. Vieno konsultacija kitam. Bijodami, kad gali nesuveikti, pradėjo savo tėvams sakyti, tėvai, keturios šeimos, kreipėsi į auklėtoją. Tai yra didžiulė pažanga mūsų visuomenėje. Vaikai jau atpažįsta, kas yra smurtas, kas ne, ir tada gali užkirsti kelią“, – džiaugėsi ministras, tačiau pridūrė, kad, nepaisant to, jog vis dažniau atpažįstame smurto apraiškas, esame sužalota visuomenė.

Parengė Karolina Baltmiškė
https://www.lrt.lt/  nuotrauka

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.   
Pranešimą įkėlė Įrašo data:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)