Virginijos Vigrienės kalba diskusijoje "Mobingas darbo aplinkoje - kas gali mums padėti?"

Lietuvą prieš kiek daugiau nei mėnesį sukrėtusi jaunojo mediko ir kultūros darbuotojo Lazdijų rajone savižudybės privertė daugelį sunerimti. „Paviešintos priežastys, vedusios prie šios tragedijos, atskleidė jau seniai visuomenėje pūliuojančią piktžaizdę, kurios apraiškų galima aptikti daugelyje Lietuvos darboviečių. Tai problema, kurios dažnai tyčia stengiamasi nematyti, dėl nebyliai egzistuojančio beviltiškumo, esą sprendimo jai nėra. 

Mobingas labai rimta asmenybę, jos iniciatyvas žlugdanti, demotyvuojanti žiauri problema daugelyje darboviečių. Nesprendžiama ji nuolat apie save primena kraupiomis pasekmėmis, kurios reguliariai iškyla į dienos šviesą. Greta žmogiškosios tragedijos dera paminėti ir nuostolius, kuriuos patiria itin gabių, kūrybingų, darbščių, sąžiningų darbuotojų netekusios įmonės o ir valstybė apskritai. 

Juk mobingo aukomis tampa išskirtinės asmenybės. Tai natūraliai pirmaujantys, itin savimi pasitikintys, kūrybingi, darbštūs, išskirtinai gabūs, aktyvūs, sąžiningi darbuotojai, dažniausiai darboholikai, tačiau nemokantys spręsti konfliktų agresyviomis priemonėmis. Natūralu, kad daug dirbantys, nuolat tobulėjantys žmonės pasiekia žymiai geresnių rezultatų ir būna vertinami bei gerbiami darbdavių, ir klientų. Tačiau tuo jie dažniausiai užsitraukia dalies kolegų nemalonę, sukeldami jiems pavydą ir konkurencijos baimę. Jie tampa ir galimais konkurentais vadovui. Mobingo iniciatoriais dažniausiai būna konkurencijos bijantys vadovai ar nesąžiningai konkuruojantys kolegos, pajautę grėsmę patogios egzistencijos sąlygoms ir karjeros galimybėms. Varomąja šio proceso jėga dažniausiai tampa nepasitikėjimas savimi, menkesni gebėjimai, trukdantys natūraliai konkuruoti su stipresniu kolega, anksčiau patirti nusivylimai ar nesėkmės realizuojant savo siekius. Tokie iniciatoriai dažnai pasižymi puikiu gebėjimu manipuliuoti ne tik kitais bendradarbiais, bet net ir vadovais, sutelkdami terorizuojančią žmogų žlugdančią „gaują“. 

Šis žiaurus Reiškinys, palaužiantis net stiprias asmenybes, privesdamas prie depresijos ar savižudybės. Todėl mano giliu įsitikinimu, jis turi būti traktuojamas kaip kriminalinis grupinis nusikaltimas. 

Atkreiptinas dėmesys, kad šis rafinuotas psichologinis teroras yra išsilavinusių žmonių susidorojimo su kolega priemonė. O jo paplitimas apima ne tik ištaigaus verslo, medicinos, pedagogų kolektyvų gretas, bet ir aukščiausių valstybės institucijų – net paties Seimo koridorius. Pastaroji institucija labiausiai kritikos neatlaikantis, nes transliuoja viešai kaip blogybės pavyzdį maitinantį visuomenėje gają piktžaizdę. Štai kodėl būtina imtis neatidėliotinų priemonių problemai spręsti iš esmės. 

Todėl šiandien susirinkome Seime, institucijoje, kur priimami pagrindiniai politiniai sprendimai aptarti  mobingo apraiškų sprendimą, numatant teisinę atsakomybę už tai, surandant būdą kaip padėti mobingą patiriantiems, kaip jo išvengti, nuo jo pabėgti, gauti pagalbą nukentėjus.