2019 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis
2019 m. liepos 31 d., trečiadienis
Žaliosios idėjos Lietuvoje – ne tik žaliųjų reikalas
Žalioji banga išplito po visą Europą“, – taip šių metų gegužę vykusius
Europos Parlamento rinkimus apibendrino Vokietijos žaliųjų judėjimo
atstovė Ska Keller. Jos frakcija Europos Parlamente šiuo metu turi 74
vietas iš 751 – 22 vietomis daugiau nei prieš penkerius metus – ir yra
ketvirta pagal dydį parlamentarų grupė. Tai žaliesiems garantuoja
gerokai didesnę įtaką Europos Parlamente, ypač turint galvoje
susilpnėjusias centro kairę ir centro dešinę."
IQ kalbinta Seimo narė, LVŽS atstovė
Virginija Vingrienė su tokia kritika nėra linkusi sutikti: Lietuvoje
gausu su aplinkosauginiais sprendimais susijusių sėkmės istorijų, dar
daugiau galimybių jas kurti.
Ji pripažįsta, kad Lietuvoje žalieji klausimai
ne taip greitai skinasi kelią į politinę darbotvarkę kaip kitose
Europos valstybėse, tačiau bendro naratyvo apie klimato kaitą,
aplinkosaugą daugėja, žaliosios idėjos sėkmingai integruojamos į bendrą kalbėjimą apie ekonominę ir technologinę pažangą.
Vis dėlto V. Vingrienė pripažįsta, kad ryškaus postūmio, suinteresuotumo žaliosiomis idėjomis
ir paskatinimo dar trūksta. „Aš manau, kad turėtų būti stiprinami ir
politiniai žaliųjų judėjimai, ir pati ideologija, burtis
visuomenininkai. Aplinkos apsauga turi būti mūsų prioritetas“, – sakė V.
Vingrienė.
Jos manymu, siekis įgyvendinti žiedinės ekonomikos projektus yra tai, apie ką kalbėti jau šiandien galėtų ne tik žalieji.
„Žiedinė
ekonomika yra labai perspektyvi sritis, suteikianti šansą eiti pažangos
keliu, kurti naujus verslus, turėti konkurencinį pranašumą kitų ES
šalių, jau investavusių į senesnes technologijas, atžvilgiu“, – sakė
politikė.
Postūmį ją vystyti esą galėtų suteikti visuomenė. „Apskritai žalioji ideologija
turėtų būti ganėtinai drąsi, laisva, liberali ir žvelgianti į ateitį.
Be abejonės, ir socialiai atsakinga“, – įsitikinusi V. Vingrienė.
Daugiau skaitykite čia (alfa.lt straipsnis)
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
2019 m. liepos 24 d., trečiadienis
Alkoholinių gėrimų buteliai sukėlė kelių frontų karą
„Šiandien teko rimtai pakovoti dviem frontais. Pasipriešinimas depozito
sistemos išplėtimui didelis. Bet įdomiausia, kad priešinamasi ne dėl
aplinkosauginių, ne dėl vartotojiškų aspektų (neįtikėtina, kad
prekybininkai taip kovotų prieš kainų vartotojui didinimą), o dėl
susiformavusių atliekų tvarkymo ir alkoholio pramonės verslų, taip
realiai ir nepagrindžiant pozicijos kuo gi išplėsta depozito sistema
būtų blogai“, – po liepos 17 dienos įvykusio Seimo Aplinkos apsaugos
komiteto posėdžio facebook rašė Seimo narė Virginija Vingrienė.
Gerbiama Virginija, tai vis tik kokios kilusios aršios diskusijos dėl papildomos stiklo taros įtraukimo į depozito sistemą priežastys?
Diskusijos dėl papildomos stiklo taros įtraukimo į depozito sistemą prasidėjo daugiau kaip prieš dvejus metus. Tik šio klausimo svarstymas buvo vis atidedamas, nes Aplinkos ministerija niekaip nesusitvarkė su tam reikalingos studijos užsakymu, nebuvo atlikta kaštų analizė.
Pagaliau mano iniciatyva liepos 10 dieną klausimas buvo įtrauktas į ateinančios savaitės posėdį, išklausyta pagaliau šiaip ne taip išspaustos studijos ataskaita ir liepos 17 dieną aktyviai svarstomas.
Studijos rezultatai parodė ir privalumus, ir galimus trūkumus. Mano giliu įsitikinimu, privalumai aiškiai nusveria trūkumus. Tai ir aplinkosauga, ir jau labai akivaizdžiai pasiteisinusi sistema, neabejotinai skatinanti rūšiuoti atliekas. Gerokai efektyvesnis ir skaidresnis atliekų sutvarkymas, nes procesas tampa lengviau sukontroliuojamas, apskaitomas. Studijos rezultatai byloja, kad per depozito sistemą surenkamos stiklo taros yra perdirbama net 86 proc. Tuo tarpu per varpelių sistemą – vos 49 procentai taros. Juo labiau, kai pabrėžiama, kad varpeliuose surenkamos taros apskaita nėra tiksli. Toje pačioje studijoje teigiama, kad mišrių atliekų konteineriuose yra apie 60 proc. stiklo taros. Tai rodo, kad keliolika metų veikianti konteinerinė atliekų rūšiavimo sistema gyventojų taip ir nepaskatino rūšiuoti ir neugdo jų ekologinio sąmoningumo. Tuo tarpo vos ketvirtus metus gyvuojanti depozito sistema taros surenkamumą padidino daugiau kaip 90 procentų. Kas rodo, kad ekonominė nauda rūšiuoti atliekas yra didžiausia ir efektyviausia motyvacija gyventojams.
Per posėdį oponentai uždavė man klausimą, ar depozito sistema nepabrangins toje taroje pardavinėjamų produktų. Studijoje atsakoma vienareikšmiškai: taip. Nemanau, kad tai bus didelė problema, jei euru kitu pabrangs alkoholiniai gėrimai. Primenu, kad užstato sistema išplečiama vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tara.
Tačiau dalis alkoholinių gėrimų stiklo taros į depozito sistemą buvo įtrauka jau anksčiau, kodėl tada dalies pakuočių buvo atsisakyta?
Gerbiama Virginija, tai vis tik kokios kilusios aršios diskusijos dėl papildomos stiklo taros įtraukimo į depozito sistemą priežastys?
Diskusijos dėl papildomos stiklo taros įtraukimo į depozito sistemą prasidėjo daugiau kaip prieš dvejus metus. Tik šio klausimo svarstymas buvo vis atidedamas, nes Aplinkos ministerija niekaip nesusitvarkė su tam reikalingos studijos užsakymu, nebuvo atlikta kaštų analizė.
Pagaliau mano iniciatyva liepos 10 dieną klausimas buvo įtrauktas į ateinančios savaitės posėdį, išklausyta pagaliau šiaip ne taip išspaustos studijos ataskaita ir liepos 17 dieną aktyviai svarstomas.
Studijos rezultatai parodė ir privalumus, ir galimus trūkumus. Mano giliu įsitikinimu, privalumai aiškiai nusveria trūkumus. Tai ir aplinkosauga, ir jau labai akivaizdžiai pasiteisinusi sistema, neabejotinai skatinanti rūšiuoti atliekas. Gerokai efektyvesnis ir skaidresnis atliekų sutvarkymas, nes procesas tampa lengviau sukontroliuojamas, apskaitomas. Studijos rezultatai byloja, kad per depozito sistemą surenkamos stiklo taros yra perdirbama net 86 proc. Tuo tarpu per varpelių sistemą – vos 49 procentai taros. Juo labiau, kai pabrėžiama, kad varpeliuose surenkamos taros apskaita nėra tiksli. Toje pačioje studijoje teigiama, kad mišrių atliekų konteineriuose yra apie 60 proc. stiklo taros. Tai rodo, kad keliolika metų veikianti konteinerinė atliekų rūšiavimo sistema gyventojų taip ir nepaskatino rūšiuoti ir neugdo jų ekologinio sąmoningumo. Tuo tarpo vos ketvirtus metus gyvuojanti depozito sistema taros surenkamumą padidino daugiau kaip 90 procentų. Kas rodo, kad ekonominė nauda rūšiuoti atliekas yra didžiausia ir efektyviausia motyvacija gyventojams.
Per posėdį oponentai uždavė man klausimą, ar depozito sistema nepabrangins toje taroje pardavinėjamų produktų. Studijoje atsakoma vienareikšmiškai: taip. Nemanau, kad tai bus didelė problema, jei euru kitu pabrangs alkoholiniai gėrimai. Primenu, kad užstato sistema išplečiama vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tara.
Tačiau dalis alkoholinių gėrimų stiklo taros į depozito sistemą buvo įtrauka jau anksčiau, kodėl tada dalies pakuočių buvo atsisakyta?
Negaliu paaiškinti. Išties alaus, sidro, kokteilių buteliai į depozito
sistemą įtraukti prieš kelerius metus ir tas sprendimas puikiai
pasiteisino.
Komiteto posėdyje dalyvavo komunalinių atliekų tvarkytojų, prekybininkų,
gamintojų-importuotojų, perdirbėjų atstovai. Jie vienareikšmiškai
tvirtino, kaip viskas bus blogai, jei į depozito sistemą bus įtraukta
likusi alkoholinių gėrimų taros dalis. Turintys taromatus aiškino, kad
jie tam nepritaikyti, kad stiklo tarai priimti nėra vietos. Kiti
tvirtino, kad jų turimi taromatai traiško tarą, bet sutraiškyti šampano
butelių jie nepajėgsiantys. Dar kiti tikino, kad atsiras nemalonūs
kvapai.
O kodėl nenorima, kad ir kita stiklo tara būtų įtraukta į depozito sistemą? Gal tai neigiamai atsilieps komunalinių atliekų tvarkytojų pajamoms, nes, jei stiklo tara sudaro apie 60 proc. komunalinių atliekų, tai ko gero tvarkytojams yra nemažas pajamų šaltinis.
Tiksliai atsakyti į šį klausimą negaliu. Matyt, tam įtakos turi tai, kad komunalinių atliekų tvarkytojai investavo ir investuoja į varpelinio atliekų surinkimo plėtrą. Studijoje teigiama, kad išplėtus varpelinę atliekų surinkimo sistemą, surenkamumas padidės iki 73 procentų. Man kyla klausimas: jei per keliolika metų tesugebėjome pasiekti 49 proc. rezultatą ir dar neaišku, ar tiek pasiekėme, kaip per vienerius metus pasieksime 73 procentus? Į šį klausimą man niekas neatsakė.
O kaip siūloma pagerinti stiklo taros surinkimą?
Posėdyje kai kurie oponentai siūlė gyventojus skatinti rūšiuoti atliekas, padidinat mokestį už teršimą stiklu. Tačiau šį mokestį moka gamintojai-importuotojai, ir tas mokestis gyventojų absoliučiai nemotyvuoja rūšiuoti. Bus taip, didesnį mokestį sumokės gamintojas-importuotojas, o gyventojas stiklo tarą mes į komunalinių atliekų konteinerį, nes jam taip patogiau.
Prekybininkų atstovai pamoralizavo, kad gyventojų ekologinį sąmoningumą skatinu per mokėjimą jiems. Tačiau kas tame blogai? Svarbiausia, kad atliekos išrūšiuojamos, kad einame žiedinės ekonomikos keliu, o perdirbėjai gauna kokybišką švarią, net pagal spalvas išrūšiuotą žaliavą. Aš irgi būčiau už tai, kad gyventojai atliekas rūšiuotų vedami idealistinių paskatų, bet matome, kad realybė kitokia, žmonės skirtingi, jiems reikia motyvacijos. Ir depozito sistema ir taromatai, kaip ekonominės motyvacijos priemonė padėjo gerų rezultatų pasiekti labai staigiai: jau per pirmus metus turėjome 70 proc. viršijantį surenkamumą.
Be to, Aplinkos ministerijos užsakyta studija parodo, kad 80 proc. gyventojų palaiko depozito sistemos išplėtimą. Jie per šią sistemą nori grąžinti ne tik butelius, bet ir pvz. tatrapakus, stiklainius, konservų skardines.
Beje, antrines žaliavas perdirbantis verslas taip pat turi minčių, kad ir perdirbėjai patys galėtų susirinkti žaliavą. Visai pritariu tokiai idėjai. O kodėl ne? Tada depozito sistemoje atsirastų konkurencija, nebebūtų monopolio, perdirbėjai galėtų patogiau, greičiau, be tarpininkų susirinkti sau perdirbimui reikiamą žaliavą, o kurios neperdirba, realizuoti. Taip sklandžiau, efektyviau, sparčiau būtų įgyvendinamas žiedinės ekonomikos kelias. Galimybių yra daug, svarbu atverti joms kelius, atverti kelius kūrybiškumui, nestabdyti pažangos.
Tai kuo užsibaigė diskusija?
Pasiūliau projektą atidėti iki rudens sesijos, kad galėtume surasti geriausius sprendimų variantus. Galbūt taromatai nebūtinai turi būti susieti su prekybos tinklais? To pageidautų ir kai kurie ypač smulkieji prekybininkai. Visai sveikintinas būtų ir atskiras su gamintojais ir prekybininkais nesusietas antrinių žaliavų surinkimo verslas. Esu registravusi pataisą, kuriai Seimas jau pritarė po parteikimo dėl taromatų kaimuose, atsisakant prievolės mažoms kaimų parduotuvėms priimti rankiniu būdu depozitinę tarą. Gaila, Aplinkos ministerija šį mano pasiūlymą atmetė, bet tai dar turės būti svarstoma Aplinkos apsaugos komitete ir posėdžių salėje. Tad neigiamą Vyriausybės išvadą šiuo klausimu galime atmesti.
Manau, yra įvairių stiklo atliekų surinkimo būdų, tik jų reikia paieškoti. Mūsų tikslas eiti žiedinės ekonomikos keliu, o tam labai svarbus atliekų išrūšiavimas.
Smulkieji prekybininkai neprieštarauja depozito sistemos išplėtimui, jei jiems nebus primestas taros surinkimas rankiniu būdu, kas iš tiesų jiems padidins administracinę naštą. Puikiai tą suprantu. Yra ir kitų aspektų šiuo metu galiojančios depozito sistemos kontekste, diskriminuojančių smulkius prekybininkus. Todėl ir registravau pataisą dėl taromatų kaimuose.
Iki Seimo rudens sesijos būtinai pateiksiu keletą rimtų kompromisinių pasiūlymų, kad ir vilkas sotus būtų, ir avis sveika. Tikrai neabejoju surasim būdų ir kaip nuimti nuo „vargšų“ stambiųjų prekybininkų „gležnų pečių“ sunkią papildomą administracinę naštą, kad nereikėtų jiems vargintis, ieškant papildomų sandėliavimo patalpų, traiškyti „neįveikiamus“ šampano butelius ar baimintis, kad 1 euru pabrangs alkoholiniai gėrimai. Būtina atverti kelius ir konkurencijai užstato administravimo srityje, o taip pat panaikinti diskriminacines sąlygas tiek smukiems prekybos tinklams, tiek kaimų ir miestelių parduotuvėms.
O kodėl nenorima, kad ir kita stiklo tara būtų įtraukta į depozito sistemą? Gal tai neigiamai atsilieps komunalinių atliekų tvarkytojų pajamoms, nes, jei stiklo tara sudaro apie 60 proc. komunalinių atliekų, tai ko gero tvarkytojams yra nemažas pajamų šaltinis.
Tiksliai atsakyti į šį klausimą negaliu. Matyt, tam įtakos turi tai, kad komunalinių atliekų tvarkytojai investavo ir investuoja į varpelinio atliekų surinkimo plėtrą. Studijoje teigiama, kad išplėtus varpelinę atliekų surinkimo sistemą, surenkamumas padidės iki 73 procentų. Man kyla klausimas: jei per keliolika metų tesugebėjome pasiekti 49 proc. rezultatą ir dar neaišku, ar tiek pasiekėme, kaip per vienerius metus pasieksime 73 procentus? Į šį klausimą man niekas neatsakė.
O kaip siūloma pagerinti stiklo taros surinkimą?
Posėdyje kai kurie oponentai siūlė gyventojus skatinti rūšiuoti atliekas, padidinat mokestį už teršimą stiklu. Tačiau šį mokestį moka gamintojai-importuotojai, ir tas mokestis gyventojų absoliučiai nemotyvuoja rūšiuoti. Bus taip, didesnį mokestį sumokės gamintojas-importuotojas, o gyventojas stiklo tarą mes į komunalinių atliekų konteinerį, nes jam taip patogiau.
Prekybininkų atstovai pamoralizavo, kad gyventojų ekologinį sąmoningumą skatinu per mokėjimą jiems. Tačiau kas tame blogai? Svarbiausia, kad atliekos išrūšiuojamos, kad einame žiedinės ekonomikos keliu, o perdirbėjai gauna kokybišką švarią, net pagal spalvas išrūšiuotą žaliavą. Aš irgi būčiau už tai, kad gyventojai atliekas rūšiuotų vedami idealistinių paskatų, bet matome, kad realybė kitokia, žmonės skirtingi, jiems reikia motyvacijos. Ir depozito sistema ir taromatai, kaip ekonominės motyvacijos priemonė padėjo gerų rezultatų pasiekti labai staigiai: jau per pirmus metus turėjome 70 proc. viršijantį surenkamumą.
Be to, Aplinkos ministerijos užsakyta studija parodo, kad 80 proc. gyventojų palaiko depozito sistemos išplėtimą. Jie per šią sistemą nori grąžinti ne tik butelius, bet ir pvz. tatrapakus, stiklainius, konservų skardines.
Beje, antrines žaliavas perdirbantis verslas taip pat turi minčių, kad ir perdirbėjai patys galėtų susirinkti žaliavą. Visai pritariu tokiai idėjai. O kodėl ne? Tada depozito sistemoje atsirastų konkurencija, nebebūtų monopolio, perdirbėjai galėtų patogiau, greičiau, be tarpininkų susirinkti sau perdirbimui reikiamą žaliavą, o kurios neperdirba, realizuoti. Taip sklandžiau, efektyviau, sparčiau būtų įgyvendinamas žiedinės ekonomikos kelias. Galimybių yra daug, svarbu atverti joms kelius, atverti kelius kūrybiškumui, nestabdyti pažangos.
Tai kuo užsibaigė diskusija?
Pasiūliau projektą atidėti iki rudens sesijos, kad galėtume surasti geriausius sprendimų variantus. Galbūt taromatai nebūtinai turi būti susieti su prekybos tinklais? To pageidautų ir kai kurie ypač smulkieji prekybininkai. Visai sveikintinas būtų ir atskiras su gamintojais ir prekybininkais nesusietas antrinių žaliavų surinkimo verslas. Esu registravusi pataisą, kuriai Seimas jau pritarė po parteikimo dėl taromatų kaimuose, atsisakant prievolės mažoms kaimų parduotuvėms priimti rankiniu būdu depozitinę tarą. Gaila, Aplinkos ministerija šį mano pasiūlymą atmetė, bet tai dar turės būti svarstoma Aplinkos apsaugos komitete ir posėdžių salėje. Tad neigiamą Vyriausybės išvadą šiuo klausimu galime atmesti.
Manau, yra įvairių stiklo atliekų surinkimo būdų, tik jų reikia paieškoti. Mūsų tikslas eiti žiedinės ekonomikos keliu, o tam labai svarbus atliekų išrūšiavimas.
Smulkieji prekybininkai neprieštarauja depozito sistemos išplėtimui, jei jiems nebus primestas taros surinkimas rankiniu būdu, kas iš tiesų jiems padidins administracinę naštą. Puikiai tą suprantu. Yra ir kitų aspektų šiuo metu galiojančios depozito sistemos kontekste, diskriminuojančių smulkius prekybininkus. Todėl ir registravau pataisą dėl taromatų kaimuose.
Iki Seimo rudens sesijos būtinai pateiksiu keletą rimtų kompromisinių pasiūlymų, kad ir vilkas sotus būtų, ir avis sveika. Tikrai neabejoju surasim būdų ir kaip nuimti nuo „vargšų“ stambiųjų prekybininkų „gležnų pečių“ sunkią papildomą administracinę naštą, kad nereikėtų jiems vargintis, ieškant papildomų sandėliavimo patalpų, traiškyti „neįveikiamus“ šampano butelius ar baimintis, kad 1 euru pabrangs alkoholiniai gėrimai. Būtina atverti kelius ir konkurencijai užstato administravimo srityje, o taip pat panaikinti diskriminacines sąlygas tiek smukiems prekybos tinklams, tiek kaimų ir miestelių parduotuvėms.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Karolina Baltmiškė
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
2019 m. liepos 17 d., trečiadienis
Negali apsispręsti: ar priimti vyno ir degtinės butelius į taromatą
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje
nebuvo priimtas nutarimas dėl dar 2017 metų įregistruoto siūlymo
išplėsti užstato sistemą. Nuspręsta diskusijas ir sprendimą nukelti į
rudens sesiją.
Išplėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant
visų alkoholinių gėrimų tarą, pasiūlė Seimo narė „valstietė“ Virginija
Vingrienė. Komiteto posėdžio metu ji kalbėjo, kad depozito sistema
pasiteisino, Europoje yra pristatoma kaip sėkmės praktika.
„Ką ir pats ministras dažnai pabrėžiam, išplėtimą, kuris paskatintų mus
eiti sėkmingai žiedinės ekonomikos keliu. Išklausėme studiją, kuria
Vyriausybė pateikdama savo išvadą, kaip ir pritardama iš esmės, tiesiog
įpareigojus Aplinkos ministeriją parengti. Ir studijos rezultatai
kalbėjo daugiau privalumų, o ne trūkumų naudai, nes tai ir
aplinkosaugininkų klausimai ir gyventojų pageidavimo klausimai. Jie tą
depozito sistemą vertina teigiamai ir net laukia. Ir lygiai taip pat
skaidrumo ir sutvarkymo prasme, nes per depozito sistemą sutvarkoma
stiklo pakuočių 86 proc., o per konteinerinę tik 46 proc. Manyčiau, kad
čia yra teigiamas aspektas. Aišku, posėdžio metu daugiau pasisakė ūkio
subjektai, kurie prieštaravo depozito sistemos išplėtimui, bet mes
negirdėjome kitos pusės. Norėtume ir kitą išgirsti, nes dalis galbūt
pasisakytų už“, – kalbėjo V. Vingrienė.
Ji toliau svarstė, kad galbūt ši sistema
neturėtų būti pririšta prie prekybos centrų, kad jiems nekiltų papildoma
administracinė našta. Kadangi vis dar nėra tikslių priemonių, kaip šią
iniciatyvą įgyvendinti, kad ji būtų naudinga visiems, parlamentarė
pasiūlė klausimą nukelti į rudens sesiją.
Daugiau skaitykite čia (delfi.lt straipsnis)
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
2019 m. liepos 10 d., trečiadienis
Link teisingų mokesčių
Kartu su kolegomis Valiumi Ąžuolu, Juozu Varžgaliu, Stasiu Jakeliūnu,
Vida Ačiene, Viktoru Rinkevičiumi ir Tomu Tomilinu birželio 27 diena
užregistravome Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis
siekiame užtikrinti didesnį socialinį teisingumą, padidinti pagrindinės
pensijos dalies ir „vaiko pinigų“ finansavimo galimybes bei užtikrinti
proporcingą mokestinės naštos pasiskirstymą tarp vidutines ir dideles
pajamas gaunančių gyventojų.
2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės
pasiūlyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
pakeitimai, kuriais, be kita ko, numatyta palaipsniui (2019–2021 metais)
didinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą neapmokestinamąjį
pajamų dydį (toliau – NPD), įskaitant individualius NPD riboto
darbingumo asmenims, ir plėsti NPD taikymo apimtį.
Teikiamu projektu siūloma apsiriboti NPD didinimu kasmet po 50 eurų, t.
y. 2020 m. siūlyti taikyti 350 eurų NPD, o 2021 metais – 400 eurų.
Atitinkamas korekcijas siūloma taikyti ir dėl individualaus NPD taikymo.
Priėmus tokius Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, valstybės
ir savivaldybių biudžetai gautų papildomai 70 mln. eurų 2020 metais ir
100 mln. eurų 2021 metais.
Taip pat, atsižvelgiant į numatytas valstybinio socialinio draudimo
įmokų „lubas“, uždirbantiems daugiau kaip 120 vidutinių darbo užmokesčių
(VDU) – 2019 metais, 84 VDU – 2020 m. ir 60 VDU – 2021 m. ir tolesniais
metais, siūlytina nustatyti 32 procentų gyventojų pajamų mokesčio
tarifą metinei pajamų daliai, viršijančiai atitinkamų metų nustatytą
VDU. Preliminariais skaičiavimais, valstybės ir savivaldybės biudžetai
galėtų gauti 2020 metais apie 8 mln. eurų ir 2021 metais – 15 mln. eurų
pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.
Pagal galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, 2019
metais pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių
taikomas bendras maksimalus NDP yra 300 eurų, jo taikymo apimtis
nustatyta iki 2 VDU.
2020 m. NPD numatoma didinti iki 400 eurų ir 2021 m – iki 500 eurų.
2019 metais metinei pajamų daliai, viršijančiai 120 VDU, 2020 m. metinei
pajamų daliai, viršijančiai 84 VDU, 2021 m. metinei pajamų daliai,
viršijančiai 60 VDU – taikomas 27 procentų gyventojų pajamų mokesčio
tarifas.
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Ateitis – žiedinė ekonomika
Birželio mėnesį dalyvavau Europos Sąjungos reikalų parlamentinių
komitetų konferencijoje LXI COSAC, vykstančioje Bukarešte, kurioje
didelis dėmesys buvo skiriamas ateities ekonomikai. Diskusijose
inovacijų ir techninės pažangos tema pasisakiau žiedinės ekonomikos
klausimu.Kalbėdama pabrėžiau, kad viena esminių inovacijų yra žiedinės ekonomikos kelią, apimantis visas kitas inovacijas, privalomai užprogramuojančias savyje tik uždaro ciklo aspektus. Šį naują ES iššūkį vertinčiau kaip turintį atsirasti inovacijų prioritetų viršūnėje. Sprendžiant ne tik aplinkosauginius, klimato kaitos padarinių ir taršos mažinimo bei ribotų išteklių taupymo problemas, bet ir ekonominius, socialinius aspektus, šis naujas iššūkis užtikrintai atveria kelius naujoms perspektyvioms. Jį ir, apskritai visus aplinkosaugos iššūkius, būtina vertinti kaip išskirtinį šansą pažangos, naujos ekonomikos, naujovių, augimo proveržiui.
Sveikinant kylančias iniciatyvas ES lygmeniu naujų griežtų standartų
diegimui, užtikrinant produktų ilgaamžišką, būtina kartu pabrėžti ir
griežto principinio požiūrio būtinybę ambicingų žiedinės ekonomikos
tikslų įgyvendinimui tiek Valstybių narių, tiek ES institucijų lygmeniu.
Žvelgiant iš perspektyvos, būtina išsikelti daug aukštesnius
standartus, nei numatyti ambicingų įsipareigojimų tikslai, o
subsidijuoti tik investicijas į aukščiausias žiedinės ekonomikos
pakopas: ekodizainą, produktų ilgaamžiškumą, perdirbamumą, atnaujinimą
ir ekologinio sąmoningumo ugdymą, be jokių nuolaidžiavimų investicijų į
pasenusių technologijų (pvz. Atliekų deginimo) rėmimui, nepaisant vis
dar likusių tam galimybių finansinėje perspektyvoje. Ateinančioje
perspektyvoje jų net neturėtų būti. Negalima suteikti šanso pasidėti
lengviausio kelio pliusiuką. Būtinos pastangos aplinkai draugiškų
pažangių sprendimų paieškai.
Šiandien svarbu drąsiai rinktis ir įgyvendinti pažangų žiedinės
ekonomikos kelią, atveriatį galimybę perspektyvoms, augimui, pažangai,
aiškiai įvardijant ją naujo pobūdžio, naujos kartos ekonomikos, judėjimo
pirmyn garantu!
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
2019 m. liepos 8 d., pirmadienis
Atrodo, kanapių baimė slenka link pabaigos
Dar prieš pusšimtį metų vos ne kiekvienoje sodyboje buvo galima aptikti
pluoštinių kanapių. Tiesa, tada jos jau nebebuvo naudojamos pluoštui
gaminti. Nebent žemaičiai jų sėklų Kūčių stalui pasilesiodavo. Sakydavo,
kad kanapės daržą nuo įvairių parazitų saugo.
Ilgainiui kanapės iš daržų išnyko. Matyt, tam įtakos turėjo kelios
priežastys. Virves pradėjo gaminti fabrikai, Kūčias sovietinis režimas
nuvijo į pogrindį, tad net žemaičiai, užuot ieškoję kanapių, geriau jau
tyliai ant Kūčių stalo padėdavo sumaltus linų sėmenis.
Ir kai ūkininkai susigriebė, kad kanapes pelninga auginti, pasirodo, kad
jos į draudžiamų augalų sąrašus įtrauktos. Tiesa, pluoštines kanapes
kitos šalys jau senokai reabilitavo. Lietuva gi dar šiuo draudimu
neatsidžiaugė. Užtat nuo pirmųjų bandymų reabilituoti pluoštines
kanapes, praėjo beveik dešimt metų. Tada Virginija Vingrienė, dirbdama
Žemės ūkio ministerijoje išdrįso pasiūlyti šią reabilitaciją. Deja,
idėja buvo stipriai prislopinta.
Tapusi Seimo nare pateikiau Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas.
Pluoštinė kanapė atsidūrė tarp reabilitavimo ir draudimų. Kanapes
auginti buvo leidžiama, bet ne visas augalo dalis buvo galima naudoti.
2017 m. kovo mėnesį Virginija Vingrienė, kartu su kolega Petru Čimbaru,
pateikė Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siūlė atsisakyti
kai kurių užsilikusių ir beprasmių ribojimu. „Vadovaujantis dar 1961 m.
pasirašyta tarptautine narkotinių medžiagų konvencija pasirinktas
pluoštinių kanapių apibrėžimas riboja pluoštinių kanapių produkciją tik
pluoštu ir sėklomis, kas neatitinka šiandienos aktualijų. Per beveik
šiašiasdešimties metų laikotarpį gerokai išsiplėtė šių augalų
panaudojimo spektras. Maisto, tekstilės, biokompozitų, biokuro,
statybinių medžiagų, kosmetikos ir kiti gaminiai išgaunami
neapsiribojant vien sėklomis ir pluoštu. Jų gamybai naudojami ir
stiebai, mediena, lapai, medienos gamybos dulkės. Pastaruoju metu vis
didesnį populiarumą maisto papildų ir vaistų pramonei tampa
kanabidiojolio ekstraktai. Dėl šio kanabinoido, neturinčio
psichotropinio poveikio ir kyla daugiausiai problemų. Taip pat atsirado
poreikis vykdyti pluoštinių kanapių selekciją uždarose patalpose. Šio
Įstatymo projekto tikslas - sudaryti galimybę panaudoti visas įmanomas
pluoštinių kanapių dalis ir iš jų išgaunamas medžiagas vertingų produktų
gamybai, sudarant verslui galimybes platesnėms verslo galimybėms.
Įvardijama kokios pluoštinių kanapių augalų dalys ir kokie produktai
gali būti gaminami, aiškiai pažymint išimtį psichotropine laikomo
tetrahidrokanabinolio naudojimą atskiru produktu ar kitų produktų
sudėtyje, išskyrus pluoštinėse kanapėse leistinų 0,2 proc. THC likučių
pėdsakus jų produkcijoje. Be to, pakoreguojama teksto technikos
patobulinimai“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija
Vingrienė.
Birželio mėnesį Vyriausybė mano pasiūlymams pritarė. „Tiesa, Vyriausybės
pateiktose išvadose pateikta keletas pataisymų tikrai tobulintinų ir
būtinai imsiuosi iniciatyvos, pateikdama siūlymus svarstymo stadijoje
Seime. Būtina koreguoti nuostatą dėl kosmetikos gaminių, tikrai.
nepritariu labai keistam Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui, kad
tai būtų išimta iš pluoštinių kanapių įstatymo reglamentavimo sferos.
Diskutuotini ir kiti šios ministerijos siūlyti aspektai, bet iš esmės
džiugu, kad pritariama visų pluoštinės kanapės, kurioje psichotropinės
medžiagos THC kiekis neviršija 0,2 proc. dalių, ne vien tik sėklų,
pluošto ir medienos, kaip buvo iki šiol panaudojimui, atveriant kelius
aukštos pridėtinės vertės gaminiams kurti ir didesnėms įplaukoms į
biudžetą“, – pokyčiais reabilituojant pluoštines kanapes pasidžiaugia
Virginija Vingrienė.
Teigiamą pluoštinių kanapių reabilitacijos pusė įžvelgia ir žemės ūkio
ministras Giedrius Surplys. Jo teigimu, priėmus įstatymo pataisas,
šalies žemdirbiai ir perdirbėjai galės naudoti visas augalo dalis ir
gaminti ne tik pluoštą ir sėklą, bet ir kitus gaminius, tarp jų ir
maisto produktus, ir pašarus. Tai ženkliai padidintų kanapes auginančių
ūkininkų pajamas. Kanapių augintojų skaičiavimu, dabar iš hektaro jie
gauna apie 300 eurų pajamų, priėmus siūlomas įstatymo pataisas jų
pajamos padidėtų iki 4100 eurų.
Šiuo metu Lietuvoje galima laisvai nusipirkti įvairių maisto produktų,
turinčių kanapių sėklų ar kanapių sėklų aliejaus – duonos, miltų, alaus.
Tačiau, pavyzdžiui, kanapių aliejus, nors ir pagamintas iš Lietuvoje
teisėtai auginamų pluoštinių kanapių, yra draudžiamas.
„Apie pluoštinių kanapių naudą kalbėjome ir birželio mėnesį vykusiame
seminare „Viskas apie pluoštines kanapes: nuo teisinio reglamentavimo
iki plataus panaudojimo". Seminare buvo pabrėžta, kad pluoštinė kanapė –
ne tik plataus panaudojimo spektro augalas, bet kad ji svarbi ir
aplinkosaugos aspektu kaip CO2 absorbuojanti priemonė. Žiedinės
ekonomikos kontekste taip pat turi išskirtinę perspektyvą ne tik kaip
natūralaus bioskaidaus pluošto žaliava, bet ir kaip dirvos derlingumo
gerinimo priemonė puiki žaliava bioplastikų gamybai. Jos išskirtinių
panaudojimo galimybių spektras plečiasi neįtikėtinu greičiu. Todėl šio,
išskirtinio augalo populiarumas ryškiai išaugo pasauliniu mastu“, –
pabrėžia Seimo narė Virginija Vingrienė.
Šaltinis (manokrastas.lt straipnis)
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
2019 m. liepos 3 d., trečiadienis
Vyriausybė pritarė pluoštinių kanapių produktų įteisinimui
Vyriausybė šiandien patvirtino teigiamą išvadą dėl Seimo narės Virginijos Vingrienės teiktų Pluoštinių kanapių įstatymo pataisų.
"Keletas Vyriausybės pataisymų tikrai tobulintini ir būtinai imsiuosi iniciatyvos, pateikdama siūlymus svarstymo stadijoje Seime.", Vyriausybės sprendimą komentavo Seimo narė. "Būtina koreguoti nuostatą dėl kosmetikos gaminių, tikrai.nepritariu labai keistam SAM siūlymui, kad tai būtų išimta iš pluoštinių kanapių įstatymo reglamentavimo sferos. Diskutuotini ir kiti SAM siūlyti aspektai, bet iš esmės džiugu, kad pritariama visų pluoštinės kanapės, kurioje psichotropinės medžiagos THC kiekis neviršija 0.2 proc. dalių, ne vien tik sėklų, pluošto ir medienos, kaip buvo iki šiol panaudojimui, atveriant kelius aukštos pridėtinės vertės gaminiams kurti ir didesnėms įpkaukoms į biudžetą."
Daugiau skaitykite čia (15min.lt straipsnis).
Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)


