
„Šiandien teko rimtai pakovoti dviem frontais. Pasipriešinimas depozito
sistemos išplėtimui didelis. Bet įdomiausia, kad priešinamasi ne dėl
aplinkosauginių, ne dėl vartotojiškų aspektų (neįtikėtina, kad
prekybininkai taip kovotų prieš kainų vartotojui didinimą), o dėl
susiformavusių atliekų tvarkymo ir alkoholio pramonės verslų, taip
realiai ir nepagrindžiant pozicijos kuo gi išplėsta depozito sistema
būtų blogai“, – po liepos 17 dienos įvykusio Seimo Aplinkos apsaugos
komiteto posėdžio facebook rašė Seimo narė Virginija Vingrienė.
Gerbiama Virginija, tai vis tik kokios kilusios aršios
diskusijos dėl papildomos stiklo taros įtraukimo į depozito sistemą
priežastys?
Diskusijos dėl papildomos stiklo taros įtraukimo į depozito sistemą
prasidėjo daugiau kaip prieš dvejus metus. Tik šio klausimo svarstymas
buvo vis atidedamas, nes Aplinkos ministerija niekaip nesusitvarkė su
tam reikalingos studijos užsakymu, nebuvo atlikta kaštų analizė.
Pagaliau mano iniciatyva liepos 10 dieną klausimas buvo įtrauktas į
ateinančios savaitės posėdį, išklausyta pagaliau šiaip ne taip
išspaustos studijos ataskaita ir liepos 17 dieną aktyviai svarstomas.
Studijos rezultatai parodė ir privalumus, ir galimus trūkumus. Mano
giliu įsitikinimu, privalumai aiškiai nusveria trūkumus. Tai ir
aplinkosauga, ir jau labai akivaizdžiai pasiteisinusi sistema,
neabejotinai skatinanti rūšiuoti atliekas. Gerokai efektyvesnis ir
skaidresnis atliekų sutvarkymas, nes procesas tampa lengviau
sukontroliuojamas, apskaitomas. Studijos rezultatai byloja, kad per
depozito sistemą surenkamos stiklo taros yra perdirbama net 86 proc. Tuo
tarpu per varpelių sistemą – vos 49 procentai taros. Juo labiau, kai
pabrėžiama, kad varpeliuose surenkamos taros apskaita nėra tiksli. Toje
pačioje studijoje teigiama, kad mišrių atliekų konteineriuose yra apie
60 proc. stiklo taros. Tai rodo, kad keliolika metų veikianti
konteinerinė atliekų rūšiavimo sistema gyventojų taip ir nepaskatino
rūšiuoti ir neugdo jų ekologinio sąmoningumo. Tuo tarpo vos ketvirtus
metus gyvuojanti depozito sistema taros surenkamumą padidino daugiau
kaip 90 procentų. Kas rodo, kad ekonominė nauda rūšiuoti atliekas yra
didžiausia ir efektyviausia motyvacija gyventojams.
Per posėdį oponentai uždavė man klausimą, ar depozito sistema
nepabrangins toje taroje pardavinėjamų produktų. Studijoje atsakoma
vienareikšmiškai: taip. Nemanau, kad tai bus didelė problema, jei euru
kitu pabrangs alkoholiniai gėrimai. Primenu, kad užstato sistema
išplečiama vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tara.
Tačiau dalis alkoholinių gėrimų stiklo taros į depozito sistemą
buvo įtrauka jau anksčiau, kodėl tada dalies pakuočių buvo atsisakyta?
Negaliu paaiškinti. Išties alaus, sidro, kokteilių buteliai į depozito
sistemą įtraukti prieš kelerius metus ir tas sprendimas puikiai
pasiteisino.
Komiteto posėdyje dalyvavo komunalinių atliekų tvarkytojų, prekybininkų,
gamintojų-importuotojų, perdirbėjų atstovai. Jie vienareikšmiškai
tvirtino, kaip viskas bus blogai, jei į depozito sistemą bus įtraukta
likusi alkoholinių gėrimų taros dalis. Turintys taromatus aiškino, kad
jie tam nepritaikyti, kad stiklo tarai priimti nėra vietos. Kiti
tvirtino, kad jų turimi taromatai traiško tarą, bet sutraiškyti šampano
butelių jie nepajėgsiantys. Dar kiti tikino, kad atsiras nemalonūs
kvapai.
O kodėl nenorima, kad ir kita stiklo tara būtų įtraukta į
depozito sistemą? Gal tai neigiamai atsilieps komunalinių atliekų
tvarkytojų pajamoms, nes, jei stiklo tara sudaro apie 60 proc.
komunalinių atliekų, tai ko gero tvarkytojams yra nemažas pajamų
šaltinis.
Tiksliai atsakyti į šį klausimą negaliu. Matyt, tam įtakos turi tai, kad
komunalinių atliekų tvarkytojai investavo ir investuoja į varpelinio
atliekų surinkimo plėtrą. Studijoje teigiama, kad išplėtus varpelinę
atliekų surinkimo sistemą, surenkamumas padidės iki 73 procentų. Man
kyla klausimas: jei per keliolika metų tesugebėjome pasiekti 49 proc.
rezultatą ir dar neaišku, ar tiek pasiekėme, kaip per vienerius metus
pasieksime 73 procentus? Į šį klausimą man niekas neatsakė.
O kaip siūloma pagerinti stiklo taros surinkimą?
Posėdyje kai kurie oponentai siūlė gyventojus skatinti rūšiuoti
atliekas, padidinat mokestį už teršimą stiklu. Tačiau šį mokestį moka
gamintojai-importuotojai, ir tas mokestis gyventojų absoliučiai
nemotyvuoja rūšiuoti. Bus taip, didesnį mokestį sumokės
gamintojas-importuotojas, o gyventojas stiklo tarą mes į komunalinių
atliekų konteinerį, nes jam taip patogiau.
Prekybininkų atstovai pamoralizavo, kad gyventojų ekologinį sąmoningumą
skatinu per mokėjimą jiems. Tačiau kas tame blogai? Svarbiausia, kad
atliekos išrūšiuojamos, kad einame žiedinės ekonomikos keliu, o
perdirbėjai gauna kokybišką švarią, net pagal spalvas išrūšiuotą
žaliavą. Aš irgi būčiau už tai, kad gyventojai atliekas rūšiuotų vedami
idealistinių paskatų, bet matome, kad realybė kitokia, žmonės
skirtingi, jiems reikia motyvacijos. Ir depozito sistema ir taromatai,
kaip ekonominės motyvacijos priemonė padėjo gerų rezultatų pasiekti
labai staigiai: jau per pirmus metus turėjome 70 proc. viršijantį
surenkamumą.
Be to, Aplinkos ministerijos užsakyta studija parodo, kad 80 proc.
gyventojų palaiko depozito sistemos išplėtimą. Jie per šią sistemą nori
grąžinti ne tik butelius, bet ir pvz. tatrapakus, stiklainius, konservų
skardines.
Beje, antrines žaliavas perdirbantis verslas taip pat turi minčių, kad
ir perdirbėjai patys galėtų susirinkti žaliavą. Visai pritariu tokiai
idėjai. O kodėl ne? Tada depozito sistemoje atsirastų konkurencija,
nebebūtų monopolio, perdirbėjai galėtų patogiau, greičiau, be tarpininkų
susirinkti sau perdirbimui reikiamą žaliavą, o kurios neperdirba,
realizuoti. Taip sklandžiau, efektyviau, sparčiau būtų įgyvendinamas
žiedinės ekonomikos kelias. Galimybių yra daug, svarbu atverti joms
kelius, atverti kelius kūrybiškumui, nestabdyti pažangos.
Tai kuo užsibaigė diskusija?
Pasiūliau projektą atidėti iki rudens sesijos, kad galėtume surasti
geriausius sprendimų variantus. Galbūt taromatai nebūtinai turi būti
susieti su prekybos tinklais? To pageidautų ir kai kurie ypač smulkieji
prekybininkai. Visai sveikintinas būtų ir atskiras su gamintojais ir
prekybininkais nesusietas antrinių žaliavų surinkimo verslas. Esu
registravusi pataisą, kuriai Seimas jau pritarė po parteikimo dėl
taromatų kaimuose, atsisakant prievolės mažoms kaimų parduotuvėms
priimti rankiniu būdu depozitinę tarą. Gaila, Aplinkos ministerija šį
mano pasiūlymą atmetė, bet tai dar turės būti svarstoma Aplinkos
apsaugos komitete ir posėdžių salėje. Tad neigiamą Vyriausybės išvadą
šiuo klausimu galime atmesti.
Manau, yra įvairių stiklo atliekų surinkimo būdų, tik jų reikia
paieškoti. Mūsų tikslas eiti žiedinės ekonomikos keliu, o tam labai
svarbus atliekų išrūšiavimas.
Smulkieji prekybininkai neprieštarauja depozito sistemos išplėtimui, jei
jiems nebus primestas taros surinkimas rankiniu būdu, kas iš tiesų
jiems padidins administracinę naštą. Puikiai tą suprantu. Yra ir kitų
aspektų šiuo metu galiojančios depozito sistemos kontekste,
diskriminuojančių smulkius prekybininkus. Todėl ir registravau pataisą
dėl taromatų kaimuose.
Iki Seimo rudens sesijos būtinai pateiksiu keletą rimtų kompromisinių
pasiūlymų, kad ir vilkas sotus būtų, ir avis sveika. Tikrai neabejoju
surasim būdų ir kaip nuimti nuo „vargšų“ stambiųjų prekybininkų „gležnų
pečių“ sunkią papildomą administracinę naštą, kad nereikėtų jiems
vargintis, ieškant papildomų sandėliavimo patalpų, traiškyti
„neįveikiamus“ šampano butelius ar baimintis, kad 1 euru pabrangs
alkoholiniai gėrimai. Būtina atverti kelius ir konkurencijai užstato
administravimo srityje, o taip pat panaikinti diskriminacines sąlygas
tiek smukiems prekybos tinklams, tiek
kaimų ir miestelių parduotuvėms.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Karolina Baltmiškė